Vaikai ir užsienio kalbos: kada pradėti, ko tikėtis ir kaip mokyti?

Europos kalbų dienos proga, Eurostato paskelbtuose duomenyse matome, jog Lietuvoje bent vienos užsienio kalbos mokosi 97 proc. moksleivių, o dviejų kalbų mokosi net per 80% jaunimo, kuomet ES vidurkis tesiekia 60 proc.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaikai ir užsienio kalbos: kada pradėti, ko tikėtis ir kaip mokyti?
© Asmeninio albumo nuotr.

Populiariausios užsienio kalbos Lietuvoje – anglų bei rusų, kuomet daugumoje kitų ES šalių rusų kalbą keičia prancūzų. Užsienio kalbų mokėjimo naudomis neabejoja niekas, tačiau tėvams dažnai kyla klausimų, kokio amžiaus vaiką reikėtų pradėti mokyti kalbos, ar svarbu prieš tai gerai mokėti gimtąją kalbą? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus Jums atsako „Šiaurės licėjaus" anglų kalbos mokytoja Jurgita Povilavičienė.

Kokio amžiaus vaikus rekomenduojama pradėti mokyti pirmosios užsienio kalbos?

Kartais dar galime susidurti su nuomone, kad mokyti ikimokyklinio-priešmokyklinio amžiaus vaikus užsienio kalbos yra sudėtinga ir beprasmiška, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Tyrimai rodo, kad būtent jaunesnio amžiaus vaikai yra labai imlūs, nes kalbos mokymasis jiems – natūralus procesas. „Vaikai gimsta su gebėjimu mokytis bet kokios pasaulio kalbos. Žaisdami ir tyrinėdami jie greičiau ir lengviau išmoksta kalbą. Tad priešmokyklinio amžiaus laikotarpis yra puikus metas pradėti praktikuotis pasirinktą užsienio kalbą greta gimtosios." – teigia Jurgita Povilavičienė.

Ar nemokėjimas puikiai rašyti ir skaityti gimtąja kalba gali turėti neigiamos įtakos užsienio kalbos mokymuisi?

Užsienio kalbos pradedant mokytis vėlesniame amžiuje, dažnai pasireiškia silpnesnis kalbos įsisavinimo gebėjimas ir labiau jaučiamas kalbos akcentas. Tad mažamečiai vaikai gali pradėti mokytis užsienio kalbos kartu mokantis ir gimtosios kalbos. Ankstyvajame vaikų amžiuje sparčiai vystosi kalbos įgūdžiai, jie greitai „sugeria" viską, ką girdi aplinkui. Informacijos vaikai semiasi iš aplinkos ir tėvų, kurie nebūtinai puikiai kalba tam tikra užsienio kalba. Svarbus aspektas - tėvai gali mokytis ir mokyti kartu bendraujant su vaikais.

Pradedame mokytis anglų kalbos: ko tikėtis ir kaip neperspausti vaikų?

Globaliame pasaulyje tėvai suvokia, kaip svarbu jų vaikams mokėti ne vieną užsienio kalbą, todėl jaučiamas vis didesnis poreikis mokytis užsienio kalbos kuo jaunesniame amžiuje. Tėvų požiūris į kalbų mokymąsi - svarbus vaikų sėkmės faktorius. Mokantis kalbų vaikai susipažįsta ir su kitų tautų ypatybėmis. Tyrimai rodo, kad dvikalbiai vaikai linkę būti kūrybiškesniais mąstytojais.

Tačiau vaikai nepradeda kalbėti savo gimtąja kalba iš karto nuo pat pirmųjų dienų. Nereiktų tėvams to tikėtis ir mokantis užsienio kalbos. Viskas vyksta po truputį ir nuosekliai: ištarti pirmi garsai ar žodžiai galbūt nėra iš karto panaudojami, bet taip ugdomi jų kalbėjimo įgūdžiai. Po truputį įgyjamos gramatikos žinios ir žodynas.

Mokantis kalbos taip pat galimi vadinami „tylos" periodai, kai tėvams bei pedagogams gali atrodyti, jog vaikas kažko nežino ar nemoka. Tačiau tai nėra tiesa – jie vis tiek įgyja tam tikrų gebėjimų. Be to, tiek iš tėvų, tiek iš mokytojų daromas spaudimas besimokančiam kalbėti, kol jis nėra tam pasirengęs, gali sukelti nerimą ir priešingą efektą. Vaikas turi mėgautis procesu.

Kalbos mokymas(is) ir praktikavimas namuose: ką rekomenduotumėte tėvams?

„Geriausias būdas vaikui suprasti ir išmokti kalbą – girdėti savo aplinkoje kalbančius žmones. Jei tėvai patys moka užsienio kalbą, galima namuose užmegzti trumpus pokalbius apie jų kasdienybę: „Kaip tu laikaisi?", „Kokia tavo mėgstamiausia spalva/vaisius/daržovė?" ir pan. Mažieji mėgsta imituoti, tad girdėdami savo aplinkoje tam tikras frazes ar posakius, netrukus patys ims juos suprasti ir atkartoti." – pastebi J. Povilavičienė. Žinoma, vaikas neišmoks laisvai kalbėti užsienio kalba tik žiūrėdamas vaizdo įrašus ar dainuojant dainas, tačiau tai tikrai padės suprasti kai kurias frazes. Mokytis užsienio kalbos yra tas pats, kaip mokytis groti instrumentu – reikia laiko ir praktikos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikas ir vasaros atostogos: 5 dalykai, kurių nevalia pamiršti

Klausimas „Ką veikti?“ vasaros atostogų metu iš mokyklinio amžiaus vaikų išgirstamas dažnai.

Psichologė Asta Blandė pateikia auksinę formulę, kokios vasaros atostogos vaikui yra geriausios

Kaip suplanuoti vaiko veiklą per vasaros atostogas, kad šis laikas būtų malonus ir prasmingas?

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nuo rudens nekainuos

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nekainuos - savivaldybė išlaikys mokytojus ar iš šalies įdarbintus specialistus, kurie organizuos popamokines veiklas. Toks siūlymas po pateikimo svarstomas Vilniaus savivaldybėje, galutinį sprendimą liepos 25 dieną turėtų priimti miesto taryba.

Vaikai kviečiami atlikti saugumo testą internete

Vasara – nuostabus metas vaikams: jie palieka mokyklinius suolus ir vis daugiau laiko leidžia su draugais. Tiesa, tą jie daro be akylaus suaugusiųjų dėmesio ir sugalvoję įvairiausių užsiėmimų ar ieškodami nuotykių dažnai dar pasiduoda ir draugų įtakai.

Kodėl svarbu ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi?

Pasitikėjimas – vienas iš svarbiausių gebėjimų šiandieniniame pasaulyje.

Jei nesiseka prakalbinti vaiką: efektyvūs patarimai tėvams, kurie padės pagerinti tarpusavio santykius

Ar esate išgyvenę tą jausmą, kuomet vaikas atsiriboja nuo jūsų tylos siena? O bet kokie bandymai pasikalbėti, sukelia tik dar didesnius pykčius arba užsidarymą savyje?

10 svarbiausių psichologės patarimų būsimų pirmokų tėvams

Vasara dar tik įpusėja, tačiau būsimųjų pirmokų tėvai jaučia nerimą – kas vaiko laukia rugsėjį?

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (6)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.