Vilniuje steigiama mokykla, kurioje vaikai patys galės spręsti, kiek ir ko mokytis

 (122)
Nuo rudens Vilniuje duris atveria pirmoji Demokratinė mokykla Lietuvoje. Ilgametėmis tarptautinėmis tradicijomis besivadovaujančios mokyklos misija - kiekvienam vaikui suteikti galimybę būti svarbia mokyklos bendruomenės dalimi, prisitaikyti prie skirtingų vaikų, skirtingų jų mokymosi stilių, tobulėjimo tempo ir taip lavinti kiekvieno jų asmeninius talentus.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

„Pagrindinė Lietuvos švietimo sistemos yda ta, kad yra pamiršta, kam švietimas skirtas, dėl ko jis sukurtas.

Kai mokyklose kalbiname vaikus ir prašome jų išvardinti, kas yra svarbiausia mokykloje, pirmoje vietoje jie mini direktorių, antroje – mokytojus, o patys jaučiasi mažiausiai svarbūs. Taip neturi būti“, – teigia Demokratinės mokyklos įkūrėjas ir vadovas Nerijus Buivydas.

Kviečiame susipažinti iš arčiau su naująja mokykla ir pateikiame interviu su Demokratinės mokyklos vadovu Nerijumi Buivydu.

Kokias matote didžiausias šiandieninės mokyklos ydas?

Didžiausia šiandieninė bėda, kad mokyklinis ugdymas per daug unifikuotas, neatsižvelgiama į skirtingus vaikų gebėjimus ir poreikius. Nuo pirmos dienos mokykloje vaikai sugrupuojami į dideles klases, jiems pristatoma naujoji sistema: pamoka, pertrauka, kita pamoka, ką reikia išmokti, iki kada tą padaryti... Ir ši suaugusiųjų sugalvota sistema yra visiems vienoda, tu negali nuo jos nukrypti, tu negali atsilikti ar daug greičiau judėti į priekį, net ir sirgti nelabai gali, nes tavęs niekas nelauks – kuo ilgiau sirgsi, tuo daugiau paskui reikės pasivyti.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Darželio grupėje – skirtingo amžiaus vaikai: pliusai ir minusai
5 žiemos pramogos, kurias šiuolaikiniai vaikai baigia pamiršti

Demokratinė mokykla – kas tai? Kuo ji skiriasi nuo tradicinių mūsų švietimo įstaigų, kurias taip pat galima vadinti demokratiškomis, nes jos veikia demokratinėje visuomenėje?

Demokratinė mokykla yra bendrojo ugdymo mokykla, kuri išskirtinė dviem savo  principais. Pirma – tai mokykla be hierarchijos. Svarbiausius mokyklos klausimus ir problemas kartu sprendžia visa bendruomenė. Rengiami susirinkimai, kuriuose pasisakyti, teikti pasiūlymus ir balsuoti gali visi: mokinys, mokytojas ir administracija turi po vieną balsą. Sprendimai priimami balsų dauguma.

Antra, vaikai gali formuoti savo ugdymą patys. Tai reiškia, kad vaikai turi teisę vienas pamokas keisti kitomis, mokytis daugiau tai, kas domina, ir mažiau ar visai neiti į pamokas, kurios nepatinka. Tikime, kad eidami vaikų pasitikėjimo, sudominimo ir pačių mokymosi keliu pasieksime daugiau negu taikant griežtą tvarką ir prievartinį mokymą.

Beje, demokratinis ugdymas nėra naujovė ir jis paplitęs po visą pasaulį. Džiaugiamės, kad bene seniausios Demokratinės mokyklos „Summerhill" (Dižioji Britanija), atstovas Leonardas Turtonas yra mūsų komandoje ir konsultuoja atidarant pirmą Demokratinę mokyklą Lietuvoje. 

Papasakokite konkrečiais pavyzdžiais, kuo bus kitokia jūsų naujoji mokykla.

Mūsų mokykla vadovausis Švietimo ministerijos patvirtintomis bendromis ugdymo programomis, tačiau jų pateikimas bus visiškai kitoks nei valstybinėse mokyklose. Kiekvieno vaiko tobulėjimo greitis skirtingas, tad nespausime jų mokytis greičiau negu jie sugeba tuo metu, todėl Demokratinė mokykla bus visos dienos mokykla. Manome, kad mokymasis turi vykti be streso ir savo tempu, žinios pateiktos įdomiai ir patiriamos praktiškai.

Vaikai turi teisę vienas pamokas keisti kitomis, mokytis daugiau tai, kas domina, ir mažiau ar visai neiti į pamokas, kurios nepatinka. Tikime, kad eidami vaikų pasitikėjimo, sudominimo ir pačių mokymosi keliu pasieksime daugiau negu taikant griežtą tvarką ir prievartinį mokymą.
Demokratinės mokyklos vadovas Nerijus BUIVYDAS

Profesionalūs mokytojai su vaikais dirbs tiek individualiai, tiek mažose komandose, darant įvairius projektus, daug būnant gamtoje. Taip vaikai labiau supranta mokymosi prasmę, atsiveria neribotos žinių panaudojimo galimybės ir geriau įsimenama. Kiekvienas mokytojas mūsų mokykloje dirbs su ne didesne nei 10-12 mokinių grupe. Turėsime daug integruoto skirtingų amžiaus grupių mokymosi, nes tikime, jog vieni vaikai iš kitų gali išmokti dar daugiau.

Taip pat svarbi galimybė būti gryname ore, todėl mokyklą pasirinkome Vilniaus pakraštyje, gražiame pušyne. Vaikai turės visas galimybes bėgioti, dūkti, žaisti ir kitaip pailsėti nuo protinės veiklos. Taip pat teritorijoje bus įrengta lauko klasė, šiltnamis ir nuosavas daržas.

Pristatydami naująją mokyklą, jūs sakote, kad jūsų siekis yra „kiekvienam vaikui suteikti galimybę būti svarbia mokyklos bendruomenės dalimi, prisitaikyti prie skirtingų vaikų, skirtingų jų mokymosi stilių, tobulėjimo tempo ir taip lavinti kiekvieno jų asmeninius talentus". Kaip tai padaryti praktiškai, kai rugsėjį į pirmos klasės suolą susirenka įvairūs vaikai – nepažįstantys raidžių ir jau įpusėję skaityti „Hario Poterio" knygą?

Kiekvienas mokytojas mūsų mokykloje dirbs su ne didesne nei 10-12 mokinių grupe. Turėsime daug integruoto skirtingų amžiaus grupių mokymosi, nes tikime, jog vieni vaikai iš kitų gali išmokti dar daugiau.
Demokratinės mokyklos vadovas Nerijus BUIVYDAS

Kai mokytojas dirba su maža grupe vaikų, jis gali daugiau dėmesio skirti lėčiau ar greičiau besimokantiems vaikams. Taip pat mokykloje bus mokytojų padėjėjai, kurie esant poreikiui su vaiku dirbs individualiai. Sudarant sąlygas vaikams mokytis individualiai, internetu ar grupėse vieniems iš kitų, atveriamos skirtingos mokymosi galimybės.

Jeigu to nedarytume, lėtesni vaikai nespėtų pasivyti likusios klasės, o greičiau besimokantys pradėtų nuobodžiauti ir atsirastų tingėjimo įprotis. Kaip dažnai paskui tokiems vaikams priekaištaujame ir sakome: gabus, bet labai jau tingi.

Ar naujoji mokykla bus privati ir dėl tos priežasties prieinama ne visiems?

Taip, ši mokykla bus privati. Bet siekiame būti prieinami kuo platesniam tėvelių ratui. Taikome lanksčią kainodarą, kas leidžia šeimoms, prisidedančioms prie mokyklos gyvenimo savo savanoryste ar kitais resursais, mažiau mokėti už mokslą. Šeimoms, manančioms, kad Demokratinė mokykla tinkamiausia jų vaikui, bet visai neturinčioms finansinių išgalių, irgi siūlome susisiekti su mumis, nes ieškome lėšų ir stipendijų fondui, iš kurio galėtume tokiose situacijose padėti.

2013-aisiais paskelbto UNICEF tyrimo „Vaiko gerovės turtingose šalyse lyginamoji apžvalga" parodė, kad Lietuva pagal švietimo kokybę užima 27-ą vietą iš 29-ių tyrime vertintų pasaulio šalių. Jūs imatės darbo švietimo srityje ir manote, kad tai galima pakeisti – kaip?

Mes tikime, kad savo naujomis iniciatyvomis prisidėsime prie geresnės švietimo sistemos kūrimo Lietuvoje. Demokratinė mokykla bus ne tik atviros, aktyvios ir individualizuotos ugdymo įstaigos pavyzdys, bet tuo pačiu taps ir svarbia paraleliai veiksiančio Demokratinio instituto, padėsiančio demokratinius principus pritaikyti ir valstybinėse mokyklose, dalimi.

Džiaugiamės jau įgyvendintais projektais ir pasiektais gerais rezultatais Kauno Kazio Griniaus, Panevėžio Vyturio ir Aukštelkės mokyklose. Tikime, kad mokyklų direktorių geri atsiliepimai taikant demokratinius principus įkvėps ir kitus norinčius tobulėti vadovus susisiekti su mumis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą (2)

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (17)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

Kaip vaikas jaučiasi mokykloje: 25 klausimai tėvams

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.