Jubiliejų švęsianti Eglė Jackaitė - apie didžiausią gyvenimo laimę

Talentinga aktorė Eglė Jackaitė vos prieš keletą mėnesių su mažuoju sūneliu grįžo iš Filipinų. Čia viešėjo pas savo gerą draugę. Kalbiname, kaip sekėsi keliauti su mažu vaikučiu ir apie kitus motinystės džiaugsmus sulaukus gražaus 40 metų jubiliejaus.

Kelionė į Filipinus labai tolima, kaip ją įveikėte su mažu vaiku?

Tai buvo ne pirma mūsų kelionė kartu. Su mažuoju sūneliu jau buvome ilgesnėse kelionėse: Brazilijoje, Karibuose. Tiesa, tada jis dar buvo visai mažytis, vos metukų, dar maitinau jį savo pienu. Dabar Elijas jau penkiametis ir žinoma savarankiškesnis, tad kelionę atlaikė gerai. Aišku, nebuvo lengva: skridome su šešiais persėdimais, teko plaukti laivu, keitėsi laiko juostos klimatas. Visa kelionė truko beveik dvi paras. Tačiau aš pati daug nestresavau, todėl ir sūnus buvo ramus. Manau, vaikai labai jaučia savo tėvų nuotaikas. Todėl jei šie sunerimę ar pavargę, tai ir vaikutis neramus.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Nė lašo chemijos: 6 natūralūs kiaušinių dažymo būdai
Kaip lavinti vaiką neišleidžiant nė cento?

Visus vargus vėliau kompensavo su kaupu nuostabios atostogos – saulė, jūra, puikus maistas. Sūnui ir man labai patiko. Tuo labiau, kad buvo ir daugiau vaikų, su kuriais galėjo žaisti. Keliavau ne kaip turistė, bet pas gerą draugę, todėl ir kelionės metu, ir ten būdama jaučiausi rami.

Kelionė pirmyn nebuvo tokia baisi, kaip grįžimas į Lietuvą. Aišku, vėl ilgi skrydžiai ir persėdimai, bet sunkiausia buvo priprasti prie vėsaus klimato. Kai jame gyveni nuolat, neatrodo taip baisu, tačiau grįžus iš šiltų kraštų oras pas mus atrodo kur kas šaltesnis. Kelias dienas abu neišlindome iš šiltos vonios – nuolat krėtė drebulys.

Eglė Jackaitė su sūnumi
Eglė Jackaitė su sūnumi
Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip ruošėtės tolimai kelionei, ką rekomenduotumėte kitiems tėvams?

Specialiai tam nesiruošiau. Kas yra būtina ir kas ne taip svarbu tokioje ilgoje kelionėje, buvau išklausinėjusi draugės. Jei važiuojama ne pas draugus, manau būtina susižinoti kuo daugiau apie šalį į kurią vykstama. Kokie būtini skiepai, ką galima valgyti, ko reikėtų vengti.

Taip pat labai patarčiau susiruošti apgalvotą vaistų krepšelį. Kai nuskridome pirmą vakarą sūnui sukilo aukšta temperatūra, jį pykino ir skaudėjo pilvuką. Šiek tiek išsigandau, bet kitą rytą, ačiū Dievui, jis jau buvo sveikas. Pati reikiamų vaistų įsidėjusi neturėjau, tačiau viską radome pas draugę.

Reiktų nepamiršti, kad šiltų kraštų saulė mums – blyškiaodžiams – itin pavojinga. Abu tepėmės kremu nuo saulės su 50 SPF, tačiau vistiek sugebėjome stipriai įdegti.

Šiuolaikiniai vaikai kartais gerokai greičiau susigaudo situacijoje nei tėvai. Mano penkiametis sūnus lėktuve pats susirado ir ausines, ir kaip įsijungti filmukus.

Tarp Jūsų pirmojo ir antrojo sūnaus gana didelis amžiaus skirtumas. Kokius skirtumus pastebite, auginant vaiką anksčiau ir dabar?

Taip, tarp mano vaikų 13 metų skirtumas. Ir jie visiškai skirtingi. Skirtingos ir mano patirtys. Savo pirmagimio susilaukiau būdama 21 metų. Buvau studentė, neturėjau patirties, gerokai mažiau kantrybės. Nors stengiausi būti tikrai gera mama.

Dabar kur kas labiau branginu laiką. Jau žinau, kaip greitai užauga vaikai ir kaip reikia džiaugtis kiekviena minute. Tapau kur kas kantresnė, išmintingesnė, nors jaunėliui pavyksta dažnai suvystyti mane kaip šiltą vilną. Manau, visos mamos sutiks, kad vaikai – vieni didžiausių mokytojų gyvenime.
Džiaugiuosi, kad abu mano vaikai nėra lepšiukai, bet labiau baravykiukai. Abu protingi ir savarankiški.

Kartais manęs klausia, kaip auklėju savo vaikus, kad jie tokie mandagūs. Visa paslaptis, kad jų specialiai neauklėju. Stengiuosi pati teisingai gyventi, gerai elgtis. Asmeninis pavyzdys geriausias vaikų auklėtojas. Niekada nemoralizuoju pasisodinusi, geriau parodau, kaip reikia elgtis. Pavyzdžiui, nuo mažų dienų mokau sakyti elementariausius žodžius "ačiū", "prašau", "atsiprašau".

Eglė Jackaitė su sūnumi
Eglė Jackaitė su sūnumi
Asmeninio archyvo nuotr.

Ar ruošėte vyresnį sūnų brolio atėjimui?

Specialiai neruošiau. Jis jau buvo paauglys, todėl daug ką pats suprato. Aišku, kalbėjomės, stebėjo mano augantį pilvuką, duodavau paliesti, kai kūdikis spardydavosi. Vyresnėliui buvo smalsu ir labai laukė broliuko.

Taip nutiko, kad gimus mažyliui, jo tėtis išėjo. Tačiau man daug padėjo vyresnis sūnus. Ir dabar jis rūpinasi ir džiaugiasi broliuku. Štai visai neseniai vyko mažojo sūnaus karatė pirmosios varžybos. Elijas užėmė pirmąją vietą. Visi labai džiaugėmės ir buvome labai laimingi. Labiausiai palaikė brolį ir buvo pats didžiausias sirgalius – Jokūbas. 

Balandžio 28 d. Jums sueina 40 metų – graži sukaktis. Pažvelgus atgal, kokie gyvenimo įvykiai Jums atrodo reikšmingiausi?

Didžiausia mano laimė – motinystė. Tik vaikai išmoko besąlyginės meilės ir rūpesčio. Be to, jiems gimus, subręsti, daug ko išmoksti.

Esu dėkinga likimui už viską, ką teko išgyventi. Tik dėl to esu tokia, kokia esu. Visi skaudūs ir džiugūs įvykiai suformavo mano asmenybę. Skaudžių momentų buvo nemažai, tačiau dabar jau žinau, kad sunkumai praeina ir visos problemos galų gale išsisprendžia. Viskas priklauso nuo tavęs paties: ar verksi ir dejuosi, ar ieškosi sprendimų. Juk mūsų gyvenimas tiek vertas, kiek mums kainavo nugalėti jo sunkumus.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis