Kas svarbiau būsimam pirmokui: mokėti skaityti ar užsirišti batraiščius?

Prieš leidžiant vaiką į pirmą klasę, tėvams kyla daugybė klausimų. "Ar jis pakankamai subrendęs?", "Ar privalau jį išmokyti skaityti iki rudens?", "Gal nebelaukti metus ir leisti šešiametį į mokyklą dabar"? Šiuos klausimus pateikėme pedagogei Rasai Paulionienei, kurios komentarą kviečiame ir paskaityti.

Konsultuoja Rasa Paulionienė, vaikų darželio „Šilagėlė" pedagogė

Kiekvienam tėveliui ir mamytei jų vaikas yra gražiausias, geriausias ir protingiausias ir tikriausiai nerasim nė vieno tėčio ar mamos, kurie nenorėtų, kad jų vaikui viskas klostytųsi sėkmingai. Dažną kartą, kai vaiko amžius artėja link septynerių, tėvai pradeda mąstyti, ar ne metas jų vaikui į mokyklą? Viskas gerai, jei jūsų vaikas gimęs ne žiemą, o jei ne? Va tada ir prasideda samprotavimai: kada geriau leisti į mokyklą ar šešerių su puse ar septynerių su puse. Gal geriau nesulaukus 7, nes jau kiek moka skaityti ir skaičiuoti, o gal geriau vėliau, nes visai nemotyvuotas? Tai tikras galvos skausmas, nes tėvai nenori vaikeliui pakenkti.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ar tikrai nuskutus vaikui plaukus, jie užauga vešlesni?
Burnoje tirpstančių spurgų receptas

Vyrauja tėvų nuomonė, kad jei leisim vaiką vėliau, tai jis kaip ir per didelis, jam bus nuobodu, netobulės, praras motyvaciją, nes jau dabar žino visas raides, skaičiuoja, todėl ir skuba tėveliai savo atžalas leisti į mokyklą kuo anksčiau.

Pamėginkim išsiaiškinti, kada tinkamiausias laikas pradėti vaikui lankyti mokyklą. Tam, kad vaikas sėkmingai mokytųsi pirmoje klasėje, jam į klasę reikia ateiti subrendusiam socialiai, fiziškai, na ir turėti atitinkamų ugdymosi gebėjimų. Kad šešiametis pasiruošęs eiti į mokyklą negana, jog jis moka skaityti ar skaičiuoti (daugelis tėvų mano, kad tai svarbiausias rodiklis). Būtina atsižvelgti ir į socialinę, bei fizinę brandą.

Turėdama nemažą darbo su priešmokyklinukais patirtį, galiu drąsiai teigti, kad tėvai, gyvendami šiame greitėjančiame amžiuje, į savo skubantį traukinį norėtų įsitempti ir savo atžalas.Pedagogė Rasa Paulionienė

Jei būdamas šešerių dar nėra pakankamai savarankiškas, negeba be suaugusiųjų pagalbos apsirengti, užsisegti sagų ar užsitraukti užtrauktuko, negeba savarankiškai naudotis tualetu, bijo likti be tėvelių, yra labai nedrąsus bendrauti su bendraamžiais ar suaugusiais, labai greit susijaudina dėl mažiausios nesėkmės, nepasitiki savo jėgomis, sunkiai išlaiko dėmesį, tokiam vaikeliui dar nereiktų skubėti.

Juk vaiko gyvenime trys ar keturi mėnesiai daug ką reiškia, o jei dar leisim jam metus pasiruošti, lankant atitinkamą ugdymo įstaigą, tai savo vaikeliui ne tik kad nepakenksit, bet padarysit didžiulę paslaugą. Per vienus metus tiek socialiniai, tiek fiziniai gebėjimai išaugs dvigubai. Ir vaikas į pirmą klasę žengs tvirtų septynerių metų be didžiulio streso ir baimių dėl savo nepilnavertiškumo.

Turėdama nemažą darbo su priešmokyklinukais patirtį, galiu drąsiai teigti, kad tėvai, gyvendami šiame greitėjančiame amžiuje, į savo skubantį traukinį norėtų įsitempti ir savo atžalas. Užtikrinu, vaikai tikrai nepavėluos į mokyklą. Yra viskam savas laikas. Na, bet kai kurie tėveliai visgi turi savo nuomonę, atseit, „Mes taip pat ėjome šešerių ir ką, va, užaugome, išsimokslinome, tai norėtume, kad ir mūsų vaikai sektų mūsų pėdomis".

Žinoma, tai nėra blogai, bet ir vaikai vaikams nelygūs. Ne visi vaikai gali būti tokie, kaip tėvai. Tai išties labai individualu. Teko pastebėti, kad buvo atvejų, kai tėvai leisdami savo atžalas anksčiau, vėliau pastebėdavo, kad vaikai per pamokas patiria nemažai neigiamų emocijų, kai nebespėja su visais, nesusikaupia, greit pavargsta tampa irzlūs ir girdėjau mokytojų pastabas, kad jie dar truputėlį per maži, kad dar pusmečio trūksta ir pan. Tačiau tai nėra taisyklė, nes turėjau ir tokių vaikų, kurie atėję į mokyklą šešerių, ją sėkmingai baigė su pagyrimu ar net peršokdami klasę. Tai, pasikartosiu, ne taisyklė.

Todėl, kad nebekiltų nei tėvams, nei mokytojams nesusipratimų, šešiamečiai, kurie ruošiasi anksčiau į mokyklą yra testuojami specialistų, kurie atlikę testus gali pastebėti tai, į ką kartais nekreipia dėmesio tėveliai. Manau vaikams yra pasiruošę padėti suaugusieji, kurie savo darbą išmano ir nori savo patirtimi pasidalinti su jumis, tėveliai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis