Visa tiesa apie ultragarsinį tyrimą

Vienos nėščiosios labai bijo ultragarsinio tyrimo manydamos, kad jis labai kenkia vaikeliui. Todėl jei kokią nors vaisiaus bėdelę įtaręs gydytojas dažniau atlieka šį tyrimą, labai jaudinasi. Kitos besirūpindamos, ar viskas gerai jų vaikeliui, prašo dažnesnio ultragarsinio tyrimo.

„Abu kraštutinumai blogi. Tada, kai viskas gerai, tyrimą pakanka atlikti kelis kartus, o jei gydytojas pataria dažniau, nereikia bijoti, nes tyrimo nauda didesnė nei spėjama žala, kuri galbūt niekada ir nebus įrodyta", - sako akušerė-ginekologė Regina Mačiulevičienė.


Vos pajutus, kad esi nėščia, reikia eiti pas gydytoją ir atlikti ultragarsinį tyrimą.


Mitas. Jei moteriai labai neramu ir norisi sužinoti, ar ji tikrai laukiasi vaikelio, vaistinėje reikia nusipirkti nėštumo testą ir naudojant rytinį šlapimą nustatyti, ar testas teigiamas. Tada patartina kreiptis į moterų konsultaciją poliklinikoje. Tačiau pirmą ultragarsinį tyrimą, jei moteris visiškai sveika, gydytojas atlieka tik 18-20 nėštumo savaitę.


Jau 5 savaitę tyrimo metu naudojamas vaginalinis daviklis gali nustatyti, kur prisitvirtino gemalas, būsimosios placentos vieta.


Tiesa. Tačiau tokiam ankstyvam tyrimui reikia priežasčių, pvz., jei nėščioji jaučia skausmą pilvo apačioje, pastebėjo esant kraujingų išskyrų arba gydytojas įtaria daugiavaisį nėštumą (gimdos dydis neatitinka nėštumo laiko), tirti iš tiesų reikia. Kaip ir tuomet, jei moteriai anksčiau yra buvęs nesivystantis ar nepalankios baigties nėštumas, jei ji yra labai susirūpinusi dėl vaikelio, jaudinasi, ar jis gyvas.


Tyrimas nėščiajai atliekama 3 kartus.


Mitas. Jį atlikti rekomenduojama 2 kartus: 18-20 ir 32 nėštumo savaitę. Dažniau tirti nebūtina, jeigu gimdos dugnas didėja pakankamai, čiuopiant jaučiama galvinė pirmeiga, yra tinkamas vaisiaus vandenų kiekis. Ultragarsinis tyrimas papildomai atliekamas įtarus, jog vaisiaus vandenų yra per daug ar per mažai, vaisius neauga, atsirado su nėštumu susijusi liga ar pablogėjo moters lėtinė liga. Dažnesnio tyrimo reikia sergančiai cukriniu diabetu, sunkia širdies ar inkstų liga, turinčiai neigiamą kraujo Rh faktorių, įtarus infekciją.


Ultragarsas kenkia vaisiui, todėl tyrimą reikia stengtis atlikti kuo rečiau.


Mitas. Ultragarsas - tai ne spinduliai, kaip neretai mano moterys, o nuo audinių atsispindinti garso banga. Neįrodyta, kad ultragarsas kenktų, sukeltų pokyčių vaisiui. Tačiau bet koks tyrimas turi būti atliekamas kuo trumpiau ir tik tada, kai reikia. Juk galutinai tvirtinti negalima, jog ultragarsas iš tiesų visiškai nekenkia. Gal po kokių 100 metų bus įrodytas šalutinis jo poveikis?


Tyrimas trunka 5-10 minučių.


Ir tiesa, ir mitas. Kiek trunka tyrimas, priklauso nuo aparatų kokybės (jų skiriamoji garso galia skirtinga) ir tyrėjo įgūdžių, kvalifikacijos. Jei kvalifikuotas gydytojas dirba geru aparatu, tyrimas trunka ne ilgiau 10 minučių.


Prieš tiriantis reikia išgerti litrą vandens


Mitas. Tai sena informacija iš laikų, kai ultragarsinis tyrimas buvo atliekamas be vaginalinio daviklio. Atvirkščiai, kai yra mažas nėštumas (iki 10-12 savaičių) ir naudojamas šis daviklis, šlapimo pūslė turi būti tuščia. Daviklis padeda nustatyti visa savaite anksčiau, ar vaisius gyvas, geriau „pamato", ar placenta siekia gimdos vidinius kaklelio žiomenis, ar jis neatsiveria, ar nėra gresiančio priešlaikio gimdymo požymių. O vėlesnio tyrimo, atliekamo be vaginalinio daviklio, rezultatas nepriklauso nuo to, ar šlapimo pūslė tuščia, ar pilna.


Paprastas ultragarsinis tyrimas apsigimimų neaptinka, tik atliekamas Genetikos centras.


Mitas. Į šį centrą nėščioji siunčiama, kai ginekologas įtaria vaisiaus apsigimimą ir savo spėjimą nori patvirtinti vaisiaus vandenų tyrimu.


Visi vidaus organai matyti jau 7 savaitę.


Ir tiesa, ir mitas. Šiuo laiku per priekinę pilvo sieną galima įžvelgti plakančią vaisiaus širdelę, galvytės kontūrus ir neaiškiai - smegenų struktūras. Tačiau širdies struktūros, kepenų, skranduko, šlapimo pūslės, kitų vidaus organų dar nematyti.


Kai nustatomi traukuliniai judesiai, vaisiui kažkas negerai ir gali tekti nėštumą nutraukti.


Mitas. Traukuliniai judesiai gali būti atsitiktiniai. Įvertinti, kad vaisiui gimdoje yra labai nepalankios sąlygos (gali žūti), ir nuspręsti, ar nėštumą nutraukti sužadinant gimdymą, reikia kitų patikros metodų. 12-13 savaitę galima nustatyti, ar vaisiaus pakaušyje nesusikaupė skysčių, taip pat ar nėra galūnių, vidaus organų ydos, pilvo organų ir nervų sistemos anomalijos. Jei yra labai ryškus, su gyvybe nesuderinamas apsigimimas, sunkią genetinę ligą galima nustatyti pagal tam tikrus ultragarsinius žymenis. Smulkiųjų apsigimimų tada dar nematyti.


Visi vidaus organai, tad ir jo lytis, gali būti žinoma 16-17 savaitę.


Tiesa. Jei vaisiaus padėtis yra palanki apžiūrai, šiuo laiku galima atlikti detalų tyrimą. Tačiau tiksliausiai pasakoma, ar nėra apsigimimo, ar vidaus organų struktūra yra normali, kokia vaisiaus lytis, maždaug 18-20 nėštumo savaitę. Todėl visoms nėščiosioms atlikti ultragarsinį tyrimą rekomenduojama šiuo laiku.


Apie 18-20 savaitę matyti, kaip vaisius spardosi, šokteli viršun.


Tiesa. Apie 20 nėštumo savaitę vaisius jau gali vartytis, plaukioti gimdoje, judinti kojytes, rankytes, pirštukais liesti veidą, juos čiulpti. Vaikiukas ryja vaisiaus vandenis ir atidžiai žiūrint atrodo, kad jis prasižiojęs šypsosi.


19-20 sav. vaisius jau būna gimdyti tinkamoje padėtyje.


Mitas. Visu nėštumo laikotarpiu vaisiaus padėtis labai kinta. 19-20 savaitę gimdoje jis gali gulėti skersai, išilgai, plaukioti tarsi kosmonautas beorėje erdvėje. Nėštumo pabaigoje vaisiaus padėtis nusistovi, tačiau net prieš pat gimdymą jis dar gali apsiversti. Yra buvę, kad dėl sėdmeninės pirmeigos ginekologai iš vakaro nusprendžia atlikti cezario pjūvio operaciją, o ryte vaisius jau būna apsivertęs galvyte žemyn ir moteris pagimdo natūraliai.


Antroje nėštumo pusėje galima pasakyti, ar apsisukusi virkštelė.


Tiesa. 18-20 savaitę echoskopo ekrane jau matyti, ar vaisiaus virkštelė apsisukusi.


22-24 savaitę ultragarsinis tyrimas nustato vaisiaus vandenų kokybę.


Mitas. Vaisiaus vandenų kiekį galima nustatyti jau pirmą trimestrą ultragarsinio tyrimo metu. Kai jų trūksta ar yra per daug, galima įtarti vaisiaus ligą. Todėl labai svarbu žinoti, kiek yra vaisiaus vandenų. Tačiau jų kokybės, galimos infekcijos, spalvos vien ultragarsinis tyrimas nerodo. Tai ištiriama, kai punktuojant pilvo sieną paimama vaisiaus vandenų plona adata (stebint ultragarsinio aparato ekrane). Vaisiaus vandenų tyrimas atliekamas, norint atlikti genetinį tyrimą ir įsitikinti, ar nesidaugina bakterijos gimdos ertmėje, nustatyti, ar skirtingas mamos ir vaisiaus kraujo Rh faktorius neįjautrino vaikučio.


Tik 32-34 savaitę įmanoma sužinoti vaisiaus svorį, ūgį, placentos būklę.


Mitas. Vaisiaus svorį galima nustatyti ir nėštumo pradžioje, kai jis tesiekia 70-80 gramų. Nėštumo pabaigoje žinoti vaisiaus svorį svarbu, kad būtų galima numatyti gimdymo eigą. Ūgis skaičiuojamas pagal svorį (yra specialios lentelės), nes susirietusio vaisiaus neįmanoma išmatuoti. Placentos būklė stebima kiekvieno ultragarsinio tyrimo metu. Nėštumo pabaigoje apžiūrima jos struktūra, prisitvirtinimo vieta, kraujotaka, ar pakankama funkcija, ar nėra pokyčių, kurie sąlygotų maisto medžiagų ir deguonies stoką. Juk kraujas iš motinos vaisiui patenka pro placentą.


Ultragarsinis tyrimas prieš pat gimdymą neatliekamas.


Mitas. Jei ginekologui situacija visiškai aiški, nėščioji yra sveika, nėštumo eiga sklandi, o čiuopiant nustatoma, kad vaisius yra žemyn galva, jo būklė neblogėja, tada tyrimas nebūtinas. Tačiau jei būna neaiški vaisiaus padėtis ir būklė, jei reikia ištirti smegenų, virkštelės kraujotaką, tyrimas atliekamas. Ultragarsas yra labai objektyvus tyrimas, labai padedantis nėščiosios priežiūrai ir gimdymui.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis