Vaikai ir knygos: kaip pamėgti skaitymą?

Dar visai neseniai knygų skaitymas buvo vienas iš populiariausių laisvalaikio leidimo būdų, tačiau sparčiai atsirandant naujų ir modernesnių pramogų, skaitymas po truputį keliauja į antrą planą. Vis daugiau vaikų laisvalaikį leidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, bendraudami socialiniuose tinkluose, o ne skaitydami knygas.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nors skaitymo naudos ankstyvoje vaikystėje niekas neginčija, tačiau vaikų, skaitančių knygas, skaičius nuolat mažėja. „Alma littera“ leidyklos užsakymu 2012 metais atliktas lietuvių skaitymo įpročių tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis 3-10 metų amžiaus vaikų, visiškai neskaito knygų; likusi dalis mūsų šalyje gyvenančių 3-10 metų vaikų, vidutiniškai knygų skaitymui skiria apie 22 minutes per dieną. Nors net 96 procentai apklaustų tėvų tvirtino, kad namuose turi vaikams skirtų knygų, tačiau net ketvirtadalis iš apklausoje dalyvavusių vaikų per pusę metų neperskaitė nei vienos knygos.

Vaikai ir knygos: kaip pamėgti skaitymą?
© Asmeninio albumo nuotr.

Kodėl svarbu neapleisti skaitymo bei kaip sudominti vaikus šia veikla, pataria „Šiaurės licėjaus" pradinio ugdymo mokytoja Asta Sarapinaitė.

Kuo svarbus skaitymas?

„Knygų skaitymas yra vienas prasmingiausių laisvalaikio praleidimo būdų vaikams: jis padeda išmokti ir atrasti naujų dalykų, skatina tobulėti ir mąstyti. Apžvelgiant tyrimus, nagrinėjančius skaitymo naudas vaikams, galime išskirti penkis pagrindinius aspektus, kurie prisideda prie sėkmingos vaiko raidos bei ateities pasiekimų." – pastebi A. Sarapinaitė.

Platus ir turtingas žodynas

Knygose dažnai galima rasti rečiau naudojamų ar visai naujų ir dar nežinomų žodžių, įvairių būdvardžių ar gražių palyginimų, sinonimų, kuriuos vėliau galima panaudoti bendraujant su draugais, mokytojais, pristatant savo piešinį ar kitą atliktą darbelį.

Gerėja rašymo gebėjimai

Dažnai matydamas teisingai užrašytus žodžius, mažasis juos įsimins ir net nepastebėdamas rašant išvengs klaidų.

Skatinami ir lavinami kritinio bei analitinio mąstymo gebėjimai

Vaikas, perskaitęs vieną ar kitą atsitikimą aprašytą knygoje, įpranta analizuoti ir apgalvoti kodėl taip atsitiko, ką galima būtų daryti norint to išvengti, arba priešingai - kaip galima pasielgti, norint gauti siekiamą rezultatą. Vaikas, skaitydamas knygas, yra skatinamas mąstyti ne tik statiškai bet ir abstrakčiai.

Ugdomas kūrybiškumas

Skaitydamas vaikas susipažįsta su daugybe naujų idėjų, išmoksta pats kurti istorijas, personažus. Skaitant daug knygų tampa lengviau netgi nupiešti peizažą ar abstraktų piešinį.

Skaitymo nauda vaiko emocijų stabilumui ir jų raiškos įgūdžiams

Skaitydamas knygas vaikas nuolat mokosi naujų dalykų, o tai labai prisideda prie jo didesnės savivertės. Taip pat vaikas patiria įvairių situacijų ir tiek teigiamų, tiek neigiamų pavyzdžių, sužino, kaip reikia teisingai reikšti savo jausmus, kad susinervinimą ar pyktį galima parodyti ne tik agresyviu elgesiu, bet ir žodžiais, kurie yra daug efektyvesni nei netinkamas elgesys.

Kaip padėti pamėgti knygas?

Norint, kad vaikai pamėgtų knygas, o vėliau ir suprastų skaitymo naudą, labai svarbu draugystę su literatūra pradėti nuo pat ankstyvos vaikystės. Vaiko meilę knygoms pažadinti nėra vieno vienintelio būdo, kartais reikia išmėginti keletą ir rasti geriausiai tinkantį jūsų šeimai. Vienus vaikus galbūt sudominsite komiksais, o kitiems užteks matyti jus skaitančius. Dar kitus vaikus gali sužavėti knygų ir filmų duetai ar literatūra specifinėmis temomis.

„Pirmiausia, labai svarbu, kad dar kūdikystėje tėvai vaikams skaitytų pasakas, rodytų knygų iliustracijas, skatintų, kad laikas su knyga taptų kiekvieno vakaro tradicija. Taip pat, labai svarbus yra tėvų rodomas pavyzdys. Matydami, kad tėvai pirmenybę prieš televizorių ar kompiuterį suteikia knygai, norės ir patys daugiau dėmesio skirti skaitymui. Pažinus ir pamėgus knygas ankstyvoje vaikystėje, labai svarbu jog šis pomėgis būtų palaikomas ir mokykloje. Labai svarbu, kad mokytoja už kiekvieną teisingai perskaitytą tekstą ar skiemenį, mokėtų pasidžiaugti ir padrąsinti mokinį. Jausdami palaikymą iš mokytojos ir tėvų, vaikai labai noriai skaito. Dar vienas labai naudingas metodas, kurį iš mokyklos lengvai galima perkelti ir į namus - ,,Autoriaus kėdė" ir ,,Skaitymo dienoraštis". Vaikas perskaitęs knygą, ją aprašo ,,Skaitymo dienoraštyje": išrenka įdomiausius veikėjus, vietas ar nuotykius, o vėliau atsisėdęs ant ,,Autoriaus kėdės" papasakoja draugams apie perskaitytą knygą, įspūdžius, draugai užduoda jam klausimus ir kartu džiaugiasi pasiekimais. Taip pat ir jūs namie galite sutarti, kad apie perskaitytas knygas papasakosite vienas kitam, pasidalinsite įspūdžiais. Tai ne tik paskatins greičiau pabaigti knygą, bet ir lavins analitinius vaiko gebėjimus." – pataria „Šiaurės licėjaus" pradinio ugdymo mokytoja Asta Sarapinaitė.

Ne ką mažesnis uždavinys nei paskatinti vaikus skaityti, yra užtikrinti jog namie turimos knygelės atitiktų vaiko skaitymo lygį, būtų įdomios ir naudingos. Svarbu vis pasidomėti, kokią literatūrą galima pasiūlyti vaikui, galbūt pagal šiuo metu rodomus filmus ar naujausių žaislų tendencijas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kuo vaikas domisi: jeigu jam patinka mokslas, pravartu mokyklos bibliotekoje ar namų lentynoje turėti su tuo susijusių knygų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nebūtų per smulkus raštas ar per sunkūs tekstai, nes netinkamai parinkta knyga gali susilpninti mažojo norą toliau skaityti.

Nepamirškime būti pavyzdžiu

Knygų teikiama nauda mūsų mažiesiems yra neapsakoma ir begalinė. Labai svarbu, kad tėvai jau nuo kūdikystės vaikus pratintų prie knygų ir rodytų tinkamą pavyzdį. Būtina įvairiais metodais skatinti mažuosius skaityti, išmėginti jų ne vieną ir ne du, kol atrasite būtent tam vaikui priimtiniausią ir geriausią. Nereikia pamiršti, kad pravartu tinkamai parinkti pirmąsias knygas savo atžalai, kurios ne tik mokytų vaiką naujų dalykų, bet ir jam pačiam būtų įdomios. Tuomet knygų skaitymas taps smagiu užsiėmimu, be kurio mažasis neįsivaizduos savo dienos.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.

Vaikai ir pinigai: specialistės patarimai, kaip ugdyti finansinį raštingumą

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse.

„Labaiteatras“ kviečia vaikus į netradicines pamokas

Šeimai kuriantis „Labaiteatras" naująjį sezoną pradeda pačių inicijuotu tęstiniu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru".

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus“: ką apie tokį vaikų auklėjimą mano psichologė (1)

„Išplauk indus, duosiu 2 eurus", „Jei parneši dešimtuką, tėtis sumokės tau 10 eurų", „Jeigu gerai mokysiesi, nupirksime tau „Playstation"." Girdėta? Gal ir patys taip elgiamės? Ar vaikui reikia atsilyginti pinigais? Konsultuoja psichologė Rūta Bačiulytė.