Vaikas ima abejoti Kalėdų senelio tikrumu: psichologės komentaras

 (3)
Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Psichologė Karolina Gurskienė

Daugelyje literatūros nesunkiai atrasime gana kategoriškai nustatytą ribą: „Kalėdų Seneliu nustojama tikėti sulaukus 5-7 metų amžiaus".

Kai kuriuose šaltiniuose dar galima atrasti išlygų mergaitėms, joms tarsi „leidžiama" juo tikėti šiek tiek ilgiau. O kas tada? Ką, ir viskas? Stebuklo pabaiga? Nuo tos akimirkos siūloma pripažinti vaiką esantį teisiu ir gražiai paaiškinti, kad tai buvo „baltas melas", tėveliai norėjo tik gero ir pasaka apie Kalėdų Senelį baigėsi (juk vaikas jau viską išsiaiškino, nebėra prasmės gėdingai bandyti apginti garbę ir orumą to, kas, dabar jau visi žino, neegzistuoja).

TAIP PAT SKAITYKITE:
3 originalios idėjos švenčių stalui
Ką dovanoti Kalėdoms, kad tai iš tiesų suteiktų džiaugsmo?

Tačiau patariama situaciją „sušvelninti", paguosti ir nuraminti mažylį atskleidžiant, kad Kalėdos vistiek bus, tik nuo šių metų dovanomis pasirūpins tėtis. Juk vaikas jau viską žino, jam jau 5-eri.

O kas atsitiktų jeigu Kalėdų Seneliu nebūtų nustojama tikėti niekada? Jei prieš kiekvienas Kalėdas būtų vaikiškai laukiama to stebuklo, kurį dar mažiems mažiems taip vaizdžiai nupasakojo mama?

Dažnai prieš šventes sulaukiu susirūpinusių tėvelių klausimų: „Kas atsitiks, jei būtent šiais metais vaikas sužinos, kad Kalėdų Senelio iš tikrųjų nėra? Ar jis ims manimi daugiau nebetikėti? Juk jau būsiu jam pamelavusi ir teks pačiai tai pripažinti! Juk čia jau viskas, niekaip nebeišsisuksi - jis mane tiesiog įspraus į kampą!". Aš visada siūlau į pasakas pažiūrėti kitaip - tegul ši pasaka nesibaigia niekada.

Abejoju ar atrastumėm bent vieną vaiką, kuris namie, sau saugioje aplinkoje, net ir būdamas vyresnis, nei nustato daugelis autorių, nenorėtų tikėti ta pasaka ir toliau. Ar yra tokių vaikų, kurie nenorėtų bent kelias dienas pagyventi pasakoje? Ar tada reikėtų kalbėti apie psichologines traumas, jei tas barzdotas dėdulė, kuris pasižymi vien tik teigiamomis savybėmis, ateitų visada? Nors ir nuo tos akimirkos JIS būtų tik hipotetinis, bet jis būtų!

Literatūroje nesunkiai atrasime gana kategoriškai nustatytą ribą, jog Kalėdų Seneliu nustojama tikėti sulaukus 5-7 metų amžiaus.
Psichologė Karolina GURSKIENĖ

Viena labai protinga trijų vaikų mama savo atžalėlėms sakė: „Mes visada tikėkim Kalėdų stebuklu ir Kalėdų Senelis pas mus visada ateis". Ji tai kartojo visada: ir tada kai vaikai tik galbūt šiek tiek sudvejojo šia gražia pasaka, ir tada kai jie aiškiai žinojo „kur čia šuo pakastas". Vaikams jokios traumos nebuvo niekada, o ir mama tikėti jie taip pat nenustojo. Priešingai! Kad jūs žinotumėt, kaip jie laukia Kalėdų Senelio dar ir šiandien! Tam Kalėdų Seneliui jau virš 50, o jo visada taip laukiantiems vaikučiams jau gerokai virš 20 ir net 30 metų. Ir patikėkit manim, kaip jie kiekvienais metais laukia Kalėdų! O pamatytumėt jų laiškus, dar lapkričio mėnesiais rašytus. Tiesa, šis Kalėdų Senelis juos visus kruopščiai rinko ir turi dar ir dabar. 

Metai iš metų jie keitėsi: nuo su klaidomis rašytų trumpų laiškučių, primenančių raštelį suolo draugui (su dideliu pageidaujamų dovanų sąrašu) iki kelių lapų laiškų, be jokios užuominos apie dovanas, tik širdį virpinančiais žodžiais ir didžiule padėka - juk pas juos vis dar ateina Kalėdų Senelis! Ir laiškus rašančiųjų skaičius kiekvienais metais ten didėja, šią tradiciją stengiamasi perteikti kiekvienam naujai į šeimą atkeliavusiam mažyliui. Ir tokius laiškus gaunantis Kalėdų Senelis kaip niekas kitas laukia Kalėdų. Jam tai didžiulė šventė, o kartu ir dovana - krūva nuoširdžiausių laiškų, kuriuose būna išsakyta daugybė gražių žodžių ir vis po kelis, vėl naujai atsirandančius, trumpus laiškučius, primenančius raštelį suolo draugui...

Ir net jei jau seniai neberuošėte ypatingos šventės savo vaikams, niekada nevėlu juos kaip reikiant nustebinti! Ir visiškai nesvarbu kas Jūs - būsimas Kalėdų Senelis ar visus kartu rašyti laiškus suburiantis tėvelis. Net nesvarbu, jūsų vaikai jau žino tiesą ar dar tik sužinos. Svarbu, kad žiūrėdami savo vaikams į akis matytumėte jo širdį - ten ir gyvena tikra pasaka. Būkim išradingi ir pasaka mūsų namuose nesibaigs niekada.

To Jums, mielieji, ir linkiu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Artėjant rudeniui ragina tėvus suklusti dėl vaikų sveikatos

Kiekviena rugsėjo pirmoji ypatinga tiek tėvams, tiek jų atžaloms. Kartu tai ir rūpinimasis mokyklinėmis reikmėmis, apranga bei jaudulys prieš mokslų pradžią. Ne ką mažiau dėmesio reikėtų skirti ir moksleivių sveikatai.

Rugsėjo pirmąją daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą

Artėjant rugsėjo pirmajai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja apie pasikeitimus naujame Darbo kodekse, pagal kuriuos šiemet daugiau tėvų galės palydėti vaikus į mokyklą pirmąją mokslo metų dieną.

5 žingsniai, kaip sutaupyti išleidžiant vaiką į mokyklą

Liko vos trys savaitės iki mokslo metų pradžios, o tai daugumai šeimų neišvengiamai reiškia pirkimo maratoną, bėgiojant tarp mokyklinių prekių lentynų.

Pratimai, kurie padeda nuraminti įsišėlusį vaiką

Kartais mūsų mažieji nenuoramos taip įsišėlsta, kad nebegali sustoti. Iš nuovargio tampa pikti ir suirzę. Kas, jei ne mama, geriausiai gali padėti savo pipirui? Kartu atlikite mankštą, kuri padės nusiraminti ir atsipalaiduoti.

9 patarimai, kaip išsirinkti geriausią mokyklinę kuprinę

Talpi ir graži. Tai svarbiausia vaikui. Mamai rūpi, kad būtų patogi ir saugotų gerą laikyseną. Tėčiui – kad nedaug kainuotų. Kas dar svarbu renkantis kuprinę?

7 patarimai tėvams, išleidžiantiems vaiką į stovyklą

Gerokai įpusėjus vasarai, tėvams gali kilti klausimas ar jų vaikas tinkamai pailsėjo?

Į mokyklą – nuo šešerių metų: specialistės įvardija slypinčius pavojus (27)

Pasigirdus siūlymams į pirmą klasę išleisti šešiamečius, šių tėveliai šiek tiek sutriko ir su didesne atida žvilgtelėjo į savo vaikus: ar jie tikrai pasiruošę mokyklai?

Žinomo tėčio laiškas: valstybine dukters mokykla nusivylėme visi (33)

Pradinio mokyklinio amžiaus dukrytę auginančio aktoriaus ir „Teatriuko“ įkūrėjo Žilvino Ramanausko mintys apie mokyklą, į kurią lygiai prieš metus jis nuvedė savo pirmagimę Salomėją.

Kaip skatinti vaikus savarankiškai spręsti iškylančias problemas

Kiekvienas suaugęs žmogus šiuolaikiniame gyvenime susiduria su problemomis. Susidurdami su kasdieniais naujais iššūkiais patiriame skirtingus išgyvenimus ir susiduriame su jų keliamomis problemomis. Ar kada susimąstėme, kaip tokius dalykus išgyvena vaikai?

Kaip ugdyti vaiko savarankiškumą

Šešerių metų vaikai paprastai keliauja į priešmokyklinę grupę, tačiau kai kurie tėvai nusprendžia, kad jiems jau laikas ir į mokyklą.

Kaip paruošti būsimą pirmoką mokyklai (3)

Kas svarbiausia ruošiant vaiką mokyklai? Raidės, skaičiai ar tai, kad būtų savarankiškas?

Ar žinome, ką iš tikrųjų valgo mokyklose mūsų vaikai?

Keliaudama po Lietuvos mokyklas Raminta Bogušienė įsitikina, kad tiek valstybinėse, tiek privačiose ugdymo įstaigose teisės aktai eina sava vaga, o praktinis gyvenimas – sava. Nors teisės aktai ir tobulinami, bet praktinis jų įgyvendinimas atsilieka.

Lietuvos psichologų sąjunga: kada tinkamiausias laikas eiti į mokyklą – 6 ar 7 metų (8)

Dabartinės švietimo politikos siekis paankstinti privalomo ugdymo pradžią kelia diskutuotinų klausimų ir visuomenei, ir švietimo pagalbos specialistams.

10 patarimų, kaip sudominti vaiką mokytis

„Visada vaikai nori mokytis ne iš to, kuris puikiai žino dalyką, bet iš to, kuris parodė vaikui, kam to dalyko žinių reikia gyvenime, kaip jas galima panaudoti“.

Vaikui sunku susikaupti: priežastis gali būti netikėta

Priešmokyklinėje grupėje, o dar labiau pradinėse klasėse keičiasi vaikų dienotvarkė: vaikui tenka mokytis pasėdėti ramiai vienoje vietoje, klausyti, ką sako mokytoja ir atlikti tam tikras užduotis.