Tėveliai, vykite savo vaikus į kiemą!

 (1)
Pažvelkite pro langą ir pasakykite, kiek matote lakstančių, žaidžiančių vaikų? O kiek jų būdavo, kai patys buvote vaikai?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Į mūsų ir vaikų gyvenimą vis labiau įsitraukiant išmaniosioms technologijoms ir virtualiam bendravimui, šiuolaikiniai vaikai nustojo judėti, nebeliko motyvacijos žaisti, lakstyti, o į kiemą vaikai nebeina, iš anksto nesusitarę sms žinutėmis, juk bendrauti žinutėmis ar internetu – daug paprasčiau.

Grėsminga statistika

Statistika skamba grėsmingai - pastaruosius 10 metų Lietuvos mokinių fizinis aktyvumas tik mažėja. Ikimokyklinukų fizinis aktyvumas taip pat vertinamas kaip nepakankamas - beveik pusė (41,4 proc.) nesimankština visai, o 12,5 proc. – mankštinasi retai. Vaikai ir paaugliai turėtų mankštintis kasdien po vieną valandą ar daugiau, tačiau tiek fiziškai aktyvūs yra mažiau nei pusė 11 - 15 metų paauglių. Fizinis aktyvumas suvokiamas kaip sunkus ir alinantis darbas, todėl nėra motyvacijos užsiimti aktyvia fizine veikla. Vietoje jos, laisvalaikiu vaikai mielai rinktųsi kitas nejudrias veiklas.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Marginame kiaušinius: darbo nedaug, o rezultatas geras
Originalaus verslo idėją vilnietei pasufleravo motinystė

Lietuvoje fiziškai aktyvesni berniukai nei mergaitės. Tarptautinio šeimų gyvensenos tyrimo duomenimis, pusės Lietuvos ikimokyklinukų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, t. y. jie iš viso nesimankština arba mankštinasi retai. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuojamo mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenis, tik kas penkta mergaitė ir mažiau nei kas antras berniukas Lietuvoje laikomi pakankamai fiziškai aktyviais.

Lietuvoje pastebėta visame pasaulyje ryškėjanti tendencija, kad antsvorio turintys vaikai užauga ir tampa antsvorio turinčiais suaugusiais, kurių vaikai taip pat turi antsvorio.

Tėveliai, vykite savo vaikus į kiemą!
© Vida Press

Nejudėjimo pasekmės

Nutukimas ir viršsvoris sukelia tokius sveikatos sutrikimus kaip miego, ortopedinės problemos ar širdies ir kraujagyslių ligos bei diabetas, kurie atsiranda dėl sutrikusios medžiagų apykaitos. Taip pat galimos psichosocialinės problemos (patyčios, depresija, sutrikusi gyvenimo kokybė). Svarbu paminėti ir faktą, kad nejudriems vaikams nutukimo rizika padidėja 2 kartus.

Reguliarus sportas ir aktyvi fizinė veikla yra itin naudingi organizmui, nes greitina medžiagų apykaitą ir mažina svorį, gerina raumenų ir širdies raumens jėgą, stiprina kaulus, mažina cholesterolio koncentraciją, reguliuoja arterinį kraujo spaudimą, gerina nuotaiką, koordinaciją, pusiausvyrą, ištvermę. Tai tampa aktualu ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, kuriems dėl jau minėto judrumo mažėjimo nustatoma diagnozė – antsvoris ar nutukimas, o lėtinės ligos užpuola jau ir jaunus.

Tėvai – pavyzdys vaikams

Nustatyta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurių tėvai nesportuoja, sekdami tėvų pėdomis, taip pat nesirinks aktyvaus gyvenimo būdo. Taigi, vaikystė yra labai svarbus gyvenimo etapas, nes būtent šeimos aplinkoje formuojasi vaikų įpročiai. Vyresni šeimos nariai turėtų nepamiršti judėti ir būti sektinu pavyzdžiu mažiesiems bei įtraukti juos į aktyvų gyvenimo būdą. Kiekvienam žmogui turėtų būti norma elementari rytinė bent kelių minučių mankšta. 

Dažnai suaugusius nuo sporto atbaido vyraujantys stereotipai, kad užsiimti sportu ir būti fiziškai aktyviais – brangu. Palaikyti fizinį aktyvumą galime ir nelankydami sporto klubo, juk tai galime daryti praktiškai bet kur, o ir ypatingų priemonių tam nereikia. Pavyzdžiui, nemokama sporto salė – laiptai. Kiek mieste yra parkų, kuriuose galima bėgioti ar pasivaikščioti! Jei naudojatės viešuoju transportu, išlipkite pora stotelių anksčiau ir likusį kelią eikite pėstute. Paprasta ir nieko nekainuoja!

Tėveliai, vykite savo vaikus į kiemą!
© Vida Press

Specialistų teigimu, būtent toks buitinis fizinis aktyvumas yra naudingesnis nei tik vienas kartas sporto klube. Vadinasi, daug svarbiau, kad jūsų vaikas užsiimtų vienokia ar kitokia fizine veikla – tai gali būti tiesiog pasivaikščiojimai pėsčiomis, pasivažinėjimai dviračiais kartu su šeima ar krepšinio ar futbolo žaidimas kieme su kaimynų vaikais.

Motyvuokite vaikus judėti

Skatinkite vaikus išbandyti skirtingas sporto šakas ir atrasti sau priimtiniausią, ugdykite poreikį judėti. Idealiu atveju, kai tėvai mėgsta aktyvų laisvalaikį ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą, tuomet sportas natūraliai tampa šeimos laisvalaikio dalimi ir vaikui ugdomas savaime suprantamas poreikis.

Jei šeimos įpročiai nėra tokie sportiški ir aktyvūs, tuomet labiau tikėtinas antrasis scenarijus, kuomet tėvai tiesiog užrašo vaiką į vieną ar kitą sporto būrelį mokykloje. Čia kyla abejonė, ar vaikui patiks ši nauja veikla, ar jis tiesiog jaus prievolę lankyti tuos sporto užsiėmimus, nes ten jį užrašė tėvai. Taigi svarbu stebėti sportuojantį vaiką, domėtis, kaip jam sekasi.

Motyvuokite vaikus, parodydami savo pavyzdį, papasakokite apie sporto teikiamą malonumą, judėjimo džiaugsmą, įdėtas pastangas ir įgytus įgūdžius. Parodykite vaikui, koks malonus procesas, žaidimas, o būti geriausiu ir visada trokšti laimėti – nėra pats svarbiausias dalykas.

Dar vienas būdas vaikus sudominti sportu – nusiveskite vaikus į sporto varžybas, papasakokite tų sporto šakų ypatybes, pristatykite žaidėjus, paaiškinkite taisykles. Vaikui parodžius susidomėjimą sporto šaka, leiskite jam jį išbandyti.

Tėveliai, vykite savo vaikus į kiemą!
© Vida Press

Skirtingo amžiaus vaikams – skirtingos veiklos

Fizinis aktyvumas būtinas visiems – tiek patiems mažiausiems vaikams, tiek ir sulaukusiems brandžios senatvės. Suprantama, kiekvienam amžiaus tarpsniui – skirtingas ir individualus.  „Impuls“ sporto klubo trenerė Ieva Juknytė teigia, kad vaikai auga ir vystosi skirtingai, tad skirtingo amžiaus vaikams specialistai rekomenduoja užsiimti skirtingomis fizinėmis veiklomis.

I.Juknytės teigimu, patys jauniausi 2-3 metų vaikai susistemintiems fiziniams pratimams dar tiesiog per maži, jie tik mokosi judėti – bėgioti, šokinėti, gaudyti ir pan. Prižiūrint profesionalams, tinka atlikti specialius gimnastikos pratimus, žaidimus vandenyje.

Vyresniems ikimokyklinukams trenerė siūlo įvairius aktyvius žaidimus, estafetes, šokinėjimą per šokdynę, per gumytę, bėgiojimo žaidimus, gaudynes, šokius, važinėjimąsi triračiu.

Pradinukai ir iki 10 metų moksleiviai jau įgyja motorikos įgūdžių ir savisaugos instinktą, todėl jau gali žaisti komandinius žaidimus ir pradėti lankyti tokius sporto būrelius kaip gimnastika, krepšinis, futbolas, tenisas, dviračių sportas ar plaukimas.

Vyresniems moksleiviams jau rekomenduojamas grubesnis komandinis sportas, lengvoji atletika, bėgimas, irklavimas. Vyresnių klasių moksleiviams galima pradėti lankyti treniruoklių salę ir užsiimti treniruotėmis su svoriais, prižiūrint treneriams.

Kviečia mankštintis ir dalyvauti konkurse

Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ generalinis sekretorius Giedrius Grybauskas džiaugiasi, kad šiemet tęsiamas 2014 metais pradėtas socialinis projektas Judėkim.lt, skirtas vaikų nejudrumo prevencijai.

„Šį pavasarį projektą tęsiame su naujomis idėjomis ir jėga. Labai džiaugiamės praėjusių metų sėkme, kiekviena prie projekto prisijungusia mokykla ir tikimės, kad moksleiviai dar aktyviau dalyvaus jiems skirtame konkurse „Mano klasės mankšta“. Siekiame, kad į projektą įsitrauktų kuo daugiau moksleivių ir šeimų, tikimės, kad projektas kasmet plėsis ir pasieks kiekvieną vaiką, bet tai ne vienerių metų darbas, kaip ir sveiki įpročiai išugdomi ne per vieną dieną.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.