Vaikai ir užsienio kalbos: kada pradėti, ko tikėtis ir kaip mokyti?

Europos kalbų dienos proga, Eurostato paskelbtuose duomenyse matome, jog Lietuvoje bent vienos užsienio kalbos mokosi 97 proc. moksleivių, o dviejų kalbų mokosi net per 80% jaunimo, kuomet ES vidurkis tesiekia 60 proc.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaikai ir užsienio kalbos: kada pradėti, ko tikėtis ir kaip mokyti?
© Asmeninio albumo nuotr.

Populiariausios užsienio kalbos Lietuvoje – anglų bei rusų, kuomet daugumoje kitų ES šalių rusų kalbą keičia prancūzų. Užsienio kalbų mokėjimo naudomis neabejoja niekas, tačiau tėvams dažnai kyla klausimų, kokio amžiaus vaiką reikėtų pradėti mokyti kalbos, ar svarbu prieš tai gerai mokėti gimtąją kalbą? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus Jums atsako „Šiaurės licėjaus" anglų kalbos mokytoja Jurgita Povilavičienė.

Kokio amžiaus vaikus rekomenduojama pradėti mokyti pirmosios užsienio kalbos?

Kartais dar galime susidurti su nuomone, kad mokyti ikimokyklinio-priešmokyklinio amžiaus vaikus užsienio kalbos yra sudėtinga ir beprasmiška, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Tyrimai rodo, kad būtent jaunesnio amžiaus vaikai yra labai imlūs, nes kalbos mokymasis jiems – natūralus procesas. „Vaikai gimsta su gebėjimu mokytis bet kokios pasaulio kalbos. Žaisdami ir tyrinėdami jie greičiau ir lengviau išmoksta kalbą. Tad priešmokyklinio amžiaus laikotarpis yra puikus metas pradėti praktikuotis pasirinktą užsienio kalbą greta gimtosios." – teigia Jurgita Povilavičienė.

Ar nemokėjimas puikiai rašyti ir skaityti gimtąja kalba gali turėti neigiamos įtakos užsienio kalbos mokymuisi?

Užsienio kalbos pradedant mokytis vėlesniame amžiuje, dažnai pasireiškia silpnesnis kalbos įsisavinimo gebėjimas ir labiau jaučiamas kalbos akcentas. Tad mažamečiai vaikai gali pradėti mokytis užsienio kalbos kartu mokantis ir gimtosios kalbos. Ankstyvajame vaikų amžiuje sparčiai vystosi kalbos įgūdžiai, jie greitai „sugeria" viską, ką girdi aplinkui. Informacijos vaikai semiasi iš aplinkos ir tėvų, kurie nebūtinai puikiai kalba tam tikra užsienio kalba. Svarbus aspektas - tėvai gali mokytis ir mokyti kartu bendraujant su vaikais.

Pradedame mokytis anglų kalbos: ko tikėtis ir kaip neperspausti vaikų?

Globaliame pasaulyje tėvai suvokia, kaip svarbu jų vaikams mokėti ne vieną užsienio kalbą, todėl jaučiamas vis didesnis poreikis mokytis užsienio kalbos kuo jaunesniame amžiuje. Tėvų požiūris į kalbų mokymąsi - svarbus vaikų sėkmės faktorius. Mokantis kalbų vaikai susipažįsta ir su kitų tautų ypatybėmis. Tyrimai rodo, kad dvikalbiai vaikai linkę būti kūrybiškesniais mąstytojais.

Tačiau vaikai nepradeda kalbėti savo gimtąja kalba iš karto nuo pat pirmųjų dienų. Nereiktų tėvams to tikėtis ir mokantis užsienio kalbos. Viskas vyksta po truputį ir nuosekliai: ištarti pirmi garsai ar žodžiai galbūt nėra iš karto panaudojami, bet taip ugdomi jų kalbėjimo įgūdžiai. Po truputį įgyjamos gramatikos žinios ir žodynas.

Mokantis kalbos taip pat galimi vadinami „tylos" periodai, kai tėvams bei pedagogams gali atrodyti, jog vaikas kažko nežino ar nemoka. Tačiau tai nėra tiesa – jie vis tiek įgyja tam tikrų gebėjimų. Be to, tiek iš tėvų, tiek iš mokytojų daromas spaudimas besimokančiam kalbėti, kol jis nėra tam pasirengęs, gali sukelti nerimą ir priešingą efektą. Vaikas turi mėgautis procesu.

Kalbos mokymas(is) ir praktikavimas namuose: ką rekomenduotumėte tėvams?

„Geriausias būdas vaikui suprasti ir išmokti kalbą – girdėti savo aplinkoje kalbančius žmones. Jei tėvai patys moka užsienio kalbą, galima namuose užmegzti trumpus pokalbius apie jų kasdienybę: „Kaip tu laikaisi?", „Kokia tavo mėgstamiausia spalva/vaisius/daržovė?" ir pan. Mažieji mėgsta imituoti, tad girdėdami savo aplinkoje tam tikras frazes ar posakius, netrukus patys ims juos suprasti ir atkartoti." – pastebi J. Povilavičienė. Žinoma, vaikas neišmoks laisvai kalbėti užsienio kalba tik žiūrėdamas vaizdo įrašus ar dainuojant dainas, tačiau tai tikrai padės suprasti kai kurias frazes. Mokytis užsienio kalbos yra tas pats, kaip mokytis groti instrumentu – reikia laiko ir praktikos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Suaugusiųjų pagalba vaikui, kuriant santykius su draugais

Straipsnio autorė, visapusiško ugdymo mokyklos "Sokratus" psichologė Ramunė Narkevičiūtė, apžvelgia suaugusiųjų pagalbą vaikui, kuriant santykius su draugais pradinėse klasėse.

Neformalaus vaikų švietimo krepšelio naujienos: į būrelius galės ateiti daugiau vaikų

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad nuo sausio mėnesio skyrus papildomų lėšų neformaliojo švietimo krepšeliui, daugiau vaikų galės ateiti į būrelius.

Patarimai, kaip su vaiku kalbėtis apie narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento paruošta informacija tėvams, kaip apie narkotikus kalbėti su vaikais.

Įspūdžiai po vizito Islandijos mokyklose: ko galėtume pasimokyti (1)

„Vaikystės sodo“ psichologė Kotryna Lapinskė lankėsi Islandijos mokyklose ir sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie šios šalies mokytojų darbą su nepaklusniu vaikų elgesiu.

Visi vaikai skirtingi: 9 žingsniai, kaip mokyti priešmokyklinuką

Kalbėdami apie šiuolaikinį švietimą ekspertai išskiria būtinybę atsižvelgti į skirtingus kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, asmenybę, mokymosi stilių ir kitas aplinkybes.

Rasa: visa šeima laukėme gimstant mažylio, bet...

Persileidimą patyrusi moteris klausia specialisto patarimo, kaip apie nelaimingą įvykį pranešti sūnui, kuris labai laukė gimstant broliuko ar sesutės.

Iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų seneliu: psichologės komentaras (4)

Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.

Vaikas nenori mokytis: ką svarbu žinoti tėvams

Trijų vaikų mama sunerimusi dėl vyriausios dukters elgesio. Moteriai atrodo, kad aštuonmetė kelia daugiausia rūpesčių.

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.