Dirbtinis apvaisinimas: žingsnis po žingsnio

 (4)
Lietuvoje nėra tikslios statistikos, kiek porų yra nevaisingų, tačiau manoma, kad ji panaši į kitų Europos ir pasaulio šalių statistiką. Natūraliai susilaukti vaikų negali maždaug kas penkta pora, tačiau mokslininkai prognozuoja, kad netrukus nevaisingumas gali grėsti net kas trečiai porai.
© Shutterstock nuotr.

Konsultuoja vaisingumo klinikos vadovė gydytoja ginekologė Gražina Bogdanskienė.

- Nevaisingumo priežastys skirstomos taip: 40 proc. šeimų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios, dar 10 proc. šeimų yra nevaisingos dėl abiejų bėdų.

- Daugelis nevaisingumo priežasčių yra pagydomos arba jeigu moteriai nustatyti nelaidūs kiaušintakiai, gali būti vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į gimdą (IUI - intrauterininė inseminacija).

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip apie būsimo vaiko lytį galima spręsti pagal moters krūtinę?
Ką apie vaiką pasako jo Zodiako ženklas? JAUTIS

- Dirbtinis apvaisinimas (IVF) taikomas arba rekomenduojamas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jeigu nevaisingumo priežastys nėra žinomos, jeigu vyro sperma yra nekokybiška arba kai neįmanoma išgydyti nevaisingumo.

- Nors dirbtinis (arba pagalbinis) apvaisinimas Lietuvoje taikomas jau dvidešimt metų ir yra gimę keli tūkstančiai vaikų, žmonėms vis dar asocijuojasi su laboratorijomis, „chemija" ir dirbtinumu. O iš tiesų toks apvaisinimas nedaug skiriasi nuo natūralaus.

- Vienintelis skirtumas, kad iš moters organizmo specialia adata yra atsargiai surenkamos ir išimamos kiaušialąstės ir įdedamos į lėkštelę su specialiu skysčiu. Į tą pačią lėkštelę yra įleidžiama sperma. Tada lėkštutė yra uždengiama ir įdedama į inkubatorių, kuris sukuria sąlygas, labai artimas mamos organizmui.

- Inkubatoriuje ta lėkštelė laikoma 3-6 paras. Jau antrą parą yra matoma gyvybės užuomazga - tai embrionas, sudarytas iš keturių ląstelių, o trečią parą embrioną sudaro jau 6-8 ląstelės. Dažniausiai antrą arba trečią parą embrionas itin plonu kateteriu yra įdedamas į gimdą. Tai visa pagalba, kurią žmogaus gyvybei užsimegzti gali padėti gydytojai.

- Nors pats apvaisinimas vyksta ne moters kūne, tačiau vyro ir moters ląstelės turi susijungti pačios: jeigu spermatozoidas neapvaisina ląstelės, žmogus neturi galių niekaip jo paveikti. Negali medikai nulemti ir to, koks vaikelis gims, tačiau atliekant dirbtinį apvaisinimą įmanoma išvengti kai kurių apsigimimų. Tarkim, jeigu per mikroskopą matyti, kad į vieną kiaušialąstę įlindo du spermatozoidai, toks embrionas nėra dedamas į gimdą, nes vaikelis būtų apsigimęs. Vadinasi, galima paneigti sklandantį mitą, kad po taikyto dirbtinio apvaisinimo yra daugiau apsigimimų.

- Ne visoms poroms pavyksta pastoti, net jei ir kelis kartus išbando dirbtinį apvaisinimą. Laimingos tos, kurioms pavyksta iš pirmo karto. Kitoms tenka tą pačią procedūrą kartoti du, tris, keturis ar penkis kartus. Kadangi Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo procedūra nėra finansuojama, po penktos nesėkmingos procedūros poros nebebando laimės.

- Kaip tik todėl, kad dažnai vienos procedūros nepakanka, dalis embrionų (jų lėkštutėje užsimezga daugiau nei vienas) gali būti užšaldomi ateičiai arba jeigu žmonės pageidauja, į gimdą įdedami keli embrionai ir taip padidėja tikimybė pastoti. Vienas, du embrionai yra įdedami į gimdą antrą parą užsimezgus gyvybei, o kiti yra auginami iki šešių parų, kol virs vadinamosiomis blastocistomis.

- Paprastai iki šešių parų iš 5-6 išgyvena tik vienas embrionas, kuris yra įdedamas į gimdą, kad šeima turėtų 50 proc. didesnę tikimybę išsaugoti nėštumą. Taip yra ne dėl dirbtinio apvaisinimo, o dėl natūraliosios atrankos, kuri vyksta ir natūraliai pastojus.

- Vadinasi, nesivystantys embrionai būtų žuvę, net jeigu būtų užsimezgę natūraliai gimdoje, o ne inkubatoriuje. Per natūraliąją atranką žūva 75 procentų visų nėštumų, kitaip tariant, lieka tik 25 procentai užsimezgusių gyvybių. Tačiau moteris, kuri pastoja natūraliai, nejaučia persileidimų. Mat daugelis jų įvyksta pačioje nėštumo pradžioje, kol moteris nė nenutuokia, kad yra pastojusi.

Dirbtinis apvaisinimas: žingsnis po žingsnio
© Žurnalas "Tavo vaikas"

Rugsėjo mėnesio (Nr.9) žurnale "Tavo vaikas" skaitykite:

- „Pagaliau į baseiną!" rasite praktiškų patarimų, kaip namų vonioje plukdyti kūdikį.
- „Kuo skalbsime šiandien?" - apie saugiausias ir geriausias skalbimo priemones. Tai, kas aktualu kiekvienai mamai.
- Straipsnyje „Karolina Liukaitytė: „Vaikelis buvo lauktas ir planuotas" žinoma jauna mamytė prisipažins, kad labiausiai ją erzina nuolatinis aplinkinių įprotis patarinėti.
- Straipsnyje „Pykina? Valio!" - apie tai, kada pykinimas nėštukei gali būti į naudą.
- Straipsnyje „Mes nesėdime namie!" - apie tai, kad nors dabar tarsi nebemadinga su šeima sėdėti namie, tačiau svarbu nepaminti ir šeimos tradicijų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nevaisingumas, jo gydymas

7 mitai apie vaisingumą norintiems susilaukti vaikų

Pora, kuri planuoja nėštumą, neretai nusimena, kai nepavyksta iš pirmo ar antro ciklo. Kada iš tiesų verta sunerimti ir kokiais vaisingumo mitais tikėti nereikia.

Urologas: kas lemia nekokybišką vyro spermą (11)

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo ir, kad ir kaip būtų neįprasta manyti, apie 40 proc. atvejų „kalta" būna nekokybiška vyro sperma.

Kodėl Lietuvoje daugėja nevaisingų vyrų (1)

Iki šiol visuomenėje manoma, kad nevaisingumas – moters problema, tačiau net 40 proc. atvejų dėl negalėjimo pastoti „kaltas" būna vyras, o tiksliau – suprastėjusi jo spermos kokybė ar ejakuliacijos sutrikimai.

Nevaisingoms poroms – pagalba Santariškių klinikose

2016 m. vasario mėnesį VUL Santariškių klinikose buvo įkurtas Koordinacinis Santaros vaisingumo centras. Nevaisingoms poroms pagalbą teiks jungtinė gydytojų akušerių, ginekologų, genetikų, medicinos biologų, embriologų, laboratorinės medicinos gydytojų ir kitų medicinos specialistų komanda.

Jaudinanti nuotrauka byloja, ką iš tiesų patiria nevaisingos šeimos (36)

Nevaisingumo gydymas Lietuvoje iki šiol nėra reglamentuotas įstatymais. Tačiau tai nesumažina problemos – šeimų, negalinčių susilaukti vaikų, kasmet daugėja.

Vis daugiau moterų gimdo vaikus būdamos skaisčios (+apklausa) (14)

Per paskutiniuosius penkerius metus Didžiojoje Britanijoje pagimdė mažiausiai 25 merginos, kurios dar buvo skaisčios, tai yra, nepraradusios nekaltybės.

ATVIRAI: negaliu turėti vaikų ir dėl to plyšta širdis

Rolandos klausimas trumpas, tačiau nėra lengvai atsakomas: kaip susitaikyti su mintimi, kad niekada neteks turėti savo vaikelio?

Nepavyksta pastoti: kada jau laikas sunerimti

Gydytojos akušerės ginekologės Rūtos Liutkevičienės parengta informacija apie tai, kada reikėtų sunerimti, jei nepavyksta pastoti.

Kas gali sutrikdyti moters ovuliaciją?

Ar moters organizme reguliariai vyksta ovuliacija, priklauso nuo jos hormonų pusiausvyros, taip pat įtakos turi kitos organizmo ligos - ir lėtinės, ir ūmios.

Nevaisingoms šeimoms Lietuvoje – naujos galimybės

Birželis pasaulyje minimas kaip nevaisingų porų mėnuo. Europoje maždaug kas penkta pora negali susilaukti vaikų.

Urologas – apie spermos kokybę: kas rizikuoja tapti nevaisingas? (4)

Birželis pasaulyje minimas kaip nevaisingų porų mėnuo.

Kaip namų sąlygomis patikrinti spermos kokybę (12)

Kai pora ilgą laiką negali susilaukti vaikučių, tiriamas ir moters, ir vyro vaisingumas. Statistika rodo, kad vienodai - maždaug po 40 proc. nevaisingumo atvejų yra dėl vyro ir moters sveikatos problemų, o likusių 20 proc. nevaisingumo atvejų priežastys lieka nežinomos.

Erekcijos sutrikimai: tai, kas svarbu žinoti

Erekcija atspindi fizinę ir psichinę vyrų sveikatą, tad, net menkiausias jos sutrikimas vyrų galvoje įjungia aliarmą. Nors nepakankamą erekciją ar jos nebuvimą bent kartą gyvenime patiria kone kiekvienas vyras, nuo seniausių laikų šią disfunkciją buvo bandoma pateisinti pačiais netikėčiausiais dalykais. Pasak dr. urologo Vytauto Kamarausko, neretai viduramžių vertų pasiteisinimų ir gydymo metodų jam tenka išgirsti ir kasdienėje savo gydymo praktikoje.

Gydytojas įvardija didžiausius vyriškumo priešus: kas kenkia spermai ir visam vaisingumui (2)

Kuo toliau, tuo dažniau prabylama apie tai, kad vis daugiau porų sunkiau susilaukti vaikų. Šįkart pakalbėkime apie tai, kokios priežastys lemia vyrų nevaisingumą. Ar vyrų spermos kokybė iš tiesų blogėja? Nuo ko reikėtų saugoti savo sūnus, būsimus vyrus?

Gydytojas griauna mitus apie tai, kodėl šeimos nesusilaukia vaikų (10)

„Negaliu susilaukti vaikelio“. Tokiu sakiniu neretai prasideda moterų, norinčių, bet negalinčių greitai pastoti laiškai. Ar visada verta pulti į neviltį? Kas gali padėti greičiau pastoti?