Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tuo tarpu psichologai ragina atsisakyti nuo seno įprastų vertinimo stereotipų. Vienas iš jų – vaikų lyginimas tarpusavyje ir reitingavimas, kuris ne tik neatskleidžia tikrųjų gebėjimų, bet trukdo juos išryškinti ir ugdyti. Apie tai, kokią įtaką moksleivio pasiekimams turi konkurencija ir individuali veikla, kaip užauginti laimingą vaiką, šį sekmadienį konferencijoje „Atsakinga tėvystė" kalbėjo „Šviesos" direktorė Jurgita Nacevičienė ir „Šiaurės licėjaus" ugdymo vadovė Nadia Venskuvienė.

Tėvai įpratę lyginti su kitais

Lektorės klausė tėvų, ką jie pirmiausia nori sužinoti, atsivertę skaitmeninį dienyną ar kalbėdami su mokytoju. Deja, iš pedagogų patirties, dažniausias klausimas, kurį užduoda tėvai, atėję pasikalbėti su mokytoju, yra: „Kaip mano vaikui sekasi, palyginti su kitais?", o skaitmeniniuose dienynuose dalis tėvų pageidauja matyti reitingą, kelintas jų vaikas yra klasėje ar mokykloje. J. Nacevičienė sako, kad tai natūralu, nes patys tėvai nuo seno yra įpratę taip vertinti rezultatus ir mano, kad tokiu būdu elgiasi objektyviai. Tačiau ji įspėja, kad reitingo skaičius ne tik neatskleidžia tikrosios vaiko mokymosi situacijos, bet daro tikrą meškos paslaugą mokymosi kokybei.

„Šviesos" vadovė kvietė tėvus įsiklausyti į psichologų patarimus apie tai, kas nutinka, kai vaikas yra nuolat lyginamas su kitais. Ji klausė, koks jausmas apima stebint reitingų lentelę, kurioje jūsų vaikas įrašytas antru, dvidešimtu ar penkiasdešimt aštuntu numeriu tarp kitų, ir kaip jaučiasi pats vaikas.

„Lyginamas su kitais vaikas negali laisvai reikštis ir atskleisti savo gebėjimų. Jis tiesiog siekia eiti koja kojon su kitu, varžytis, bet ne būti savimi. Taip rungdamiesi tarpusavyje, vaikai išmoksta užduotį padaryti greičiausiu būdu, įdėdami mažiausiai pastangų. Tuomet jiems reikia ne žinių, bet pažymio. Jeigu į tokius konkurencinius santykius vaikas stumiamas ne tik mokykloje, bet ir namuose, tuomet jis niekur neturi galimybės pasijusti saugus. O jei dar žmogus siekia pranašumo ne kurioje nors vienoje, bet visose srityse – apima nevilties jausmas, nes tiesiog neįmanoma visur pirmauti. Toks žmogus negauna geidžiamo rezultato ir jaučiasi nelaimingas", – kalbėjo J. Nacevičienė, sutikdama, kad ne tokio tolesnio gyvenimo tėvai linki savo vaikams.

Šiuolaikiniai vaikai – kitokie nei jų tėvai

Kalbant apie vaikų ugdymą ir jo rezultatus, svarbu atsižvelgti į tai, kad šiuolaikiniai vaikai gerokai skiriasi nuo savo tėvų vaikystės.

Lyginamas su kitais vaikas negali laisvai reikštis ir atskleisti savo gebėjimų. Jis tiesiog siekia eiti koja kojon su kitu, varžytis, bet ne būti savimi.
J. Nacevičienė

„Dabartiniai skaitmeninės kartos vaikai yra atradėjai ir vartotojai. Jie realistiškai žvelgia į pasaulį, nors atrodo vėjavaikiški ir nerūpestingi, yra individualistai ir mokosi sau, savo asmeniniams poreikiams. Šiandien besimokantys vaikai yra aktyvūs, kasdien gauna didelį, intensyvų srautą naujos informacijos ir yra prie to pripratę. O jų motyvacijai mokytis yra svarbios tiek vidinės, tiek išorinės paskatos", – atkreipia dėmesį J. Nacevičienė.

Geriau mokosi motyvuoti vaikai

Pasak jos, aukščiausius pažymius gauna ypač motyvuoti vaikai, pasižymintys ir išorine, ir vidine motyvacija. Jiems svarbios ne tik žinios, mokymosi procesas, draugų požiūris, bet ir mokytojų bei tėvų įvertinimas. Tai patvirtino prieš porą metų atliktas SPPC tyrimas. Pasak jo, lietuvių kalbos pamokose paauglius skatino mokytis tai, kad jie nori sau ir kitiems atrodyti protingi, o matematikos pamokose stipresne paskata mokytis buvo orientacija į ateitį.

„Žvelgiant į priekį, ko dabartiniams moksleiviams reikės ateityje, svarbiausi įgūdžiai bus kritinis mąstymas ir problemų sprendimas, taip pat bendradarbiavimas ir komandinis darbas, gebėjimas komunikuoti, o techniniai su darbu susiję įgūdžiai bus ketvirtoje vietoje", – cituodama Pasaulio ekonomikos forumo prognozes kalbėjo J. Nacevičienė.

Ji pabrėžė, svarbiausia ugdant dabartinius paauglius – Z kartą ir šių dienų pradinukus – Alfa kartą, kad vaikas suprastų mokymosi tikslą ir prasmę, jaustų, kaip tobulėja, ir suvoktų, jog mokytojai ir tėvai tik padeda, moko, kaip tirti pasaulį ir ieškoti žinių, o tai padaryti turi pats vaikas.

Štai čia susiduriama su mokymosi rezultatų vertinimo dilema. Pats atlikdamas užduotį, reikalaujančią kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir kitų svarbiausių įgūdžių, kiekvienas vaikas ją darys kitaip. Ekspertė retoriškai klausė, ar galime juos palyginti ir nuspręsti, kuris geresnis?


N.Venckuvienė ir J.Nacevičienė. Asmeninio albumo nuotr.

Varžytis galima su savimi

Kur kas rečiau tėvai užduoda klausimą: „Ko mano vaikas dabar mokosi?", kuris padėtų geriau pažinti tikrąją situaciją. Edukologė N. Venskuvienė pristatė, kaip kitaip galima matuoti vaiko pažangą, kad jį motyvuotume mokytis ir kartu išmokytume gyventi konkurencinėje aplinkoje, nuo kurios niekaip nepabėgsi.

„Žodis konkurencija reiškia susidūrimą, varžymąsi, ji atsiranda tada, kai yra siekiama norimo rezultato. Todėl individuali asmens pažanga taip pat yra konkurencija, tik ne su kitais, o su pačiu savimi. Kuriant vaiko mokymosi aplinką tiek mokykloje, tiek namuose, svarbu elgtis taip, kad skatintume teigiamą konkurenciją ir vidinę motyvaciją, kylančią iš noro pagerinti savo paties pasiekimus", – teigė N. Venskuvienė.

Ji pateikė pavyzdžių, kaip vedamas vidinės motyvacijos, vaikas mėgaujasi pačiu mokymosi procesu, noriai dalyvauja veikloje, net jei ne viskas pavyksta. Tada moksleivis domisi, savarankiškai tyrinėja ir mokosi dirbti su kitais. Pasak N. Venskuvienės, tuomet vaikai pasižymi aukšta savigarba ir lengvai įgyja naujų įgūdžių.

Teigiama ir neigiama konkurencija

Siekiant skatinti teigiamą konkurenciją svarbu kalbėtis su vaikais apie jų pasiekimus, atkreipiant dėmesį į svarbius niuansus.

„Sakykime vaikui atsiliepimus ne apie jį, bet apie jo veiklą – ką jis atliko, kodėl pavyko ar nepavyko, ką kitą kartą darytų kitaip ir panašiai. Įtikinkime vaiką, kad laimėjimas nėra vienintelis ar pagrindinis tikslas bet kokia kaina, – kur kas svarbiau yra mėgautis procesu. Padėkime vaikui pažinti save pakliuvus į sunkias situacijas, galvokime ir klauskime apie tai, kaip jis jaučiasi", – patarė N. Venskuvienė.

Tuo tarpu lyginant vaiką su kitais pasiekiamas „neigiamos konkurencijos" efektas. N. Venskuvienė įvardijo nepageidaujamas pasekmes, tarp kurių įgyti kompleksai, žema vaiko savivertė, agresyvus elgesys, negatyvūs jausmai, vidinis nesaugumas ir įtampa, vienišumo jausmas, potraukis manipuliuoti kitais, meluoti, kategoriškai ginti savo poziciją ir galiausiai – nesugebėjimas pritapti ir rasti draugų. Pasak N. Venskuvienės, tai vėliau kliudo būti komandos nariu, bendradarbiauti, dirbti bendram grupės labui.

Sakykime vaikui atsiliepimus ne apie jį, bet apie jo veiklą – ką jis atliko, kodėl pavyko ar nepavyko, ką kitą kartą darytų kitaip ir panašiai. Įtikinkime vaiką, kad laimėjimas nėra vienintelis ar pagrindinis tikslas bet kokia kaina, – kur kas svarbiau yra mėgautis procesu.
N. Venckuvienė

„Neigiamos konkurencijos aplinkoje vaikas nebenori ir atsisako dalyvauti veikloje, atsiranda depresijos požymių, nerimas, miego ir apetito sutrikimai. Psichologai pastebi, kad lygindamas save su kitais ir taip konkuruodamas vaikas nesijaučia saugus ir praranda galimybę būti savimi", – teigė N. Venskuvienė.

Nors atskirti teigiamą ir neigiamą konkurenciją tėvams ne visada būna lengva, N. Venskuvienė pasiūlė prisiminti paprastą pavyzdį.

„Įsivaizduokite, kad vaikai turi sukonstruoti lėktuvą. Jeigu šį projektą paversime lenktynėmis, kuris padarys pirmas, akivaizdu, kad mokymosi procesas, žinių ir koncepcijos kokybė nukentės. O jeigu grupės narių požiūris bus paremtas bendradarbiavimu, nariai vienas į kitą žvelgs teigiamai, ne kaip į „priešus", bet kaip į priemones, padedančias siekti tikslo, rezultatas bus visiškai kitoks", – teigė N. Venskuvienė.

Pasiūlymai Lietuvai

Lektorės pasidalijo pavyzdžiais iš švietimo srityje pirmaujančių Šiaurės šalių. Norvegijoje vaikai nėra mokomi varžytis, kol nesulaukia 15 metų. Ten per ankstyvo varžymosi vengiama net treniruojant būsimuosius sportininkus, o Norvegija kaip tik tapo daugiausiai medalių pelniusia šalimi ką tik pasibaigusiose žiemos olimpinėse žaidynėse. Suomijoje mokinių pažanga ir žinios taip pat yra vertinami remiantis metodika, leidžiančia išvengti mokinių skirstymo pagal jų gabumus. Ten mokyklos nėra reitinguojamos tarpusavyje, tačiau gauna išsamią informaciją apie savo lygį, silpnąsias ir stipriąsias puses.

Lietuvoje abi ekspertės siūlo tėvams ir mokytojams susitelkti ne į matematiniu vidurkiu paremtų reitingų skaičiavimą, bet į kiekvieno mokinio individualius pasiekimus ir pažangą.

„Norint pasiekti kuo geresnių rezultatų, reikia lavinti mokinio stipriąsias puses, o ne akcentuoti silpnąsias. Pirmenybė turėtų būti teikiama bendradarbiavimu grįstiems metodams ir savarankiškam, individualiam mokymuisi. Todėl naudojami mokinių dienynai, vertinimo metodai bei kitos priemonės neturėtų skatinti nuolatinio mokinių lyginimo vienas su kitu ir noro pasirodyti pranašesniam už kitus. Kaip tik, priešingai – motyvaciją reikia kelti vidiniais, į tikslą orientuotais būdais", – teigė J. Nacevičienė, remdamasi ŠMM ekspertų rengta švietimo problemos analize apie konkurenciją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.