Beata Nicholson: dabar man svarbiausia yra...

Prieš vienuolika metų į ūkanotąjį Londoną žurnalistė Beata Nicholson (34 m.) išskrido paskui meilę. Prieš metus ji grįžo į Lietuvą ir parsivežė viską, ką ten užgyveno: populiarų tinklaraštį „Beatos virtuvė", šūsnį kulinarijos knygų, kurias pati ir parašė, ir savo šeimą - vyrą Tomą (39 m.) ir du vaikus. „Grįžome iš meilės. Sau, vienas kitam, vaikams", - sako laiminga moteris.

„Let's move to Lithuania"

„„Let's move to Lithuania" (liet. „Važiuokime į Lietuvą" - aut. past.). Tokius žodžius prieš daugiau nei dvejus metus pasakė Beatos vyras Tomas šeimos automobilį vairuodamas iš Velso, kuriame leido savaitgalį, į namus Londono centre.

„What?" (liet. „Ką?" - aut. past.)

Ir mane trenkė žaibas. Atsimenu tiksliai šią akimirką. Na, gal kilometro, kuriame tai įvyko, ir nepasakyčiau, bet viskas nuo tada ir prasidėjo...

TAIP PAT SKAITYKITE:
Dvyniai ir jų santykiai su kitais Zodiako ženklais
Vaikų vardų mados Kaune: TOP 10 ir mamų komentarai

Mes kartu nusprendėme, kad norime daugiau laiko praleisti su vaikais (aš ir Tomas), mažiau dirbti (Tomas), valgyti daugiau mano tėčio užaugintų pomidorų ir visų kitų daržovių (aš), būti arčiau gamtos ir mažiau skraidyti (aš), daugiau laiko praleisti su mano šeima (aš), daugiau sportuoti (Tomas), auginti vištas (aš), dažniau atostogauti ne Lietuvoje (Tomas), patobulinti lietuvių kalbą (Jurgis ir Tomas)...

Iš visų žmonių labiausiai mūsų sprendimą palaikė ir gyrė, neatspėsite, kas. Tomo mama. Ji mano, kad visiems šis pokytis bus į naudą ir pažadėjo su malonumu atskristi mūsų aplankyti. Štai ir viskas, gyvenimas yra vienas ir gražus", - tada dar labai šviežius įspūdžius tinklaraštyje užrašė Beata

Miegamasis rajonas? Nieko panašaus!

„Aš važiuosiu namo!" Tas jausmas - lyg skrydis", - sako Beata. Žinoma, buvo abejojančiųjų, skubančiųjų įspėti: „Pusę  metų Lietuvoje gyvensi apimta euforijos, paskui - nyki rutina..."

Ar nebuvo akimirkos, kad pagalvotumėte: „Nereikėjo...", klausiu jos prabėgus daugiau nei pusmečiui.

Vilniuje vyksta labai daug įdomių dalykų, ateina tos pačios mados, galbūt ne tokiu dideliu mastu ir ne taip sparčiai, bet ateina. Be to, dabar man svarbiausia yra mano šeima ir mano veikla. O jiems čia - rojus.Beata Nicholson

„Nepasigailėjau nei aš, nei mano vyras, nei vaikai. Mūsų gyvenimas yra labai geras čia, Lietuvoje, - atsako Beata. - Lietuvių sąmonėje įsišaknijusi iliuzija, kad kažkur kitur yra geriau. O gal visi žmonės nori to, ko neturi, nuolat lyginasi su kitais, mano, kad kaimyno žolė žalesnė, ten gerai, o čia - blogai. Taip nėra. Visur gyvenimas yra įvairus".

Londone Beatos šeima gyveno beveik centre, tipiškai angliškai: viena namų siena dalijosi su kaimynais, turėjo jaukų kiemelį su sodeliu ir parką šalia namų, į kurį visas rajonas vesdavo vaikus ir šunis. Ir nelabai didelę virtuvę, kurioje, kaip kažkada Beata užsiminė, niekas netilpo.

Lietuvoje Nicholsonai gyvena miesto paribyje, pušyne, gerokai erdvesniame name su dideliu kiemu. „Dabar Jurgis ir Izabelė kur kas dažniau ir ilgiau būna lauke. Abu vaikai lanko tarptautinę Amerikos mokyklą, pamokos ten vyksta anglų kalba, mokykla yra kur kas mažesnė, nei ta, kurią lankė Londone, bendravimas jaukesnis, mokytojas vaikui gali skirti daugiau dėmesio. Tai dideli pliusai."

Beata Nicholson ir vaikai Jurgis bei Izabelė
TV3

Beata neslepia, kad pasiilgsta Londono ritmo  ir spalvų, tada skrenda jo aplankyti, tačiau teigia ir Lietuvoje nesijaučianti lyg miegamajame rajone. „Vilniuje vyksta labai daug įdomių dalykų, ateina tos pačios mados, galbūt ne tokiu dideliu mastu ir ne taip sparčiai, bet ateina. Be to, dabar man svarbiausia yra mano šeima ir mano veikla. O jiems čia - rojus."

Apie galimybes

„Lyginti Londoną ir Vilnių - tai tas pats, kas klausti, kuo panašūs ir kuo skiriasi skruzdėlė ir dramblys. Abu jie yra Dievo kūriniai. Londonas yra prikimštas, prigrūstas visko, jautiesi „suspaustas". Tuo tarpu Vilniuje  galiu kvėpuoti.

Londone visuomenė labai įvairi, itin spalvinga, o socialiniai sluoksniai kur kas ryškesni ir aiškesni nei Lietuvoje. Anglai labai uždari, todėl dauguma atvykėlių ten gyvena tarsi komunomis, neturi anglų draugų, lietuviai bendrauja tik su lietuviais. Mano vyras - britas, esu kaip ir pusiau tos visuomenės narys, man buvo šiek tiek lengviau", - pasakoja Beata.

„Lietuva - mano liga, visada ilgėjausi to namų jausmo, bet kad grįšiu, nedrįsau svajoti. Maniau, tai pernelyg sunku. Tačiau kai Tomas metė samdinio darbą ir pradėjo savo verslus, atsirado tokia galimybė".Beata Nicholson

Sako, kad Londonas - galimybių miestas. Jūsų optimizmas dėl Vilniaus daugumai lietuvių turbūt atrodo įtartinas, provokuoju pašnekovę. „Negaliu lyginti savęs su kitais. Lietuvoje aš matau labai daug galimybių. Neišnaudotų. Ir mano vyras jas mato, kaip tik dabar čia pradeda savo naują verslą.

Visiems sunku tas galimybes „pagauti", man irgi nelengva, turiu labai daug su savimi dirbti ir pakovoti, bet tai tikrai įmanoma. Eiti į priekį. Labiausiai trukdo mūsų nuostata, kad Lietuva  - maža šalis, čia - maža rinka.

Didžiojoje Britanijoje, sakyčiau, jau viskas yra padaryta. Ten didžiulė konkurencija. Galbūt, kai mano vaikai bus paaugliai, sakys, kad nori mokytis, gyventi ir dirbti Londone. Bet juk ir aš užaugau Kėdainiuose, provincijos miestelyje, ir turiu daugybę draugų, kurie užaugo mažuose miesteliuose ir kaimeliuose, baigė paprastas mokyklas, o dabar dirba tarptautiniuose bankuose, garsiose organizacijose, keliauja ir daro viską, ką daro aktyvūs žmonės londonuose ir bet kur kitur. Viskas yra mūsų galvose."

Londono subrandintas

„Lietuva - mano liga, visada ilgėjausi to namų jausmo, bet kad grįšiu, nedrįsau svajoti. Maniau, tai pernelyg sunku. Tačiau kai Tomas metė samdinio darbą ir pradėjo savo verslus, atsirado tokia galimybė. Aš irgi buvau laisva, turėjau įmonę Lietuvoje, man sekėsi ir sekasi. Kai pagalvoju, turbūt visada nesąmoningai ruošiausi grįžti namo, juk pati savo rankomis viską čia ir sukūriau. Man buvo svarbu puoselėti ryšį su Lietuva."

Kiek Londonas lėmė, kad esate bene garsiausia virtuvės šefė Lietuvoje, teiraujuosi Beatos. „Jei nebūčiau išvykusi į Londoną, šiandien turbūt būčiau tas, kas buvau - televizijos žurnalistė. Mano verslą subrandino Londonas. Maisto tema visada mane traukė, tačiau prieš dešimt metų maisto kultūra Lietuvoje buvo skurdi, skonį diktavo kinų restoranai. Londone atradau visiškai kitokią maisto kultūrą, maisto produktus, kurių nebuvau regėjusi, įvairiausius skonius, devynias galybes kulinarijos žurnalų, knygų, kursų... Tada ir supratau, kad maistas yra kaip tik tai, ko aš noriu imtis."

Kur yra namai

 „Dabar mūsų namai yra čia. Tomas, nors yra anglas,  jaučiasi kaip namie. Per dešimt metų, kai blaškiausi tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos, ši labai pasikeitė. Šį pokytį labiausiai jaučia vyras, nes dabar visose viešose vietose gali susikalbėti angliškai. 

Beata ir Tomas Nicholsonai
DELFI / Tomas Vinickas

Mano jaunėlis Jurgis save taip pat laiko anglu, lietuviškai kalba sunkiai, bet jau susikalbame, tai štai jam turbūt ir yra sunkiausia, labai ilgisi draugų, kurie liko Londone. Izabelė, nors vyresnė, apsiprato greičiau. Jie abu laukia kelionių į Londoną,  juk ten liko pusbroliai, pusseserės, močiutė. Mes saugome tą ryšį. Tarptautinę mokyklą vaikams išrinkome kaip tik dėl laisvės bet kada grįžti į Londoną. 

Dabar mano nuotaika puiki. Per radiją girdėjau pokalbį su vienu profesoriumi, kuris taip pat grįžo į Lietuvą. Jis sakė: „Aš dabar jaučiuosi savas. Mano širdyje  - ramybė." O Tomas, kažkieno kažkada paklaustas apie sprendimą palikti Londoną, yra pasakęs taip: „Senatvėje juk nesigailėsi, kad daugiau laiko praleidai su vaikais ir mažiau dirbai."

Birželio mėnesio "Tavo vaikas" žurnale (Nr.6) skaitykite:

Interviu su Juozu Liesiu
Nėščioji ir vasara: svarbiausi gydytojos patarimai
Beatos virtuvėje: kai ateina ledų sezonas
Sutrikęs vaikų miegas
Drausmės lentelė: kaip ji veikia?

Išsamus žurnalo anonsas - ČIA.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis