Tyrimas atskleidė tikrąsias vaikų nugaros skausmų priežastis

Mokyklinio amžiaus vaikai vis dažniau skundžiasi nugaros skausmais, tačiau Vaikų ligoninės kineziterapeutų kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra atliktų tyrimų duomenys rodo, kad tik pusė visų skausmo atvejų yra susiję su fiziniu sveikatos pablogėjimu, likusios dalies priežastys – psichologinės ir socialinės.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nugaros skausmas yra didžiulė sveikatos problema visame pasaulyje. Iki 70 proc. ekonomiškai išsivysčiusių šalių gyventojų yra susidūrę su apatinės nugaros dalies skausmu. Paskutinių dešimtmečių tyrimai atskleidė, kad nugaros skausmai vaikams pasireiškia daug dažniau, nei manyta anksčiau. Nugaros skausmų paplitimas artėja prie suaugusiųjų rodiklių. Teigiama, kad nugaros skausmais skundžiasi nuo 8,6 proc. iki 58,9 proc. vaikų ir paauglių.

Pasak Vaikų ligoninės kineziterapeutės Linos Varnienės, tirti tikrąsias vaikų nugaros skausmų priežastis paskatino faktas, kad į Vaikų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrą kasmet dėl nuolatinių nugaros skausmų kreipiasi vis jaunesni pacientai.

Vilniaus miesto mokyklose atliktas tyrimas, per kurį su tėvų sutikimu buvo apklausti 10-13 metų vaikai: 500 mergaičių ir 340 berniukų, kurie bent kartą gyvenime yra jautę stiprų nugaros skausmą. Apklausos parodė aiškią sąsają tarp nugaros skausmų ir psichologinių veiksnių, tarp kurių – rytinis nuovargis, tėvų paramos stoka, sumažėjusi savigarba, nenoras eiti į mokyklą. Mokykloje patiriamos patyčios tai pat buvo tiesiogiai susijusios su blogesniu savo sveikatos vertinimu, nepasitenkinimu, dažnais galvos, skrandžio, nugaros skausmais, liūdesiu, irzlumu, nervine įtampa, nemiga, galvos svaigimu, silpnumu.

Tyrėjai nustatė, kad nugaros skausmais bent kartą gyvenime skundėsi daugiau nei trečdalis (38,9 proc.) apklaustųjų: mergaitės (46,6 proc.) dažniau nei berniukai (30 proc.). Tarp vyresnių vaikų nugaros skausmų paplitimas statistiškai didėja: jį patiria 21,3 proc. vienuolikamečių, 33,3 proc. dvylikamečių ir 45,3 proc. trylikamečių.

Apklausus moksleivius paaiškėjo, kad berniukai kur kas dažniau nei mergaitės buvo tapę patyčių aukomis ir gyvenimo kokybę vertino blogiau nei mergaitės. Taip pat nustatyta, kad vaikai, kurie patiria psichosocialinių sunkumų, turi bendravimo problemų su bendraamžiais, dažniau patiria ir nugaros skausmų.

„Nugaros skausmo ir psichosocialinių veiksnių ryšys sukuria tarsi užburtą ratą: iš vienos pusės yra žinoma, kad vaikų ir paauglių nugaros skausmas gali turėti neigiamos įtakos daugeliui gyvenimo sričių, lemiančių prastesnius psichologinius rodiklius, iš kitos pusės depresijai būdingas elgesys gali būti sietinas su pasyvumu ir nejudrumu, ir taip paskatinti atsirasti skausmą", – teigia tyrimui vadovavusi kineziterapeutė Lina Varnienė.

Tyrėjai daro išvadą kad vaikai, kurie skundžiasi nugaros skausmais ir prasta psichine sveikata, dažnai yra veikiami blogos šeimos socialinės ir ekonominės padėties, kenčia dėl tėvų psichinės sveikatos problemų, tėvų skyrybų ar kitų problemų šeimoje, streso. Šios psichosocialinės aplinkybės sutrikdo ankstyvą vaiko neuroendokrininės ir neurologinės sistemos vystymąsi.

Kineziterapeutės Linos Varnienės moksliniam darbui vadovaujančio prof. dr. Juozo Raistenskio nuomone, remiantis šio tyrimo išvadomis, būtų pravartu į vaikų ir paauglių, besiskundžiančių nugaros skausmais, ištyrimą gydymo įstaigose įtraukti ne tik fizinio išsivystymo, pajėgumo rodiklių, bet ir psichosocialinės būklės vertinimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.