Vaikas kalba apie mirtį: kaip pasielgti tėvams?

 (2)
Vaikams prakalbus apie mirtį, tėvai neretai sutrinka ir nerandu tinkamo paaiškinimo į vaikui kylančius klausimus. Kaip reikėtų elgtis, jei vaiką domina mirties tema, pataria specialistė.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Iš mamos Žanos laiško:

"8 metų mano sūnų užklumpa blogos mintys apie mirtį, nežinau kaip jam padėti, kaip su juo kalbėtis. Dar jis mini, kad mirtį jam primena prieš du metus miręs prosenelis".

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip išrinkti vaikui vardą, dėl kurio nereiktų gailėtis
Nusivylusi jauna mama: mane erzina viskas, kas susiję su vaiku

Į klausimą atsako individualiosios psichologijos konsultantė Lina Vėželienė.

Mintys apie mirtį užklumpa ne tik suaugusius. Dažnai mirties baimę išgyvena ir vaikai. Juos neramina nebūties, praradimo, pomirtinio gyvenimo klausimai. Kas bus, kai manęs nebus? Ar mirs mano mamytė? Kas atsitinka, kai žmogus numiršta? Tokie vaikų klausimai ir baimingi išgyvenimai dažnai suaktyvėja po artimo žmogaus mirties ar po dalyvavimo laidotuvėse.

Jūsų sūnus taip pat mini, kad mintys apie mirtį jam kyla po prosenelio mirties. Nereikėtų manyti, kad mintys apie mirtį yra blogos. Mirtis, kaip ir gimimas yra natūralūs egzistenciniai faktai. Kaip nė vienas neatsirandame šiame gyvenime be gimimo, taip neišeiname be mirties. Kalbėti su vaiku apie žmogaus gyvenimo baigtį nėra blogai, svarbu kad tą jūs darytumėte jam suprantama kalba.

Čia labai svarbu paklausti savęs, ar jūs pati jau esate radusi priimtinus atsakymus į vaikui kylančius klausimus? Koks jūsų pačios santykis su mirties temą? Jei jus baugina mintys apie tai, kad gyvenimas neišvengiamai baigiasi mirtimi, tai suprantama, kad ir į vaiko klausimus bus labai sunku atsakyti ramiai, jam paaiškinant šią egzistencinę duotybę.

Galbūt prieš dvejus metus su jūsų vaiku buvo per mažai kalbėta apie tai, kas nutiko jo proseneliui, kodėl jis paliko šį pasaulį.

Psichologijoje yra toks terminas - "situacijos normalizavimas". Galbūt, mirus proseneliui, suaugę žmonės per mažai skyrė laiko ir pastangų paaiškinti vaikui, kad mirtis, o ypač labai seno žmogaus mirtis, yra normalus gyvenimo baigties faktas; kad mirtis nėra blogis, apie kurį reikia kalbėtis tik pašnibždomis ar visai geriau nekalbėti.

Mirtis yra natūrali ir neišvengiama žmogaus gyvenimo baigtis ir tą faktą ramiai, vaikui suprantama kalba galima kaip tai perteikti.

Dažnai pagelbėja vaikiškos knygelės arba pasakos, kuriose kas nors miršta. Kai kurie tėvai pasinaudoja situacijomis, kai reikia palaidoti mirusią žuvytę iš akvariumo, ar rastą negyvą paukštelį (žiogelį ir pan...).

Linkiu jums drąsiau pažvelgti į savo santykį su mirties tema, tuomet lengviau rasis ir pagalbos būdas vaikui.

Daugiau klausimų ir psichologų atsakymų rasite portalo skiltyje "Klausk psichologo". Užduokite savo klausimą ir Jūs!

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Visi vaikai skirtingi: 9 žingsniai, kaip mokyti priešmokyklinuką

Kalbėdami apie šiuolaikinį švietimą ekspertai išskiria būtinybę atsižvelgti į skirtingus kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, asmenybę, mokymosi stilių ir kitas aplinkybes.

Rasa: visa šeima laukėme gimstant mažylio, bet...

Persileidimą patyrusi moteris klausia specialisto patarimo, kaip apie nelaimingą įvykį pranešti sūnui, kuris labai laukė gimstant broliuko ar sesutės.

Iki kokio amžiaus vaikai tiki Kalėdų seneliu: psichologės komentaras (4)

Toks laikas anksčiau ar vėliau ateina: kad ir kaip norėtume tikėti pasakomis ir stebuklais, vieną dieną suprantame, kad Kalėdų stebuklą po egle sukuria ne mistinio senelio, o tėčio ir mamos rankos. Kaip reaguoti tėvams, kurių vaikas ima abejoti Kalėdų senelio egzistavimu? Pasidalinti savo mintimis ir patarimais paprašėme psichologės.

Vaikas nenori mokytis: ką svarbu žinoti tėvams

Trijų vaikų mama sunerimusi dėl vyriausios dukters elgesio. Moteriai atrodo, kad aštuonmetė kelia daugiausia rūpesčių.

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (21)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

25 klausimai, kuriuos verta užduoti vaikui

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Eksperimentas: kas nutinka, kai tėvai vaikams neduoda telefono ir kompiuterio

Kviečiame atlikti eksperimentą: šeimoje paskelbti „savaitę be ekranų (arba be telefonų)“. Jeigu abejojate, ar pavyks, pradėkite nuo mažiau - lai būna artimiausias savaitgalis visoje šeimoje be ekranų.

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.