Vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas: kaip jį atpažinti ir padėti vaikui

Pirmą klasę lankanti mergaitė mokykloje beveik nekalba – nei su vaikais, nei su mokytoja. Kaip pagelbėti vaikui, pataria psichologė Živilė Kraujalė.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mama klausia:

„Patarkite, nes nebežinau, kaip elgtis. Situacija tokia: 7 metų mergaitė visiškai nekalba mokykloje, nei su mokytoja, nei su bendraamžiais. Mokykloje ji pritapo, eina noriai, turi draugų, mokslai sekasi gerai, tik ta „maža problemėlė“ - nekalbėjimas. Lankėmės jau ne pas vieną psichologę, manoma, kad tai galima būtų įvardinti kaip selektyvųjį mutizmą, tačiau realiai niekur jokios pagalbos nesulaukiame. Iš vienos pusės situacija kaip ir nėra bloga, iš kitos pusės neramu, o kaip bus toliau, ar sugebės mergaitė persilaužti, kaip toliau jai seksis mokslai ir pan. Nežinau, kokią poziciją turėčiau užimti aš pati. Nesijaudinti labai sunku, nors ir žinau, kad spaudimas gali tik pabloginti situaciją“.

Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Ačiū už Jūsų atvirumą, nuoširdumą. Rašote, kad jūsų dukra nekalba mokykloje, dukros nekalbumas jus neramina. Numanote, kad dukra gali turėti selektyvaus mutizmo sutrikimą. Nerimaujate dėl dukros ir norite jai padėti. Džiaugiuosi, kad su jus slegiančiais sunkumais neliekate viena ir ieškote specialistų pagalbos.

Selektyvus mutizmas – vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas, kuris yra charakterizuojamas vaiko negebėjimu efektyviai komunikuoti, kalbėti specifinėse socialinėse situacijose. Paprastai vaikai su selektyviojo mutizmo sutrikimu negali kalbėti socialinėse situacijose, kuriose tikimasi kalbėjimo (pvz., mokykloje, darželyje ar kt.), nepaisant to, kad vaikai sėkmingai kalba kitose situacijose (pvz., bendraudami su tėvais namų aplinkoje ar kt.). Selektyvų mutizmą turintys vaikai nori komunikuoti ir bendrauti su kitais asmenimis socialinių situacijų metu, tačiau dėl stipraus patiriamo nerimo negali efektyviai komunikuoti.

Vaikai su šiuo sutrikimu ne tik nekalba, bet ir turi socialinio įsitraukimo, neverbalinio bendravimo sunkumų. Nors selektyvus mutizmas dažniausiai pasireiškia vaikams iki penkerių metų amžiaus, bet gana dažnai šis vaikų sutrikimas išryškėja pirmaisiais metais mokykloje. Paprastai šio sutrikimo simptomatika trunka bent vieną mėnesį.

Labai svarbu suprasti, kad selektyvaus mutizmo sutrikimui yra būdingas intensyvus ir pastovus nerimo jausmas, kuris yra labai nemalonus jį patiriančiam vaikui. Todėl neretai selektyvų mutizmą turintys vaikai dar yra vadinami tyloje kenčiančiais vaikais. Gana dažnai vaikų, turinčių selektyvaus mutizmo sutrikimo diagnozę, baimė ir nerimas tampa tokie stiprūs, jog pradeda trikdyti kasdienį vaikų gyvenimą. Nerimas gali labai stipriai paveikti vaiko gyvenimą, sutrikdyti vaiko mokyklinius pasiekimus, santykius su bendraamžiais, laisvalaikio veiklas, savivertės jausmą. Nerimastingi, selektyvaus mutizmo sutrikimą turintys vaikai dažnai yra drovūs ir turi mažiau draugų nei jų bendraamžiai. Jie taip pat gali turėti ir kitų įvairių problemų mokykloje. Paprastai mokiniai, turintys selektyvaus mutizmo sutrikimo diagnozę, mokykloje gali susidurti su garsaus skaitymo, kalbėjimo prieš auditoriją, darbo grupelėse ir kt. sunkumais.

Neretai selektyvų mutizmą turintys vaikai dar yra vadinami tyloje kenčiančiais vaikais.
Psichologė Živilė KRAUJALĖ

Ankstyvoji sutrikimo diagnostika ir intervencija yra labai svarbios, kadangi turimas vaiko sutrikimas trukdo įprastam, normaliam vaiko gyvenimui ir turi neigiamos įtakos įvairioms vaiko gyvenimo sritims. Kuo anksčiau yra diagnozuojamas sutrikimas ir skiriama ankstyvoji kompleksinė specialistų pagalba, tuo geresni rezultatai yra pasiekiami, užkertamas kelias sutrikimo simptomatikos intensyvėjimui, gretutinių sunkumų atsiradimui, vaikas ir šeima geriau adaptuojasi, integruojasi į visuomenę.

Gana dažnai vaikams su selektyvaus mutizmo sutrikimu yra rekomenduojama kognityvinė-elgesio terapija. Kognityvinės-elgesio terapijos metu vaikai mokosi atpažinti fiziologinius ženklus, kurie identifikuoja jų nerimą, taip pat jie mokosi identifikuoti netinkamą vertinimą, kuris neutralius stimulus paverčia nerimą keliančiais. Dar daugiau, terapijos metu vaikai mokosi kognityvinio pertvarkymo strategijų bei adaptyvių įveikos strategijų. Vaikai praktikuoja savo naujus įgūdžius atlikdami užduotis. Šių užduočių metu vaikai gali susidurti su nerimą keliančiomis situacijomis ir ilgainiui išmoksta adaptyvesniais būdais tvarkytis su sunkumais.

Taip pat selektyvaus mutizmo sutrikimą turintiems vaikams yra reikalinga pagalba ugdymo įstaigoje. Veiksminga ir individuali pagalba vaikui mokykloje gali būti vykdoma bendradarbiaujant tėvams, mokytojams ir specialistams. Bendradarbiavimo tikslas - sumažinti vaiko nerimą kalbėti ir tuo pat metu skatinti sąveiką ir bendravimą visose situacijose.

Gana dažnai vaikų, turinčių selektyvaus mutizmo sutrikimo diagnozę, baimė ir nerimas tampa tokie stiprūs, jog pradeda trikdyti kasdienį vaikų gyvenimą. Nerimas gali labai stipriai paveikti vaiko gyvenimą sutrikdydamas vaiko mokyklinius pasiekimus, santykius su bendraamžiais, laisvalaikio veiklas, savivertės jausmą.
Psichologė Živilė KRAUJALĖ

Labai svarbu, kad su vaiku dirbtų ne tik kompetentinga psichikos sveikatos specialistų komanda, bet ir pagalbą namų aplinkoje užtikrintų šeima. Savo dukrai galite bandyti padėti su ja kalbėdama apie įvairias emocijas ir jas įvardydama, taip pat žaisdama žaidimus, susijusius su emocijomis. Labai svarbu, kad jūsų dukra mokėtų atpažinti ir įvardyti įvairias emocijas. Dar daugiau, galite pabandyti padėti vaikui suvokti ryšį tarp įvairių situacijų, joms esant kylančių jausmų ir minčių. Padėkite dukrai suprasti, kaip jos neigiamos ir pesimistinės mintys veikia jos savijautą ir elgesį, mokykite dukrą kylančias neigiamas mintis keisti į pozityvias ir konstruktyvias. Taip pat nerimaujantiems vaikams neretai padeda atsipalaidavimo technikų mokymasis. Galite pabandyti išmokyti dukrą įvairių atsipalaidavimo strategijų:

- lėtas ir gilus kvėpavimas;

- raumenų įtampos ir atpalaidavimo pratimai;

- vaizduotės pratimai;

- skaičiavimas iki dešimties ir daugiau;

- išėjimas pasivaikščioti;

- kokia nors maloni veikla ir kt.

Vaiko raida yra kintanti, dinamiška. Suteikus vaikui reikiamą specialistų pagalbą, galima tikėtis gerų rezultatų. Dėkoju, kad nelikote viena su savo sunkumais, slegiančiais jausmais. Linkiu kantrybės ir sėkmės.

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Vaikas ir vasaros atostogos: 5 dalykai, kurių nevalia pamiršti

Klausimas „Ką veikti?“ vasaros atostogų metu iš mokyklinio amžiaus vaikų išgirstamas dažnai.

Psichologė Asta Blandė pateikia auksinę formulę, kokios vasaros atostogos vaikui yra geriausios

Kaip suplanuoti vaiko veiklą per vasaros atostogas, kad šis laikas būtų malonus ir prasmingas?

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nuo rudens nekainuos

Vilniaus pradinukams pailgintos dienos grupės nekainuos - savivaldybė išlaikys mokytojus ar iš šalies įdarbintus specialistus, kurie organizuos popamokines veiklas. Toks siūlymas po pateikimo svarstomas Vilniaus savivaldybėje, galutinį sprendimą liepos 25 dieną turėtų priimti miesto taryba.

Vaikai kviečiami atlikti saugumo testą internete

Vasara – nuostabus metas vaikams: jie palieka mokyklinius suolus ir vis daugiau laiko leidžia su draugais. Tiesa, tą jie daro be akylaus suaugusiųjų dėmesio ir sugalvoję įvairiausių užsiėmimų ar ieškodami nuotykių dažnai dar pasiduoda ir draugų įtakai.

Kodėl svarbu ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi?

Pasitikėjimas – vienas iš svarbiausių gebėjimų šiandieniniame pasaulyje.

Jei nesiseka prakalbinti vaiką: efektyvūs patarimai tėvams, kurie padės pagerinti tarpusavio santykius

Ar esate išgyvenę tą jausmą, kuomet vaikas atsiriboja nuo jūsų tylos siena? O bet kokie bandymai pasikalbėti, sukelia tik dar didesnius pykčius arba užsidarymą savyje?

10 svarbiausių psichologės patarimų būsimų pirmokų tėvams

Vasara dar tik įpusėja, tačiau būsimųjų pirmokų tėvai jaučia nerimą – kas vaiko laukia rugsėjį?

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (6)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.