z

Žinomo tėčio laiškas: valstybine dukters mokykla nusivylėme visi

 (33)
Pradinio mokyklinio amžiaus dukrytę auginančio aktoriaus ir „Teatriuko“ įkūrėjo Žilvino Ramanausko mintys apie mokyklą, į kurią lygiai prieš metus jis nuvedė savo pirmagimę Salomėją.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nuo pat pirmos dienos, kai teatro trupės „Teatriukas" aktorius Žilvinas Ramanauskas į pirmą valstybinės mokyklos klasę išleido savo septynmetę Salomėją ir kiekvieną rytą į ją vedama mergaitė gūždavosi lyg išgąsdintas žvėriukas, o vieną dieną pagrasino nusižudysianti, jei dar kartą bus nuvesta į „tą kalėjimą", jo galvoje sukosi daug minčių. Keletą jų sudėjo į laišką ir atsiuntė žurnalo TAVO VAIKAS redakcijai.

Toks dvilypis jausmas

Matydamas savo dukrytės nepaprastą būdą suprantu, kad ateityje jai bus nelengva, bet ji gyvens įdomų, turiningą, pilną kūrybos, nepaprastų jausmų gyvenimą.

Nuo pirmos akimirkos, kai pamačiau jos smalsias akis, supratau, kad bus smagu, vėliau patyriau, kad nebus lengva. Kai pradėjo lankyti darželį, pasijutau bejėgis, nes... negaliu įveikti sistemos ir padėti savo mergaitei spręsti jos ir pasaulio santykių.

Viskas, ką galėjau palikdamas ją darželyje, tai pasakyti, kad myliu, labai pasiilgsiu ir... pabučiuoti. Ilgainiui darželio „svetimi" tapo nebe tokie svetimi, o šiandien, prabėgus daugybei mėnesių mokykloje, su Salomėja jų, tų „svetimų", jau pasiilgome.

Valstybine mokykla, kurios pirmą klasę lankė dukrytė, nusivylėme visi. Išskyrus jauniausią šeimos narį, Vincuką. Jis vis dar darželinukas ir tiki, kad mokykla yra visiškas gėris.

Mokykla nusivylėme visi. Išskyrus jauniausią šeimos narį, Vincuką. Jis vis dar darželinukas ir tiki, kad mokykla yra visiškas gėris.
Žilvinas RAMANAUSKAS

Ne, mokykla, kurią lanko Salomėja, nėra nė kiek blogesnė už kitas, gal net geresnė, tačiau dabar jau galiu pasakyti tai, ko negalėjau pasakyti, kai pats buvau mokinys.

Mokykla yra didžiausias mano gyvenimo nesusipratimas. Visi nuopelnai už asmenybės išugdymą, kurie dažnai automatiškai priskiriami mokyklai, turėtų būti grąžinti nepaklusnumui, nesusitaikymui, kritiniam mąstymui...

Žodis „mokykla" man dažniau asocijuojasi su valgykla, kirpykla, skalbykla nei su skaitykla ar šventykla.

Į pirmuosius Salomėjos mėnesius mokykloje reagavau šiek tiek šalčiau nei mama (esu „paskiepytas" darželio pirmųjų kartų). Vis dėlto su žmona dairomės alternatyvų, svarstome, abejojame, skaičiuojame. Taip, skaičiuojame, nes dauguma alternatyvų yra mokamos.

Žinomo tėčio laiškas: valstybine dukters mokykla nusivylėme visi
„Teatriuko įkūrėjas, aktorius Žilvinas Ramanauskas
© Asmeninis albumas

Noriu visų paklausti: iš kur ateina žinios? Iš mokyklos? Knygų? Mokytojų? Juk ne. Žinios ateina iš Jausmo! Jausmas yra pagrindinis dalykas, kurio neturėtų sulaužyti, sugriauti, nukirpti ar išskalbti mokykla.

Žinios atplaukia jausmų upe, ir kuo ta upė platesnė, sraunesnė, tuo greičiau ir daugiau žinių ji atplukdys. Kodėl yra pasaulio pažinimo, o nėra pasaulio pajautimo pamokos?

P.S. nuo redakcijos

Po to, kai šis laiškas buvo publikuotas žurnale TAVO VAIKAS, pasidomėjome istorijos tęsiniu. Kaip mums sakė Žilvinas, iš valstybinės mokyklos po pusmečio jie vis dėlto pervedė dukrytę į privačią mokyklą ir dabar džiaugiasi jos gera emocine būkle. Pavasarį tris mėnesius lankiusi naująją mokyklą, ji grįždavo namo daug geriau nusiteikusi, jos kalboje ėmė atsirasti pasakymų "Aš jaučiuosi..." Pasak tėvų, tai ženklas, kad šioje mokykloje kreipiamas dėmesys ne tik į akademines žinias, bet ir daug dėmesio skiriama vaiko emocinei sveikatai. Neseniai mergaitė sutiko pažįstamus, kurie pasiteiravo, kaip ji jaučiasi naujoje mokykloje. „Kaip karalienė“, - atsakė ji. O paklausta, kaip anksčiau jautėsi valstybinėje mokykloje, atsakė: „Kaip sukiužusi sena višta“.

***

Naujame, rugpjūčio mėnesio, TAVO VAIKO žurnalo numeryje skaitykite:

Nauja mada: medituoja vaikas

Jurgio Brūzgos vaikystės pamokos

Ar baubas padės?

Kas svarbiau: puoselėti išvaizdą ar savivertę

Ko nori vyras

9 mūsų vaikystės žaidimai

Kodėl vaikai mėgsta kolekcionuoti

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pradinukas

Psichologė – apie tėvų klaidas, kurias darome išleidę vaiką į mokyklą

Pirmoką sūnų auginanti mama klausia specialistės patarimo, kaip motyvuoti vaiką mokytis. Mamai atrodo, kad sūnus visiškai neklauso jos ir nedaro, ko prašomas.

Z kartos vaikus keičia alfa vaikai: kokie jų išskirtiniai bruožai (9)

„Alfa kartos vaikai nesimokys, jeigu nematys prasmės", - naująją kartą apibūdina VGTU inžinerijos licėjaus mokytoja Rūta Filončikienė.

Vaikų kūrybiškumo lavinimas - darbas ir tėvams, ir pedagogams

Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji? Ne pienininius dantukus ar pirmas garbanas, bet tą vaikišką gebėjimą fantazuoti ir kurti.

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi (10)

Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?

Vienišo ir draugų nemėgstamo vaiko drama: psichologės patarimai (6)

Vaikas nedrąsus. Darželyje daugiausiai tyli. Mokykloje neturi draugų. Kaip padėti vaikui gerinti socialinius įgūdžius, kad jis nesijaustų vienišas ir atstumtas? Sulaukę štai tokių skaitytojų klausimų, perdavėme juos psichologei.

Kas gali slėptis už vaiko tingėjimo? (1)

Psichologai tvirtina, kad vaikų tinginystė neatsiranda tuščioje vietoje. Galbūt atidžiau pasižiūrėję į savo atžalą rasite tikrąsias šio erzinančio elgesio priežastis.

KOMENTARAS. Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: prieš ankstinant mokymąsi kviečiu labai gerai pagalvoti (17)

Psichologijos mokslų daktarė, LEU lektorė, VšĮ Vaiko psichologijos centras psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė parengė komentarą apie planus ateityje ankstinti formalųjį mokymąsi mokykloje, kuriame kelia visoms vaikus auginančioms šeimoms aktualius klausimus.

Kaip vaikas jaučiasi mokykloje: 25 klausimai tėvams

Labai dažnai paklaustas, kaip sekėsi mokykloje, vaikas standartiškai atsako – gerai, normaliai. Kaip sužinoti daugiau ir prakalbinti nekalbią atžalą?

Gebėjimas, kurio šiandien Lietuvoje trūksta ne tik vaikams, bet ir mokytojams bei tėvams

Lietuvos švietimo sistemą nuolat lydi įvairios reformos, tačiau realių pokyčių gyvenimo ir ugdymo kokybėje vis dar yra per mažai, netgi stebima mažėjimo ir blogėjimo tendencija. Taip yra todėl, kad tikrosios reformos turi įvykti ir žmonėse. Deja, praktinė patirtis rodo, kad tarp mokyklos ir tėvų/vaikų puoselėjami ne abipuse pagarba grįsti bendradarbiavimo ryšiai, bet kasdien vis gilėjanti atskirtis.

Pradėję lankyti mokyklą vaikai nustoja valgyti košę

Tik pusę Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų – 55 proc., pusryčiams valgo košę.

Iš kur atsiranda vaikai: kokio amžiaus vaikai jau turi žinoti atsakymą į šį klausimą (1)

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta klausimas, ar reikia pasakoti vaikams tiesą apie tai, iš kur gi jie atsiranda ? Jei reikia, tai kokio amžiaus vaikams?

Z kartos vaikams tėvai nori padėti, bet nežino, kaip tai padaryti

Daugiau nei 15 tūkst. Lietuvos tėvų internete atliko „Z kartos testą tėvams", skirtą įvertinti jų poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Patarimai, kaip sumaniai ir neišlaidaujant atnaujinti vaiko garderobą

Prieš atnaujindami mokyklinį vaiko garderobą, pirmiausia peržvelkite drabužius, kuriuos jis jau turi. Išrūšiuokite - ką galite palikti, o ką reikėtų pakeisti ar papildyti.

Darius Savickas: „Dirbau darželio auklėtoju, dabar esu pirmokų mokytojas"

Šiemet rugsėjo pirmąją mokyklos slenkstį peržengė jaunas pradinių klasių mokytojas Darius Savickas. Pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių.

Psichologė Asta Blandė: tėveliai, leiskite vaikams klysti

Ne vienus metus šeimas, mokyklas, vaikus bei paauglius konsultuojančios psichologės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė kasdienių praktikų patirtimi dalijasi su skaitytojais ir pristato knygą apie svarbiausius vaikų gebėjimus, jų atskleidimą bei stiprinimą.