Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tuo tarpu psichologai ragina atsisakyti nuo seno įprastų vertinimo stereotipų. Vienas iš jų – vaikų lyginimas tarpusavyje ir reitingavimas, kuris ne tik neatskleidžia tikrųjų gebėjimų, bet trukdo juos išryškinti ir ugdyti. Apie tai, kokią įtaką moksleivio pasiekimams turi konkurencija ir individuali veikla, kaip užauginti laimingą vaiką, šį sekmadienį konferencijoje „Atsakinga tėvystė" kalbėjo „Šviesos" direktorė Jurgita Nacevičienė ir „Šiaurės licėjaus" ugdymo vadovė Nadia Venskuvienė.

Tėvai įpratę lyginti su kitais

Lektorės klausė tėvų, ką jie pirmiausia nori sužinoti, atsivertę skaitmeninį dienyną ar kalbėdami su mokytoju. Deja, iš pedagogų patirties, dažniausias klausimas, kurį užduoda tėvai, atėję pasikalbėti su mokytoju, yra: „Kaip mano vaikui sekasi, palyginti su kitais?", o skaitmeniniuose dienynuose dalis tėvų pageidauja matyti reitingą, kelintas jų vaikas yra klasėje ar mokykloje. J. Nacevičienė sako, kad tai natūralu, nes patys tėvai nuo seno yra įpratę taip vertinti rezultatus ir mano, kad tokiu būdu elgiasi objektyviai. Tačiau ji įspėja, kad reitingo skaičius ne tik neatskleidžia tikrosios vaiko mokymosi situacijos, bet daro tikrą meškos paslaugą mokymosi kokybei.

„Šviesos" vadovė kvietė tėvus įsiklausyti į psichologų patarimus apie tai, kas nutinka, kai vaikas yra nuolat lyginamas su kitais. Ji klausė, koks jausmas apima stebint reitingų lentelę, kurioje jūsų vaikas įrašytas antru, dvidešimtu ar penkiasdešimt aštuntu numeriu tarp kitų, ir kaip jaučiasi pats vaikas.

„Lyginamas su kitais vaikas negali laisvai reikštis ir atskleisti savo gebėjimų. Jis tiesiog siekia eiti koja kojon su kitu, varžytis, bet ne būti savimi. Taip rungdamiesi tarpusavyje, vaikai išmoksta užduotį padaryti greičiausiu būdu, įdėdami mažiausiai pastangų. Tuomet jiems reikia ne žinių, bet pažymio. Jeigu į tokius konkurencinius santykius vaikas stumiamas ne tik mokykloje, bet ir namuose, tuomet jis niekur neturi galimybės pasijusti saugus. O jei dar žmogus siekia pranašumo ne kurioje nors vienoje, bet visose srityse – apima nevilties jausmas, nes tiesiog neįmanoma visur pirmauti. Toks žmogus negauna geidžiamo rezultato ir jaučiasi nelaimingas", – kalbėjo J. Nacevičienė, sutikdama, kad ne tokio tolesnio gyvenimo tėvai linki savo vaikams.

Šiuolaikiniai vaikai – kitokie nei jų tėvai

Kalbant apie vaikų ugdymą ir jo rezultatus, svarbu atsižvelgti į tai, kad šiuolaikiniai vaikai gerokai skiriasi nuo savo tėvų vaikystės.

Lyginamas su kitais vaikas negali laisvai reikštis ir atskleisti savo gebėjimų. Jis tiesiog siekia eiti koja kojon su kitu, varžytis, bet ne būti savimi.
J. Nacevičienė

„Dabartiniai skaitmeninės kartos vaikai yra atradėjai ir vartotojai. Jie realistiškai žvelgia į pasaulį, nors atrodo vėjavaikiški ir nerūpestingi, yra individualistai ir mokosi sau, savo asmeniniams poreikiams. Šiandien besimokantys vaikai yra aktyvūs, kasdien gauna didelį, intensyvų srautą naujos informacijos ir yra prie to pripratę. O jų motyvacijai mokytis yra svarbios tiek vidinės, tiek išorinės paskatos", – atkreipia dėmesį J. Nacevičienė.

Geriau mokosi motyvuoti vaikai

Pasak jos, aukščiausius pažymius gauna ypač motyvuoti vaikai, pasižymintys ir išorine, ir vidine motyvacija. Jiems svarbios ne tik žinios, mokymosi procesas, draugų požiūris, bet ir mokytojų bei tėvų įvertinimas. Tai patvirtino prieš porą metų atliktas SPPC tyrimas. Pasak jo, lietuvių kalbos pamokose paauglius skatino mokytis tai, kad jie nori sau ir kitiems atrodyti protingi, o matematikos pamokose stipresne paskata mokytis buvo orientacija į ateitį.

„Žvelgiant į priekį, ko dabartiniams moksleiviams reikės ateityje, svarbiausi įgūdžiai bus kritinis mąstymas ir problemų sprendimas, taip pat bendradarbiavimas ir komandinis darbas, gebėjimas komunikuoti, o techniniai su darbu susiję įgūdžiai bus ketvirtoje vietoje", – cituodama Pasaulio ekonomikos forumo prognozes kalbėjo J. Nacevičienė.

Ji pabrėžė, svarbiausia ugdant dabartinius paauglius – Z kartą ir šių dienų pradinukus – Alfa kartą, kad vaikas suprastų mokymosi tikslą ir prasmę, jaustų, kaip tobulėja, ir suvoktų, jog mokytojai ir tėvai tik padeda, moko, kaip tirti pasaulį ir ieškoti žinių, o tai padaryti turi pats vaikas.

Štai čia susiduriama su mokymosi rezultatų vertinimo dilema. Pats atlikdamas užduotį, reikalaujančią kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir kitų svarbiausių įgūdžių, kiekvienas vaikas ją darys kitaip. Ekspertė retoriškai klausė, ar galime juos palyginti ir nuspręsti, kuris geresnis?


N.Venckuvienė ir J.Nacevičienė. Asmeninio albumo nuotr.

Varžytis galima su savimi

Kur kas rečiau tėvai užduoda klausimą: „Ko mano vaikas dabar mokosi?", kuris padėtų geriau pažinti tikrąją situaciją. Edukologė N. Venskuvienė pristatė, kaip kitaip galima matuoti vaiko pažangą, kad jį motyvuotume mokytis ir kartu išmokytume gyventi konkurencinėje aplinkoje, nuo kurios niekaip nepabėgsi.

„Žodis konkurencija reiškia susidūrimą, varžymąsi, ji atsiranda tada, kai yra siekiama norimo rezultato. Todėl individuali asmens pažanga taip pat yra konkurencija, tik ne su kitais, o su pačiu savimi. Kuriant vaiko mokymosi aplinką tiek mokykloje, tiek namuose, svarbu elgtis taip, kad skatintume teigiamą konkurenciją ir vidinę motyvaciją, kylančią iš noro pagerinti savo paties pasiekimus", – teigė N. Venskuvienė.

Ji pateikė pavyzdžių, kaip vedamas vidinės motyvacijos, vaikas mėgaujasi pačiu mokymosi procesu, noriai dalyvauja veikloje, net jei ne viskas pavyksta. Tada moksleivis domisi, savarankiškai tyrinėja ir mokosi dirbti su kitais. Pasak N. Venskuvienės, tuomet vaikai pasižymi aukšta savigarba ir lengvai įgyja naujų įgūdžių.

Teigiama ir neigiama konkurencija

Siekiant skatinti teigiamą konkurenciją svarbu kalbėtis su vaikais apie jų pasiekimus, atkreipiant dėmesį į svarbius niuansus.

„Sakykime vaikui atsiliepimus ne apie jį, bet apie jo veiklą – ką jis atliko, kodėl pavyko ar nepavyko, ką kitą kartą darytų kitaip ir panašiai. Įtikinkime vaiką, kad laimėjimas nėra vienintelis ar pagrindinis tikslas bet kokia kaina, – kur kas svarbiau yra mėgautis procesu. Padėkime vaikui pažinti save pakliuvus į sunkias situacijas, galvokime ir klauskime apie tai, kaip jis jaučiasi", – patarė N. Venskuvienė.

Tuo tarpu lyginant vaiką su kitais pasiekiamas „neigiamos konkurencijos" efektas. N. Venskuvienė įvardijo nepageidaujamas pasekmes, tarp kurių įgyti kompleksai, žema vaiko savivertė, agresyvus elgesys, negatyvūs jausmai, vidinis nesaugumas ir įtampa, vienišumo jausmas, potraukis manipuliuoti kitais, meluoti, kategoriškai ginti savo poziciją ir galiausiai – nesugebėjimas pritapti ir rasti draugų. Pasak N. Venskuvienės, tai vėliau kliudo būti komandos nariu, bendradarbiauti, dirbti bendram grupės labui.

Sakykime vaikui atsiliepimus ne apie jį, bet apie jo veiklą – ką jis atliko, kodėl pavyko ar nepavyko, ką kitą kartą darytų kitaip ir panašiai. Įtikinkime vaiką, kad laimėjimas nėra vienintelis ar pagrindinis tikslas bet kokia kaina, – kur kas svarbiau yra mėgautis procesu.
N. Venckuvienė

„Neigiamos konkurencijos aplinkoje vaikas nebenori ir atsisako dalyvauti veikloje, atsiranda depresijos požymių, nerimas, miego ir apetito sutrikimai. Psichologai pastebi, kad lygindamas save su kitais ir taip konkuruodamas vaikas nesijaučia saugus ir praranda galimybę būti savimi", – teigė N. Venskuvienė.

Nors atskirti teigiamą ir neigiamą konkurenciją tėvams ne visada būna lengva, N. Venskuvienė pasiūlė prisiminti paprastą pavyzdį.

„Įsivaizduokite, kad vaikai turi sukonstruoti lėktuvą. Jeigu šį projektą paversime lenktynėmis, kuris padarys pirmas, akivaizdu, kad mokymosi procesas, žinių ir koncepcijos kokybė nukentės. O jeigu grupės narių požiūris bus paremtas bendradarbiavimu, nariai vienas į kitą žvelgs teigiamai, ne kaip į „priešus", bet kaip į priemones, padedančias siekti tikslo, rezultatas bus visiškai kitoks", – teigė N. Venskuvienė.

Pasiūlymai Lietuvai

Lektorės pasidalijo pavyzdžiais iš švietimo srityje pirmaujančių Šiaurės šalių. Norvegijoje vaikai nėra mokomi varžytis, kol nesulaukia 15 metų. Ten per ankstyvo varžymosi vengiama net treniruojant būsimuosius sportininkus, o Norvegija kaip tik tapo daugiausiai medalių pelniusia šalimi ką tik pasibaigusiose žiemos olimpinėse žaidynėse. Suomijoje mokinių pažanga ir žinios taip pat yra vertinami remiantis metodika, leidžiančia išvengti mokinių skirstymo pagal jų gabumus. Ten mokyklos nėra reitinguojamos tarpusavyje, tačiau gauna išsamią informaciją apie savo lygį, silpnąsias ir stipriąsias puses.

Lietuvoje abi ekspertės siūlo tėvams ir mokytojams susitelkti ne į matematiniu vidurkiu paremtų reitingų skaičiavimą, bet į kiekvieno mokinio individualius pasiekimus ir pažangą.

„Norint pasiekti kuo geresnių rezultatų, reikia lavinti mokinio stipriąsias puses, o ne akcentuoti silpnąsias. Pirmenybė turėtų būti teikiama bendradarbiavimu grįstiems metodams ir savarankiškam, individualiam mokymuisi. Todėl naudojami mokinių dienynai, vertinimo metodai bei kitos priemonės neturėtų skatinti nuolatinio mokinių lyginimo vienas su kitu ir noro pasirodyti pranašesniam už kitus. Kaip tik, priešingai – motyvaciją reikia kelti vidiniais, į tikslą orientuotais būdais", – teigė J. Nacevičienė, remdamasi ŠMM ekspertų rengta švietimo problemos analize apie konkurenciją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas patiria patyčias, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vis dar tenka nugirsti komentarų: „Ir kiek gi galima kalbėti apie tas patyčias". Atsakymas labai paprastas, kol problema paplitusi – tol reikia apie ją kalbėti, analizuoti ir edukuoti.

Ar pirmokui tikrai reikalingas telefonas: pedagogo komentaras

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, ne vienai šeimai iškyla dilema: pirkti jam telefoną ar nepirkti? Ar tikrai jis būtinas, jei iki mokyklos automobiliu atveža tėtis, o po mokyklos saugiai pasiima mama?

Priklausomas nuo ekranų vaikas: psichologas įspėja tėvus

Išgirdus frazę „priklausomas", daugeliui mūsų prieš akis iškyla suaugusi, vienokių ar kitokių žalingų įpročių turinti persona.

Prasidėjo registracija į Vilniaus mokyklas: ar yra naujovių?

Kovo 1-ąją prasideda elektroninė registracija į sostinės mokyklas naujiems mokslo metams.

Vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas: kaip jį atpažinti ir padėti vaikui

Pirmą klasę lankanti mergaitė mokykloje beveik nekalba – nei su vaikais, nei su mokytoja. Kaip pagelbėti vaikui, pataria psichologė Živilė Kraujalė.