Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Testo atsakymų statistika atskleidė, kad moksleivių tėvai Lietuvoje yra atsakingi ir rūpinasi vaikų ateitimi, tačiau ne visada žino, kaip galėtų tai padaryti. Testo autorė ir vaikų psichologė Asta Blandė įžvelgė ir nerimą keliančių tendencijų – mažiau pagalbos sulaukia paaugliai, tėvai nepasitiki mokykla, o pernelyg daug tėvų neįvertina savo vaikų gabumų. Psichologė ragina tėvus apmąstyti savo rodomą pavyzdį ir padėti vaikams tobulėti. A. Blandės kartu su leidykla „Šviesa" sukurtą „Z kartos testą tėvams" vis dar galima atlikti internetu, svetainėje www.zkartostestas.lt.

Tėvai reiklūs mokyklai

„Kartu su naująja karta vis labiau ryškėja tėvų noras būti vaiko mokymosi dalimi. Jie tampa norinčiais ir aktyviais mokyklos partneriais. Tai yra gera žinia vaikams, o kartu – rimtas iššūkis mokyklai, nes iki šiol tėvams buvo įprasta likti labiau nuošalyje. Todėl kartais mokykla ir mokytojai nebūna tėvų aktyvumui tinkamai pasirengę ir slopina jų iniciatyvą. Kita vertus – abejoms pusėms su dideliais lūkesčiais nėra lengva susitvarkyti. Tam, tarsi šokyje, reikalinga kantrybė, nuolatinis bendravimas ir susiderinimas", – pastebi A. Blandė, dažnai konsultuojanti ne tik šeimas, bet ir mokyklas.

Siekis pažinti šiuolaikinės moksleivių kartos tėvus ir suskubti jiems į pagalbą kilo iš leidėjų ir mokyklų bendradarbiavimo patirties.

„Tėvų įtaka vaiko mokymosi rezultatams yra labai svarbi, tačiau ji ne visuomet yra sąmoninga. Pastebime dvi labai skirtingas tėvų grupes, kurioms praverstų pagalba. Viena grupė – tai ypač įsitraukę tėvai, kurie labai stengiasi dėl savo vaiko, kiekviename žingsnyje bėga jam į pagalbą, piktinasi, jeigu besimokančiam vaikui kažkas nepavyksta ir skuba ieškoti kaltų. Tokiam vaikui nelieka pakankamai laisvės tobulėti savarankiškai ir jis atsimena, kad kilus menkiausiam iššūkiui ateis mama ar tėtis ir viskuo pasirūpins. Kita neraminanti grupė – tėvai, paliekantys visą atsakomybę už vaiko mokymąsi mokyklai ir manantys, kad jiems geriau nesikišti. Teisinga skatinti vaiko savarankiškumą, tačiau jo pasiekimai labai daug priklauso ir nuo tėvų pavyzdžio bei palaikymo", – teigia UAB „Šviesa" direktorė Jurgita Nacevičienė.

Aktyvūs tik jauniausių moksleivių tėvai

Pagal „Z kartos testo tėvams" skaitytojų atsakymus, aktyviausiai vaiko mokymuisi domėjosi priešmokyklinukų ir pirmokų tėvai – net 33 proc. sprendusiųjų augina 5-7 metų atžalas. Vyresnių vaikų tėvų aktyvumas atitinkamai blėso, o patys vangiausi buvo viduriniojo paauglystės amžiaus tarpsnio vaikų tėvai – susidomėjimą rodė tik 10 proc. auginančiųjų 14-16 metų paauglius. Dvyliktokų tėvų susidomėjimas jau buvo nežymiai aukštesnis – 11 proc.

„Panašu, kad paauglystės etape, kai jau vaikai gali būti savarankiškesni, tėvai nori kažkiek atsikvėpti, o baigiamosiose klasėse tampa vėl aktyvesni. Ši tendencija man ne itin patinka, nes paaugliams svarbus individualus dėmesys, pagalba vietoje ir laiku, pokalbiai apie tai, kas rūpi, ir dalyvavimas mokyklos gyvenime, tik jau kitomis formomis nei pradinėse klasėse. Tėvai paauglystėje vis dar turi pakankamai reikšmės renkantis ir darant sprendimus", – teigia psichologė A. Blandė.

Vaikams svarbus tėvų palaikymas

Pasak J. Nacevičienės, labai svarbu, kad vaikai jaustų savo tėvelių palaikymą, supratimą ir nebūtų smerkiami už tai, ką renkasi veikti.

„Tėvai dažnai piktinasi, kad šiuolaikinis jaunimas gyvena sulindęs į mobiliuosius telefonus, mažai skaito, tėvams sunkiau suprasti, kokiu būdu skaitmenines mokymosi priemones galima būtų pritaikyti mokymuisi. Tačiau patys tėveliai intensyviai naudojasi technologijomis – net dauguma sprendusiųjų testą – 55% – atliko tai per mobilųjį įrenginį", – pastebi J. Nacevičienė.

Panašu, kad paauglystės etape, kai jau vaikai gali būti savarankiškesni, tėvai nori kažkiek atsikvėpti. Ši tendencija man ne itin patinka, nes paaugliams svarbus individualus dėmesys, pagalba vietoje ir laiku, pokalbiai apie tai, kas rūpi, ir dalyvavimas mokyklos gyvenime.
Psichologė Asta BLANDĖ

Tėvelių palaikymas itin svarbus ne tik tada, kai vaikui sunkiau mokytis, bet ir tada, kai vaikui sekasi ir patinka. Pagal testo skaitytojų atsakymus galima sužinoti prognozuojamus vaikų gabumus, žinoma, jei tik išsipildys tėvelių svajonės. Deja, didžiausia dalis atsakiusiųjų – net 20% – pažymėjo, kad nepastebi savo vaiko gabumų vienoje ar kitoje srityje. Pasak J. Nacevičienės, tokia tendencija neramina, nes vaiko gabumus verta ugdyti nuo pat mažens.

Remiantis tėvelių nuomone galima sakyti, kad Lietuva – būsimųjų menininkų šalis: 17% tėvelių atsakė tikintys meniniais vaiko gebėjimais, 15% tėvų mano, kad jų vaikas turi gabumų tiksliesiems mokslams, 13% – kūno lavinimo užsiėmimams (sportui, šokiams), 12% – kalboms, o kitiems gebėjimams pirmenybę teikė mažiau tėvų.

„Tikėjimas, kad vaiko pastangos mokytis yra pats didžiausias sėkmės variklis turi tiesos, tačiau svarbu nepamiršti, kad motyvacija stengtis ateina matant vaikui svarbių suaugusiųjų pavyzdį, tinkamą šeimos nuostatą į mokymosi visą gyvenimą svarbą ir naudą bei malonios emocijos pasiekus tikslą", – teigia A. Blandė.

Kaip tėvams bendradarbiauti su mokykla?

Pasak A. Blandės, mokyklos, su kuriomis tenka bendrauti, domisi naujais ir neformaliais būdais padėti tėvams pažinti vaikus ir palydėti juos sėkmės link.

„Dideliame informacijos sraute tėvams svarbu surasti ir išgirsti konkrečias rekomendacijos, pasikalbėti apie aktualius klausimus, nes kartais suaugusieji jaučiasi pasimetę ir atsitraukia. Tad mokyklose mokytojų, kaip rekomenduojančių asmenų, konsultacijos, yra būtinos. Mokyklos personalas yra labai svarbi grandis, padedanti tėvams susigaudyti svarbiose ir aktualiose tėvams temose", – teigia A. Blandė.

Pedagogė, „Šiaurės licėjaus" ugdymo vadovė Nadia Venskuvienė, pabrėžia bendradarbiauti su mokykla tėvams svarbu nuo pat pirmųjų dienų. Ji pateikia patarimų, koks tėvų dalyvavimas ir įsitraukimas padeda vaikams.

Po pamokų, grįžus namo, tėvams verta aptarti, kaip praėjo vaiko diena, kaip sekėsi mokykloje, ar patyrė sėkmių ir sunkumų, kas buvo įdomu, kaip jis jaučiasi mokykloje. Tokį ryšį su vaiku svarbu puoselėti kiekvieną dieną, ypač todėl, kad mokykloje vaikas praleidžia didžiąją dalį dienos, o su tėvais pabūna trumpiau.
pedagogė Nadia VENSKUVIENĖ

„Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas yra labai svarbus, nes mums visiems rūpi vaikas. Gerų rezultatų pasiekti galime tik laikydamiesi susitarimų, nuosekliai pratęsdami ugdymą šeimoje. Po pamokų, grįžus namo, tėvams verta aptarti, kaip praėjo vaiko diena, kaip sekėsi mokykloje, ar patyrė sėkmių ir sunkumų, kas buvo įdomu, kaip jis jaučiasi mokykloje. Tokį ryšį su vaiku svarbu puoselėti kiekvieną dieną, ypač todėl, kad mokykloje vaikas praleidžia didžiąją dalį dienos, o su tėvais pabūna trumpiau. Kartu svarbu suteikti vaikui savarankiškumo laisvę ir tikėti ir parodyti, kad jis gali pats: ir susidėti kuprinę, ir atlikti užduotis, nuo pat pirmųjų metų mokykloje", – sako N. Venskuvienė.

„Z kartos testo tėvams" atsakymų statistika

Kas sprendė testą?

15 tūkst. – tiek tėvelių sprendė testą per pusantro mėnesio. Iš jų – apie 1200 užsienyje gyvenančių tėvelių.

55 proc. sprendė mobiliųjų įrenginių aplinkoje – tėvai taip pat gyvena išmaniųjų pasaulyje.

33 proc. – tiek sprendė priešmokyklinukų ir pirmokų tėvų (5-7 metų), vėliau domėjimasis krito atitinkamai 28 proc. (8-10), 18 proc.(11-13).

10 proc. – tik tiek domėjosi paauglių tėvų (14-16 m.), 11 proc. – vienuoliktokų-dvyliktokų tėvai (17-19 m.) vėl tampa aktyvesni.

Pasak A. Blandės, tai – nerimą kelianti tendencija, rodanti, kad paauglystėje tėvai nustoja domėtis vaikų mokymusi ir grįžta tik prieš jiems baigiant mokyklą. Tai neramina, nes kaip tik paauglystėje labai svarbus individualus dėmesys ir tėvai vis dar turi pakankamai reikšmės darant sprendimus ir pasirinkimus.

Tėvų požiūris į mokyklą

6 proc. – tik tiek tėvų pasitiki vien mokykla ir mano, kad mokytojai gali suteikti visą reikiamą pagalbą;

9 proc. – tik tiek tėvų mano, kad užtenka tų priemonių, kurių įsigyja mokykla, 51 proc. tėvų visada nuperka mokytojų rekomenduotas priemones; o beveik 40 proc. tėvų aktyviai domisi papildomomis priemonėmis arba mano, kad jos reikalingos, tik dalis jų pasimeta pasiūlos gausoje, kur sunku išsirinkti.

35 proc. tėvų mano, kad jų vaikų mokymosi sėkmę lemia mokytojo asmenybė, jo kompetencija, gebėjimas sudominti, o 29 proc. mano, kad svarbus paties vaiko tikėjimas savo galimybėmis.

Kaip tėvai padeda savo vaikams?

44 proc. tėvų yra tikri, kad vaikų pasiekimai būtų geresni, jei įdėtų daugiau pastangų ir 35 proc. mano, kad vaikų pasiekimai dera su jų galimybėmis;

Net 54 proc. mano, kad jų vaikai mėgsta mokytis su tuo, kas gali padėti, patarti (taip atsakė daugiausia 5-13 m. vaikų tėvai) ir tik 31 proc. tėvų mano, kad jų vaikai labiau mėgsta mokytis savarankiškai.

43 proc. padeda, kai vaikas prašo pagalbos, o 24 proc. norėtų padėti dažniau, tačiau ne visada yra galimybė;

Ką tėvai mano apie savo vaikus?

20 proc. tėvų nepastebi kokių nors išskirtinių gabumų kurioje nors srityje. Tai liūdina, nes tėvai turėtų būti tie žmonės, kurie palaiko ir skatina savo vaiko pomėgius, ieško ir papildo tai, kur vaikas jaučiasi stipresnis.

- 17 proc. tėvų mano, kad jų vaikas turi gabumų menams;

- 15 proc. tėvų mano, kad jų vaikas turi gabumų tiksliesiems mokslams;

- 13 proc. – kūno lavinimo užsiėmimams (sportui, šokiams);

- 12 proc. – kalboms.

Regimasis – toks, pasak tėvų, yra jų vaikų mokymosi stilius: 44 proc. tėvų mano, kad jų vaikų mokymosi stilius yra regimasis, 30 proc. – kinestetinis ir tik 26 proc. – girdimasis.

Eksperimentai – tai populiariausias mokymosi būdas, pasak tėvų: 42 proc. tėvų mano, kad jų vaikams labiausiai patinka kūrybiniai darbai ir eksperimentai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Kaip lavinti vaiko dėmesį ir susikaupimą

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų norisi viską mesti ir imtis kitos veiklos.

Vaikas pirmokas, o į mokyklą eiti jau nebenori: psichologės komentaras (1)

Panašią situaciją yra patyrusios daugelis šeimų. Vieną dieną vaikas pareiškia, kad nenori eiti į mokyklą.

Vasaros galvosūkis tėvams – vaikų atostogos

Galvosūkis, neretai virstantis galvosopiu... Vaikų vasaros atostogos trunka kur kas ilgiau, nei dirbančių tėvų, tad klausimas, kaip užimti vaikus vasaros atostogų metu, vis dar labai aktualus.

Tėvai nepritaria, kad į mokyklą visi vaikai pradėtų eiti 6 metų (1)

Pasisakantieji už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, taria „ne" privalomam mokyklos pradžios ankstinimui ir renka parašus po peticija, kurią inicijavo Vaiko psichologijos centras.

Vaikų vasaros stovyklos įkandamos toli gražu ne visoms šeimoms

Dirbantys tėvai gali bent savaitei išleisti vaiką į vasaros poilsio stovyklą. Tačiau jei stovykla negauna valstybės paramos ir tenka mokėti visą kainą, vaikų vasaros poilsis tampa prieinamas tik kiek didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms.

Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės (2)

Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai.

Vaikas skundžiasi, kad pedagogė ant jo rėkia: kaip elgtis tėvams (1)

Pirmokę dukterį auginanti mama klausia specialisto patarimo: ką daryti, jei mokytoja pasitaikė itin valdingo būdo ir mergaitė ne kartą skundėsi, kad ją mokytoja aprėkė.

Priešmokyklinis ugdymas – penkerių metų vaikams (2)

Siekiant, kad daugiau 4-6 metų vaikų lankytų švietimo įstaigas, daugiau penkiamečių dalyvautų priešmokyklinio, o šešiamečių - pradinio ugdymo programoje, įteisintas mokymosi ankstinimas.

Kad ekranai nepagrobtų iš mūsų vaikų, turime kai ką atminti

Televizorius, kompiuteris ir telefonas – tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles.

Įvardijo didžiausias problemas, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir naikinant pediatrijos skyrius sveikatos paslaugos tolsta nuo regionuose gyvenančių vaikų. Taip trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pristatydama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 metų veiklos ataskaitą sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Kaip auklėti vaiką, kad jis nebijotų klysti ir mokytis iš savo klaidų

Klaidos... Kartais jos slegia, kartais – įkvepia.

Kaip kiekvienas galime padėti smurtą ar patyčias patyrusiam vaikui

Lietuvoje kas penktas vaikas yra patyręs fizinį smurtą ar tapęs seksualinės prievartos auka, kas trečias - išgyvenęs tėvų skyrybas, daugiau nei pusė mokinių patiria patyčias. Tokios traumuojančios patirtys niekur nedingsta - randai lieka visam gyvenimui.

Vaikas nori vienos knygos, o mama siūlo kitą: kaip surasti aukso vidurį

Vaikų literatūra po truputį augina savo sparnus ir bando pakilti iš suaugusiųjų literatūros šešėlio. Šių metų Vilniaus knygų mugė parodė, kad daugėja vaikų literatūros autorių, jų knygų pristatymų, renginių.

Vaikų reitingavimas trukdo mokytis geriau

Tėvų ir pedagogų nuomonės, kaip vertinti moksleivių mokymosi rezultatus, išsiskiria ir sukelia nemažai aistrų.

Kaip tėvams atpažinti, kad jų vaikas patiria patyčias, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą

Vis dar tenka nugirsti komentarų: „Ir kiek gi galima kalbėti apie tas patyčias". Atsakymas labai paprastas, kol problema paplitusi – tol reikia apie ją kalbėti, analizuoti ir edukuoti.