Visi vaikai skirtingi: 9 žingsniai, kaip mokyti priešmokyklinuką

Kalbėdami apie šiuolaikinį švietimą ekspertai išskiria būtinybę atsižvelgti į skirtingus kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, asmenybę, mokymosi stilių ir kitas aplinkybes.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaikas visuomet jaučiasi svarbus ir ypatingas, kai pastebi ženklus, kad jį mylime, gerbiame, išklausome, padrąsiname, kad juo pasitikime ir didžiuojamės, kad žinome ne tik jo trūkumus, bet ir išskirtinius gebėjimus, stipriąsias puses", – savo knygoje rašo psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė. Tačiau suteikti kiekvienam vaikui asmeninį dėmesį ir prie jo prisitaikyti pamokose – tikras iššūkis.

Devynis žingsnius, nuo ko pradėti, norint pritaikyti personalizuotą mokymą priešmokyklinio amžiaus vaikams, pateikia edukologė dr. Ramunė Burškaitienė, Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto dėstytoja, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistė praktikė, sukūrusi „Šviesos" išleistą ikimokyklinio ugdymo(si) priemonių komplektą „OPA PA draugai PI KA!".

1. Žvelgti į pasaulį vaiko akimis ir būti vaiku kartu su juo – pirmasis žingsnis siekiant personalizuoto mokymo. Seniau suaugusiųjų visuomenė vaikus laikė mažais suaugusiaisiais, tačiau šiandien viskas keičiasi. Šiuolaikinė kultūra suaugusiuosius skatina atsigręžti į vaikų pasaulį, jo tyrumą, įsiklausyti ir bandyti suvokti šio autentiško pasaulio patirtį arba tiesiog kartais pabūti dideliais vaikais.

2. Svarbu parodyti prasmę. Visi esame skirtingi, tad skiriasi ir mūsų mokymosi poreikiai bei polinkiai. Noriai mokomės ne tik to, kas mums puikiai sekasi, bet su malonumu pasineriame ir į tai, ką galėtume vadinti iššūkiais. Siekiant, kad besimokantysis imtųsi iššūkio, būtina viena sąlyga – veikla privalo būti patraukli savo turiniu. Juk noriai mokomės to, kas mums įdomu ir kur matome prasmę.

3. Planuojant ugdymo turinį, kuris atlieptų šiandieninio vaiko poreikius ir lūkesčius, svarbūs du veiksniai. Pirmasis jų – aktualizavimas. Tai principas, reikalaujantis besimokančiajam atskleisti, kuo mokomasis dalykas ar tam tikra veikla yra svarbūs visiems ir kiekvienam.

4. Kitas svarbus veiksnys – kontekstualizavimas – tai principas, reikalaujantis mokomąją medžiagą pateikti besimokančiajam suprantamame kontekste, t. y. užtikrinant besimokančiojo amžiaus tarpsniui būdingus dėsningumus.

5. Ryšys su kasdienybe. Ugdymas turi būti susietas su realiais ir aktualiais dalykais, su tuo, kas svarbu konkretaus amžiaus tarpsnio vaikui, su tuo, kas vyksta ir už ugdymo įstaigos ribų. Mokymasis realiame ir patraukliame kontekste aktyvina mąstymą ir stiprina mokymosi motyvaciją.

6. Motyvacija. Šiandien mokymosi motyvacijos skatinimas tampa aktualus jau ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Ikimokyklinuko motyvacija ir ugdymo(si) pažanga priklauso ne tik nuo jo individualių savybių, bet ir nuo ugdytojų profesionalumo, t. y. to, kaip nuosekliai ir sistemingai pedagogas planuoja ugdymo turinį, ar domisi vaikų kultūra ir jai būdingais dėsningumais, o gal net kraštutinumais (puponautų, smegenistų ar kitų veikėjų epopėja), ir ar geba tas kultūrinės industrijos diktuojamas madas vaikams įkurdinti ugdymo turinyje, taip, kad visa tai ugdytų ne besaikį vartotoją, o sąmoningą ir kūrybingą asmenybę.

7. Gebėjimas veikti. Personalizuotą ugdymą galime prilyginti procesui, kurio pagrindinis ir bene svarbiausias tikslas yra sudaryti sąlygas asmenybei sąmoningai veikti, prisiimant atsakomybę už savo veiklą. Galvojant apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą šį tikslą būtina šiek tiek modifikuoti. Nes čia visų svarbiausia ugdyti gebėjimą veikti, o tik paskui galime kalbėti apie sąlygų sudarymą. Gebėjimas veikti yra visa ko pagrindas. Pirmiausia vaikas turi atrasti save, t. y. suvokti savo amžiaus tarpsniui būdingų socialinių vaidmenų prasmę.

8. Komandinis mokytojų darbas. Pasitelkdami Suomijos pavyzdį galime teigti, kad vien diferencijavimas ir individualizavimas norimo rezultato neduos niekada, jeigu atsakomybė už ugdymo turinio kokybę bus paskirta vienam pedagogui. Mes turime išmokti dalytis atsakomybe. O tai taps įmanoma tik tada, kada komandinis specialistų darbas bus savaime suprantamas dalykas, o ne deklaratyvūs teiginiai.

9. Priemonės. Mokymosi priemonių komplektų tikslas – talkinti tėvams arba pedagogui, planuojant ugdymo turinį ir sudarant individualias sąlygas kiekvienam vaikui patirti ugdymo(si) sėkmę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Informatikos mokysis vaikai nuo pirmos klasės

Šiais metais 10 mokyklų pirmokai dalyvavo projekte „Informatika pradiniame ugdyme", kitais mokslo metais naujovė bus išbandoma dar 90 mokyklų.

Švietimo ekspertai: matematiką reikia ne kalti, o mokytis jos moderniais metodais

Tradicinės matematikos pamokos nebetinka šiuolaikiniams vaikams, teigia specialistai. Kai didžiąją dalį darbo už mus gali atlikti kompiuteriai, o beveik visą informaciją galima rasti internete, svarbiausiais gebėjimais tampa ne mintinai išmoktos formulės, o mokėjimas suprasti dalyko esmę, ją išdėstyti ir spręsti problemas bendradarbiaujant su kitais komandos nariais.

Psichologė: kas geriau vaikui vasarą – stovykla ar močiutė kaime (4)

Prasidėjus vasarai, aplink mirgėte mirga įvairiausių pasiūlymų vaikams rinktis stovyklas: ir pradinukams, ir paaugliams. Ar iš tiesų jos yra geriau, negu poilsis kaime pas močiutę? Ką daryti, jei vaikas sako nenorįs važiuoti į stovyklą?

Didžiulės permainos darželių ir mokyklų valgyklose: kas keičiasi iš esmės

Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti mitybos įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę.

Psichologė Asta Blandė: „Kaip elgtumėtės, jei kažkas jums iš rankų išplėštų telefoną?"

Prasidėjo vasara, baigėsi pamokos, o atostogauti dar neišvykę tėvai paliks savo atžalas karaliauti namuose ir su draugais kieme.

Vaikystė tarp ekranų: nerimą keliantys naujausi tyrimai ir esminiai patarimai tėvams

Garsi klinikinės vaikų psichologijos specialistė, dr. Elizabeth Kilbey teikia pagalbą šimtams vaikų bei jų šeimos narių ir pastebi, kad vaikų „ekranų manija" – labiausiai aptariama šiuolaikinio vaikų auklėjimo tema.

Knygą vaikams apie Žygimantą Augustą parašę autoriai: didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jis tapo būdamas vos 9 metų

Žygimantas Augustas – vienas garsiausių Lietuvos valdovų, apie kurio galią ir valdymo laikotarpį kuriamos legendos, tačiau apie jo vaikystę ir ankstyvą pakėlimą į didžiuosius kunigaikščius beveik nekalbama.

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.