Vilniuje steigiama mokykla, kurioje vaikai patys galės spręsti, kiek ir ko mokytis

 (122)
Nuo rudens Vilniuje duris atveria pirmoji Demokratinė mokykla Lietuvoje. Ilgametėmis tarptautinėmis tradicijomis besivadovaujančios mokyklos misija - kiekvienam vaikui suteikti galimybę būti svarbia mokyklos bendruomenės dalimi, prisitaikyti prie skirtingų vaikų, skirtingų jų mokymosi stilių, tobulėjimo tempo ir taip lavinti kiekvieno jų asmeninius talentus.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

„Pagrindinė Lietuvos švietimo sistemos yda ta, kad yra pamiršta, kam švietimas skirtas, dėl ko jis sukurtas.

Kai mokyklose kalbiname vaikus ir prašome jų išvardinti, kas yra svarbiausia mokykloje, pirmoje vietoje jie mini direktorių, antroje – mokytojus, o patys jaučiasi mažiausiai svarbūs. Taip neturi būti“, – teigia Demokratinės mokyklos įkūrėjas ir vadovas Nerijus Buivydas.

Kviečiame susipažinti iš arčiau su naująja mokykla ir pateikiame interviu su Demokratinės mokyklos vadovu Nerijumi Buivydu.

Kokias matote didžiausias šiandieninės mokyklos ydas?

Didžiausia šiandieninė bėda, kad mokyklinis ugdymas per daug unifikuotas, neatsižvelgiama į skirtingus vaikų gebėjimus ir poreikius. Nuo pirmos dienos mokykloje vaikai sugrupuojami į dideles klases, jiems pristatoma naujoji sistema: pamoka, pertrauka, kita pamoka, ką reikia išmokti, iki kada tą padaryti... Ir ši suaugusiųjų sugalvota sistema yra visiems vienoda, tu negali nuo jos nukrypti, tu negali atsilikti ar daug greičiau judėti į priekį, net ir sirgti nelabai gali, nes tavęs niekas nelauks – kuo ilgiau sirgsi, tuo daugiau paskui reikės pasivyti.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Darželio grupėje – skirtingo amžiaus vaikai: pliusai ir minusai
5 žiemos pramogos, kurias šiuolaikiniai vaikai baigia pamiršti

Demokratinė mokykla – kas tai? Kuo ji skiriasi nuo tradicinių mūsų švietimo įstaigų, kurias taip pat galima vadinti demokratiškomis, nes jos veikia demokratinėje visuomenėje?

Demokratinė mokykla yra bendrojo ugdymo mokykla, kuri išskirtinė dviem savo  principais. Pirma – tai mokykla be hierarchijos. Svarbiausius mokyklos klausimus ir problemas kartu sprendžia visa bendruomenė. Rengiami susirinkimai, kuriuose pasisakyti, teikti pasiūlymus ir balsuoti gali visi: mokinys, mokytojas ir administracija turi po vieną balsą. Sprendimai priimami balsų dauguma.

Antra, vaikai gali formuoti savo ugdymą patys. Tai reiškia, kad vaikai turi teisę vienas pamokas keisti kitomis, mokytis daugiau tai, kas domina, ir mažiau ar visai neiti į pamokas, kurios nepatinka. Tikime, kad eidami vaikų pasitikėjimo, sudominimo ir pačių mokymosi keliu pasieksime daugiau negu taikant griežtą tvarką ir prievartinį mokymą.

Beje, demokratinis ugdymas nėra naujovė ir jis paplitęs po visą pasaulį. Džiaugiamės, kad bene seniausios Demokratinės mokyklos „Summerhill" (Dižioji Britanija), atstovas Leonardas Turtonas yra mūsų komandoje ir konsultuoja atidarant pirmą Demokratinę mokyklą Lietuvoje. 

Papasakokite konkrečiais pavyzdžiais, kuo bus kitokia jūsų naujoji mokykla.

Mūsų mokykla vadovausis Švietimo ministerijos patvirtintomis bendromis ugdymo programomis, tačiau jų pateikimas bus visiškai kitoks nei valstybinėse mokyklose. Kiekvieno vaiko tobulėjimo greitis skirtingas, tad nespausime jų mokytis greičiau negu jie sugeba tuo metu, todėl Demokratinė mokykla bus visos dienos mokykla. Manome, kad mokymasis turi vykti be streso ir savo tempu, žinios pateiktos įdomiai ir patiriamos praktiškai.

Vaikai turi teisę vienas pamokas keisti kitomis, mokytis daugiau tai, kas domina, ir mažiau ar visai neiti į pamokas, kurios nepatinka. Tikime, kad eidami vaikų pasitikėjimo, sudominimo ir pačių mokymosi keliu pasieksime daugiau negu taikant griežtą tvarką ir prievartinį mokymą.
Demokratinės mokyklos vadovas Nerijus BUIVYDAS

Profesionalūs mokytojai su vaikais dirbs tiek individualiai, tiek mažose komandose, darant įvairius projektus, daug būnant gamtoje. Taip vaikai labiau supranta mokymosi prasmę, atsiveria neribotos žinių panaudojimo galimybės ir geriau įsimenama. Kiekvienas mokytojas mūsų mokykloje dirbs su ne didesne nei 10-12 mokinių grupe. Turėsime daug integruoto skirtingų amžiaus grupių mokymosi, nes tikime, jog vieni vaikai iš kitų gali išmokti dar daugiau.

Taip pat svarbi galimybė būti gryname ore, todėl mokyklą pasirinkome Vilniaus pakraštyje, gražiame pušyne. Vaikai turės visas galimybes bėgioti, dūkti, žaisti ir kitaip pailsėti nuo protinės veiklos. Taip pat teritorijoje bus įrengta lauko klasė, šiltnamis ir nuosavas daržas.

Pristatydami naująją mokyklą, jūs sakote, kad jūsų siekis yra „kiekvienam vaikui suteikti galimybę būti svarbia mokyklos bendruomenės dalimi, prisitaikyti prie skirtingų vaikų, skirtingų jų mokymosi stilių, tobulėjimo tempo ir taip lavinti kiekvieno jų asmeninius talentus". Kaip tai padaryti praktiškai, kai rugsėjį į pirmos klasės suolą susirenka įvairūs vaikai – nepažįstantys raidžių ir jau įpusėję skaityti „Hario Poterio" knygą?

Kiekvienas mokytojas mūsų mokykloje dirbs su ne didesne nei 10-12 mokinių grupe. Turėsime daug integruoto skirtingų amžiaus grupių mokymosi, nes tikime, jog vieni vaikai iš kitų gali išmokti dar daugiau.
Demokratinės mokyklos vadovas Nerijus BUIVYDAS

Kai mokytojas dirba su maža grupe vaikų, jis gali daugiau dėmesio skirti lėčiau ar greičiau besimokantiems vaikams. Taip pat mokykloje bus mokytojų padėjėjai, kurie esant poreikiui su vaiku dirbs individualiai. Sudarant sąlygas vaikams mokytis individualiai, internetu ar grupėse vieniems iš kitų, atveriamos skirtingos mokymosi galimybės.

Jeigu to nedarytume, lėtesni vaikai nespėtų pasivyti likusios klasės, o greičiau besimokantys pradėtų nuobodžiauti ir atsirastų tingėjimo įprotis. Kaip dažnai paskui tokiems vaikams priekaištaujame ir sakome: gabus, bet labai jau tingi.

Ar naujoji mokykla bus privati ir dėl tos priežasties prieinama ne visiems?

Taip, ši mokykla bus privati. Bet siekiame būti prieinami kuo platesniam tėvelių ratui. Taikome lanksčią kainodarą, kas leidžia šeimoms, prisidedančioms prie mokyklos gyvenimo savo savanoryste ar kitais resursais, mažiau mokėti už mokslą. Šeimoms, manančioms, kad Demokratinė mokykla tinkamiausia jų vaikui, bet visai neturinčioms finansinių išgalių, irgi siūlome susisiekti su mumis, nes ieškome lėšų ir stipendijų fondui, iš kurio galėtume tokiose situacijose padėti.

2013-aisiais paskelbto UNICEF tyrimo „Vaiko gerovės turtingose šalyse lyginamoji apžvalga" parodė, kad Lietuva pagal švietimo kokybę užima 27-ą vietą iš 29-ių tyrime vertintų pasaulio šalių. Jūs imatės darbo švietimo srityje ir manote, kad tai galima pakeisti – kaip?

Mes tikime, kad savo naujomis iniciatyvomis prisidėsime prie geresnės švietimo sistemos kūrimo Lietuvoje. Demokratinė mokykla bus ne tik atviros, aktyvios ir individualizuotos ugdymo įstaigos pavyzdys, bet tuo pačiu taps ir svarbia paraleliai veiksiančio Demokratinio instituto, padėsiančio demokratinius principus pritaikyti ir valstybinėse mokyklose, dalimi.

Džiaugiamės jau įgyvendintais projektais ir pasiektais gerais rezultatais Kauno Kazio Griniaus, Panevėžio Vyturio ir Aukštelkės mokyklose. Tikime, kad mokyklų direktorių geri atsiliepimai taikant demokratinius principus įkvėps ir kitus norinčius tobulėti vadovus susisiekti su mumis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.