Vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas: kaip jį atpažinti ir padėti vaikui

Pirmą klasę lankanti mergaitė mokykloje beveik nekalba – nei su vaikais, nei su mokytoja. Kaip pagelbėti vaikui, pataria psichologė Živilė Kraujalė.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mama klausia:

„Patarkite, nes nebežinau, kaip elgtis. Situacija tokia: 7 metų mergaitė visiškai nekalba mokykloje, nei su mokytoja, nei su bendraamžiais. Mokykloje ji pritapo, eina noriai, turi draugų, mokslai sekasi gerai, tik ta „maža problemėlė“ - nekalbėjimas. Lankėmės jau ne pas vieną psichologę, manoma, kad tai galima būtų įvardinti kaip selektyvųjį mutizmą, tačiau realiai niekur jokios pagalbos nesulaukiame. Iš vienos pusės situacija kaip ir nėra bloga, iš kitos pusės neramu, o kaip bus toliau, ar sugebės mergaitė persilaužti, kaip toliau jai seksis mokslai ir pan. Nežinau, kokią poziciją turėčiau užimti aš pati. Nesijaudinti labai sunku, nors ir žinau, kad spaudimas gali tik pabloginti situaciją“.

Atsako psichologė Živilė Kraujalė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Ačiū už Jūsų atvirumą, nuoširdumą. Rašote, kad jūsų dukra nekalba mokykloje, dukros nekalbumas jus neramina. Numanote, kad dukra gali turėti selektyvaus mutizmo sutrikimą. Nerimaujate dėl dukros ir norite jai padėti. Džiaugiuosi, kad su jus slegiančiais sunkumais neliekate viena ir ieškote specialistų pagalbos.

Selektyvus mutizmas – vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas, kuris yra charakterizuojamas vaiko negebėjimu efektyviai komunikuoti, kalbėti specifinėse socialinėse situacijose. Paprastai vaikai su selektyviojo mutizmo sutrikimu negali kalbėti socialinėse situacijose, kuriose tikimasi kalbėjimo (pvz., mokykloje, darželyje ar kt.), nepaisant to, kad vaikai sėkmingai kalba kitose situacijose (pvz., bendraudami su tėvais namų aplinkoje ar kt.). Selektyvų mutizmą turintys vaikai nori komunikuoti ir bendrauti su kitais asmenimis socialinių situacijų metu, tačiau dėl stipraus patiriamo nerimo negali efektyviai komunikuoti.

Vaikai su šiuo sutrikimu ne tik nekalba, bet ir turi socialinio įsitraukimo, neverbalinio bendravimo sunkumų. Nors selektyvus mutizmas dažniausiai pasireiškia vaikams iki penkerių metų amžiaus, bet gana dažnai šis vaikų sutrikimas išryškėja pirmaisiais metais mokykloje. Paprastai šio sutrikimo simptomatika trunka bent vieną mėnesį.

Labai svarbu suprasti, kad selektyvaus mutizmo sutrikimui yra būdingas intensyvus ir pastovus nerimo jausmas, kuris yra labai nemalonus jį patiriančiam vaikui. Todėl neretai selektyvų mutizmą turintys vaikai dar yra vadinami tyloje kenčiančiais vaikais. Gana dažnai vaikų, turinčių selektyvaus mutizmo sutrikimo diagnozę, baimė ir nerimas tampa tokie stiprūs, jog pradeda trikdyti kasdienį vaikų gyvenimą. Nerimas gali labai stipriai paveikti vaiko gyvenimą, sutrikdyti vaiko mokyklinius pasiekimus, santykius su bendraamžiais, laisvalaikio veiklas, savivertės jausmą. Nerimastingi, selektyvaus mutizmo sutrikimą turintys vaikai dažnai yra drovūs ir turi mažiau draugų nei jų bendraamžiai. Jie taip pat gali turėti ir kitų įvairių problemų mokykloje. Paprastai mokiniai, turintys selektyvaus mutizmo sutrikimo diagnozę, mokykloje gali susidurti su garsaus skaitymo, kalbėjimo prieš auditoriją, darbo grupelėse ir kt. sunkumais.

Neretai selektyvų mutizmą turintys vaikai dar yra vadinami tyloje kenčiančiais vaikais.
Psichologė Živilė KRAUJALĖ

Ankstyvoji sutrikimo diagnostika ir intervencija yra labai svarbios, kadangi turimas vaiko sutrikimas trukdo įprastam, normaliam vaiko gyvenimui ir turi neigiamos įtakos įvairioms vaiko gyvenimo sritims. Kuo anksčiau yra diagnozuojamas sutrikimas ir skiriama ankstyvoji kompleksinė specialistų pagalba, tuo geresni rezultatai yra pasiekiami, užkertamas kelias sutrikimo simptomatikos intensyvėjimui, gretutinių sunkumų atsiradimui, vaikas ir šeima geriau adaptuojasi, integruojasi į visuomenę.

Gana dažnai vaikams su selektyvaus mutizmo sutrikimu yra rekomenduojama kognityvinė-elgesio terapija. Kognityvinės-elgesio terapijos metu vaikai mokosi atpažinti fiziologinius ženklus, kurie identifikuoja jų nerimą, taip pat jie mokosi identifikuoti netinkamą vertinimą, kuris neutralius stimulus paverčia nerimą keliančiais. Dar daugiau, terapijos metu vaikai mokosi kognityvinio pertvarkymo strategijų bei adaptyvių įveikos strategijų. Vaikai praktikuoja savo naujus įgūdžius atlikdami užduotis. Šių užduočių metu vaikai gali susidurti su nerimą keliančiomis situacijomis ir ilgainiui išmoksta adaptyvesniais būdais tvarkytis su sunkumais.

Taip pat selektyvaus mutizmo sutrikimą turintiems vaikams yra reikalinga pagalba ugdymo įstaigoje. Veiksminga ir individuali pagalba vaikui mokykloje gali būti vykdoma bendradarbiaujant tėvams, mokytojams ir specialistams. Bendradarbiavimo tikslas - sumažinti vaiko nerimą kalbėti ir tuo pat metu skatinti sąveiką ir bendravimą visose situacijose.

Gana dažnai vaikų, turinčių selektyvaus mutizmo sutrikimo diagnozę, baimė ir nerimas tampa tokie stiprūs, jog pradeda trikdyti kasdienį vaikų gyvenimą. Nerimas gali labai stipriai paveikti vaiko gyvenimą sutrikdydamas vaiko mokyklinius pasiekimus, santykius su bendraamžiais, laisvalaikio veiklas, savivertės jausmą.
Psichologė Živilė KRAUJALĖ

Labai svarbu, kad su vaiku dirbtų ne tik kompetentinga psichikos sveikatos specialistų komanda, bet ir pagalbą namų aplinkoje užtikrintų šeima. Savo dukrai galite bandyti padėti su ja kalbėdama apie įvairias emocijas ir jas įvardydama, taip pat žaisdama žaidimus, susijusius su emocijomis. Labai svarbu, kad jūsų dukra mokėtų atpažinti ir įvardyti įvairias emocijas. Dar daugiau, galite pabandyti padėti vaikui suvokti ryšį tarp įvairių situacijų, joms esant kylančių jausmų ir minčių. Padėkite dukrai suprasti, kaip jos neigiamos ir pesimistinės mintys veikia jos savijautą ir elgesį, mokykite dukrą kylančias neigiamas mintis keisti į pozityvias ir konstruktyvias. Taip pat nerimaujantiems vaikams neretai padeda atsipalaidavimo technikų mokymasis. Galite pabandyti išmokyti dukrą įvairių atsipalaidavimo strategijų:

- lėtas ir gilus kvėpavimas;

- raumenų įtampos ir atpalaidavimo pratimai;

- vaizduotės pratimai;

- skaičiavimas iki dešimties ir daugiau;

- išėjimas pasivaikščioti;

- kokia nors maloni veikla ir kt.

Vaiko raida yra kintanti, dinamiška. Suteikus vaikui reikiamą specialistų pagalbą, galima tikėtis gerų rezultatų. Dėkoju, kad nelikote viena su savo sunkumais, slegiančiais jausmais. Linkiu kantrybės ir sėkmės.

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas patiria patyčias, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vis dar tenka nugirsti komentarų: „Ir kiek gi galima kalbėti apie tas patyčias". Atsakymas labai paprastas, kol problema paplitusi – tol reikia apie ją kalbėti, analizuoti ir edukuoti.