Tėveliai, vykite savo vaikus į kiemą!

 (1)
Pažvelkite pro langą ir pasakykite, kiek matote lakstančių, žaidžiančių vaikų? O kiek jų būdavo, kai patys buvote vaikai?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Į mūsų ir vaikų gyvenimą vis labiau įsitraukiant išmaniosioms technologijoms ir virtualiam bendravimui, šiuolaikiniai vaikai nustojo judėti, nebeliko motyvacijos žaisti, lakstyti, o į kiemą vaikai nebeina, iš anksto nesusitarę sms žinutėmis, juk bendrauti žinutėmis ar internetu – daug paprasčiau.

Grėsminga statistika

Statistika skamba grėsmingai - pastaruosius 10 metų Lietuvos mokinių fizinis aktyvumas tik mažėja. Ikimokyklinukų fizinis aktyvumas taip pat vertinamas kaip nepakankamas - beveik pusė (41,4 proc.) nesimankština visai, o 12,5 proc. – mankštinasi retai. Vaikai ir paaugliai turėtų mankštintis kasdien po vieną valandą ar daugiau, tačiau tiek fiziškai aktyvūs yra mažiau nei pusė 11 - 15 metų paauglių. Fizinis aktyvumas suvokiamas kaip sunkus ir alinantis darbas, todėl nėra motyvacijos užsiimti aktyvia fizine veikla. Vietoje jos, laisvalaikiu vaikai mielai rinktųsi kitas nejudrias veiklas.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Marginame kiaušinius: darbo nedaug, o rezultatas geras
Originalaus verslo idėją vilnietei pasufleravo motinystė

Lietuvoje fiziškai aktyvesni berniukai nei mergaitės. Tarptautinio šeimų gyvensenos tyrimo duomenimis, pusės Lietuvos ikimokyklinukų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, t. y. jie iš viso nesimankština arba mankštinasi retai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuojamo mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenis, tik kas penkta mergaitė ir mažiau nei kas antras berniukas Lietuvoje laikomi pakankamai fiziškai aktyviais.

Lietuvoje pastebėta visame pasaulyje ryškėjanti tendencija, kad antsvorio turintys vaikai užauga ir tampa antsvorio turinčiais suaugusiais, kurių vaikai taip pat turi antsvorio.

Tėveliai, vykite savo vaikus į kiemą!
© Vida Press

Nejudėjimo pasekmės

Nutukimas ir viršsvoris sukelia tokius sveikatos sutrikimus kaip miego, ortopedinės problemos ar širdies ir kraujagyslių ligos bei diabetas, kurie atsiranda dėl sutrikusios medžiagų apykaitos. Taip pat galimos psichosocialinės problemos (patyčios, depresija, sutrikusi gyvenimo kokybė). Svarbu paminėti ir faktą, kad nejudriems vaikams nutukimo rizika padidėja 2 kartus.

Reguliarus sportas ir aktyvi fizinė veikla yra itin naudingi organizmui, nes greitina medžiagų apykaitą ir mažina svorį, gerina raumenų ir širdies raumens jėgą, stiprina kaulus, mažina cholesterolio koncentraciją, reguliuoja arterinį kraujo spaudimą, gerina nuotaiką, koordinaciją, pusiausvyrą, ištvermę. Tai tampa aktualu ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, kuriems dėl jau minėto judrumo mažėjimo nustatoma diagnozė – antsvoris ar nutukimas, o lėtinės ligos užpuola jau ir jaunus.

Tėvai – pavyzdys vaikams

Nustatyta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurių tėvai nesportuoja, sekdami tėvų pėdomis, taip pat nesirinks aktyvaus gyvenimo būdo. Taigi, vaikystė yra labai svarbus gyvenimo etapas, nes būtent šeimos aplinkoje formuojasi vaikų įpročiai. Vyresni šeimos nariai turėtų nepamiršti judėti ir būti sektinu pavyzdžiu mažiesiems bei įtraukti juos į aktyvų gyvenimo būdą. Kiekvienam žmogui turėtų būti norma elementari rytinė bent kelių minučių mankšta. 

Dažnai suaugusius nuo sporto atbaido vyraujantys stereotipai, kad užsiimti sportu ir būti fiziškai aktyviais – brangu. Palaikyti fizinį aktyvumą galime ir nelankydami sporto klubo, juk tai galime daryti praktiškai bet kur, o ir ypatingų priemonių tam nereikia. Pavyzdžiui, nemokama sporto salė – laiptai. Kiek mieste yra parkų, kuriuose galima bėgioti ar pasivaikščioti! Jei naudojatės viešuoju transportu, išlipkite pora stotelių anksčiau ir likusį kelią eikite pėstute. Paprasta ir nieko nekainuoja!

Tėveliai, vykite savo vaikus į kiemą!
© Vida Press

Specialistų teigimu, būtent toks buitinis fizinis aktyvumas yra naudingesnis nei tik vienas kartas sporto klube. Vadinasi, daug svarbiau, kad jūsų vaikas užsiimtų vienokia ar kitokia fizine veikla – tai gali būti tiesiog pasivaikščiojimai pėsčiomis, pasivažinėjimai dviračiais kartu su šeima ar krepšinio ar futbolo žaidimas kieme su kaimynų vaikais.

Motyvuokite vaikus judėti

Skatinkite vaikus išbandyti skirtingas sporto šakas ir atrasti sau priimtiniausią, ugdykite poreikį judėti. Idealiu atveju, kai tėvai mėgsta aktyvų laisvalaikį ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą, tuomet sportas natūraliai tampa šeimos laisvalaikio dalimi ir vaikui ugdomas savaime suprantamas poreikis.

Jei šeimos įpročiai nėra tokie sportiški ir aktyvūs, tuomet labiau tikėtinas antrasis scenarijus, kuomet tėvai tiesiog užrašo vaiką į vieną ar kitą sporto būrelį mokykloje. Čia kyla abejonė, ar vaikui patiks ši nauja veikla, ar jis tiesiog jaus prievolę lankyti tuos sporto užsiėmimus, nes ten jį užrašė tėvai. Taigi svarbu stebėti sportuojantį vaiką, domėtis, kaip jam sekasi.

Motyvuokite vaikus, parodydami savo pavyzdį, papasakokite apie sporto teikiamą malonumą, judėjimo džiaugsmą, įdėtas pastangas ir įgytus įgūdžius. Parodykite vaikui, koks malonus procesas, žaidimas, o būti geriausiu ir visada trokšti laimėti – nėra pats svarbiausias dalykas.

Dar vienas būdas vaikus sudominti sportu – nusiveskite vaikus į sporto varžybas, papasakokite tų sporto šakų ypatybes, pristatykite žaidėjus, paaiškinkite taisykles. Vaikui parodžius susidomėjimą sporto šaka, leiskite jam jį išbandyti.

Tėveliai, vykite savo vaikus į kiemą!
© Vida Press

Skirtingo amžiaus vaikams – skirtingos veiklos

Fizinis aktyvumas būtinas visiems – tiek patiems mažiausiems vaikams, tiek ir sulaukusiems brandžios senatvės. Suprantama, kiekvienam amžiaus tarpsniui – skirtingas ir individualus.  „Impuls“ sporto klubo trenerė Ieva Juknytė teigia, kad vaikai auga ir vystosi skirtingai, tad skirtingo amžiaus vaikams specialistai rekomenduoja užsiimti skirtingomis fizinėmis veiklomis.

I.Juknytės teigimu, patys jauniausi 2-3 metų vaikai susistemintiems fiziniams pratimams dar tiesiog per maži, jie tik mokosi judėti – bėgioti, šokinėti, gaudyti ir pan. Prižiūrint profesionalams, tinka atlikti specialius gimnastikos pratimus, žaidimus vandenyje.

Vyresniems ikimokyklinukams trenerė siūlo įvairius aktyvius žaidimus, estafetes, šokinėjimą per šokdynę, per gumytę, bėgiojimo žaidimus, gaudynes, šokius, važinėjimąsi triračiu.

Pradinukai ir iki 10 metų moksleiviai jau įgyja motorikos įgūdžių ir savisaugos instinktą, todėl jau gali žaisti komandinius žaidimus ir pradėti lankyti tokius sporto būrelius kaip gimnastika, krepšinis, futbolas, tenisas, dviračių sportas ar plaukimas.

Vyresniems moksleiviams jau rekomenduojamas grubesnis komandinis sportas, lengvoji atletika, bėgimas, irklavimas. Vyresnių klasių moksleiviams galima pradėti lankyti treniruoklių salę ir užsiimti treniruotėmis su svoriais, prižiūrint treneriams.

Kviečia mankštintis ir dalyvauti konkurse

Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ generalinis sekretorius Giedrius Grybauskas džiaugiasi, kad šiemet tęsiamas 2014 metais pradėtas socialinis projektas Judėkim.lt, skirtas vaikų nejudrumo prevencijai.

„Šį pavasarį projektą tęsiame su naujomis idėjomis ir jėga. Labai džiaugiamės praėjusių metų sėkme, kiekviena prie projekto prisijungusia mokykla ir tikimės, kad moksleiviai dar aktyviau dalyvaus jiems skirtame konkurse „Mano klasės mankšta“. Siekiame, kad į projektą įsitrauktų kuo daugiau moksleivių ir šeimų, tikimės, kad projektas kasmet plėsis ir pasieks kiekvieną vaiką, bet tai ne vienerių metų darbas, kaip ir sveiki įpročiai išugdomi ne per vieną dieną.“

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Visi vaikai skirtingi: 9 žingsniai, kaip mokyti priešmokyklinuką

Kalbėdami apie šiuolaikinį švietimą ekspertai išskiria būtinybę atsižvelgti į skirtingus kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, asmenybę, mokymosi stilių ir kitas aplinkybes.

Rasa: visa šeima laukėme gimstant mažylio, bet...

Persileidimą patyrusi moteris klausia specialisto patarimo, kaip apie nelaimingą įvykį pranešti sūnui, kuris labai laukė gimstant broliuko ar sesutės.

Iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų seneliu: psichologės komentaras (4)

Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.

Vaikas nenori mokytis: ką svarbu žinoti tėvams

Trijų vaikų mama sunerimusi dėl vyriausios dukters elgesio. Moteriai atrodo, kad aštuonmetė kelia daugiausia rūpesčių.

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

25 klausimai, kuriuos verta užduoti vaikui

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Eksperimentas: kas nutinka, kai tėvai vaikams neduoda telefono ir kompiuterio

Kviečiame atlikti eksperimentą: šeimoje paskelbti „savaitę be ekranų (arba be telefonų)“. Jeigu abejojate, ar pavyks, pradėkite nuo mažiau - lai būna artimiausias savaitgalis visoje šeimoje be ekranų.

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.