Hormonų terapija negalintiems susilaukti vaikų

Svajojate apie vaikutį, o jo kaip nėra, taip nėra? Gali būti, kad priežastis - sutrikusi hormonų pusiausvyra. Svarbiausi klausimai apie hormonų terapiją: kas tai yra ir kokioms poroms gali padėti?
© Shutterstock nuotr.

Nepakeičiamieji hormonai

Hormonai reguliuoja daugumą procesų organizme, jie reikalingi, kad galėtų gamintis spermatozoidai ar bręsti kiaušinėliai.

Hormonų sutrikimai gali pasireikšti ir vyrams, ir moterims. Jei, pavyzdžiui, vyro organizme trūksta tam tikrų hormonų, gali išsivystyti sėklidžių hipofunkcija, kai jos neatlieka savo "darbo". Tada kai kurie gydytojai gali skirti hormoninių preparatų. Tačiau vyrų gydymas hormonais nebūna dažnai sėkmingas, kaip moterų.

Jei nevyksta ovuliacija

Moterims hormonų veikla gali sutrikti dėl skydliaukės. Jei hormonų pusiausvyra išderinta, kiaušinėliai nepakankamai subręsta arba neįvyksta ovuliacija. Kartais nepakankamai funkcionuoja kiaušidės, nors hormonų rodikliai yra normalūs. Tokiais atvejais padeda hormonų terapija.

Moterims skiriami geriamieji preparatai ar folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) injekcijos, kad būtų stimuliuojamas natūralus ciklas. Taip pat gali padėti geltonkūnio hormonas LH (liuteinizuojantis hormonas). Visais atvejais hormonų terapija padeda, kad kiaušinėliai gerai bręstų ir įvyktų ovuliacija.

Nesibaiminkite, šiandien jau neskiriamos “hormonų bombos”. Gydytojai tiksliai stebi, kiek hormonų reikia moteriai, ir kaip jie veikia organizme.

Hormonų terapija, kai taikomas pagalbinis apvaisinimas

Jei nusprendžiama pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo galimybėmis, hormonų terapija sukuria tam bemaž optimalias sąlygas. Jei hormonų skiriama šiek tiek didesnėmis dozėmis, kiaušidės stimuliuojamos per mėnesio ciklą subrandinti kelis kiaušinėlius. Tai leidžia po pagalbinio apvaisinimo į gimdą perkelti daugiau negu vieną embrioną.

Hormonų terapija taikant inseminaciją

Taikant inseminacijos metodą, gydytojas vyro spermatozoidus suleidžia į moters gimdą kuo arčiau kiaušinėlio, o sperma prieš tai paruošiama laboratorijoje. Taip kiaušinėlį pasiekia daug kokybiškų spermatozoidų. Šis metodas gali būti taikomas, kai spermatozoidų skaičius yra nepakankamas arba kai jie yra nepakankamai judrūs, arba kai susiaurėjęs moters gimdos kaklelis.

Prieš taikant inseminaciją hormonų terapija padeda kiaušinėliams geriau subręsti ir įvykti ovuliacijai.

Hormonų terapija negalintiems susilaukti vaikų
Kai kurios gydomos hormonais moterys gali jausti pašalinį poveikį - prakaitavimą, pykinimą, galvos skausmą ar svaigulį, silpnumą.
© Žurnalas "Cosmopolitan"

Hormonų terapija taikant apvaisinimo mėgintuvėlyje metodą

Taikant IVF metodą, moters kiaušinėliai su paruoštais vyro spermatozoidais (parenkami ypač mobilūs ir greiti spermijai) sujungiami mėgintuvėlyje. Vieną gydymo ciklą vyro sperma apvaisinami daugiausiai trys kiaušinėliai. Tada embrionai yra įkeliami į gimdą. Gydymo sėkmę lemia tai, ar embrionas įsitvirtins gimdoje ir čia galės vystytis.

8 dažniausi klausimai apie hormonų terapiją

Ar hormonų terapija, kai nepavyksta susilaukti vaikų, iš tikrųjų reikalinga?

Teoriškai nevaisingumo gydymas įmanomas ir be hormonų. 1978-aisiais, taikant IVF, pirmoji tokiu būdu pradėta gyvybė užsimezgė nestimuliuojant kiaušidžių hormonais. Inseminacija, IVF ar ICSI (vyro spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlio citoplazmą) galimi ir be pagalbinės hormonų terapijos. Tačiau šansai, kad apvaisinimas bus sėkmingas, yra didesni, jei per gydymo ciklą subręs daugiau nei vienas kiaušinėlis.

Kaip tiksliai veikia hormonų terapija?

Hormonų terapija padeda užtikrinti optimalią pirmosios moters ciklo pusės eigą, t. y. , kuo geriau kiaušidėms subrandinti folikulus. Kiek folikulų susiformavo, gydytojas stebi ultragarsu. Jis kontroliuoja ir hormonų rodiklius.

Pirmasis hormonų terapijos žingsnis dažnai yra tam tikro preparato (klomifeno) skyrimas, kuris netiesiogiai stimuliuoja kiaušides.

Jei tai nepadeda, gali pagelbėti gydymas gonadotropinais. Šie hormonai tiesiogiai stimuliuoja kiaušides. Jie veikia ne per smegenis, bet pačioje “veiksmo vietoje”. Gonadotropinai yra tik leidžiami hormonai, kuriuos moteris po oda gali susišvirkšti pati. Privalumas: gonadotropinai gali būti pritaikyti labai individualiai. Tam naudojamas hormonas FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas) atitinka organizmo gaminamą FSH.

Hormonų terapija gali pagerinti ir antrosios ciklo pusės eigą, t. y. skatinti ovuliaciją. Tam moteris turi susileisti nėštumo hormono HCG (žmogaus chorioninio gonadotropino). Jei moteris dar vartos ir geltonkūnio hormoną progesteroną, ovuliacija bus skatinama papildomai.

Ar hormonų terapija nekenkia moteriai?

Prieš pradedant stimuliaciją dažniausiai atliekamas ultragarso tyrimas, kad būtų išsiaiškinta, ar nėra kiaušidžių cistų. Tada gonadotropinai dažnai skiriami nuo trečiosios ciklo dienos, kasdien atliekant injekciją. Moteris pati gali susileisti hormonų, tai su šiuolaikiškais švirkštais yra gana paprasta. Dozavimas priklauso nuo terapijos. Jei bus taikomas apvaisinimo mėgintuvėlyje metodas, dozė bus didesnė, nei, pavyzdžiui, taikant inseminaciją.

Kuo didesnė bus hormonų dozė, tuo dažniau gydytojas atliks echoskopiją. Taip jis galės nustatyti folikulų skaičių ir dydį. Kartu gydytojas ištirs vadinamuosius estradiolio rodiklius (jie suteikia informacijos apie tai, kiek subrendę yra kiaušinėliai) ir ovuliaciją sukeliantį hormoną. Priklausomai nuo to, kokie yra šie rodikliai, gydytojas pritaikys medikamentus.

Kiek laiko trunka hormonų terapija?

Kai kurios moterys rezultatų sulaukia iš karto, kitoms tenka šiek tiek palaukti. Vidutiniškai pastoja maždaug 40 proc. gydomų moterų, svyravimai yra nuo 25 iki 80 proc. Patirtis rodo, kad dauguma nėštumų prasideda vėliausiai po 4-6 gydymo ciklų. Taigi, planuojant hormonų terapiją reikia turėti ir šiek tiek kantrybės.

Koks galimas šalutinis hormonų terapijos poveikis moterims?

Daugelis pastoti siekiančių moterų gydymo metu gerai toleruoja hormonus. Tačiau medikamentai gali turėti ir šalutinį poveikį. Tai gali būti karščio bangos, prakaitavimas, pykinimas, galvos skausmai, svaigulys ar nuovargis. Šie simptomai gali būti nemalonūs, tačiau dingsta nutraukus hormonų vartojimą.

Kokių rizikų kyla taikant hormonų terapiją?

Jei moters ciklas stimuliuojamas hormonais, tam tikros rizikos negalima visiškai atmesti. Tačiau rizika, palyginti su nauda, yra santykinai maža.

Labai retai gal pasireikšti vadinamasis kiaušidžių perstimuliavimo sindromas (kiaušidė apsisuka aplink savo ašį ir stabdo kraujo pratekėjimą). Kad būtų išvengta tokio pavojaus, gydytojas labai įdėmiai stebi kiaušides. Taikant hormonų terapiją šiek tiek didėja ir trombozės (krešulių) rizika.

Besirenkančios hormonų terapiją, šeimos yra perspėjamos apie padidėjusią daugiavaisio nėštumo tikimybę.

Kodėl taikant hormonų terapiją dažnai pasitaiko daugiavaisis nėštumas?

Paprastai po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje į moters gimdą perkeliama daugiausia trys embrionai, arba mažiau, jei taip nusprendžia gydytojas ir šeima. Viena vertus, kelių embrionų perkėlimas į gimdą padidina šansą, kad bent vienas embrionas sėkmingai įsitvirtins gimdoje. Antra vertus, įsitvirtinti gali abu embrionai – tada moteris lauksis dvynukų. Nėštumų, kai laukiamasi trynukų, pasitaiko labai retai.

Ar moteris turi kažkaip pasiruošti hormonų terapijai pati?

Moteris prieš tai turėtų elgtis taip pat, kaip ir ruošdamasi nėštumui – maitintis sveikai ir subalansuotai, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų ir mineralų, vartoti folinę rūgštį. Rekomenduojama nepiktnaudžiauti alkoholiu, atsisakyti rūkymo, nes nikotinas susiaurina kraujagysles, ir tokiu atveju kiaušinėliui nebus sudarytos palankios sąlygos implantacijai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nevaisingumas, jo gydymas

Nevaisingumas: kaip įveikti šią skaudžią ligą?

Jei moteriai nesiseka pastoti keletą mėnesių – kyla nerimas. Jei nesiseka pastoti per metus ir daugiau – apima baimė ir nežinia.

7 mitai apie vaisingumą norintiems susilaukti vaikų

Pora, kuri planuoja nėštumą, neretai nusimena, kai nepavyksta iš pirmo ar antro ciklo. Kada iš tiesų verta sunerimti ir kokiais vaisingumo mitais tikėti nereikia.

Urologas: kas lemia nekokybišką vyro spermą (11)

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo ir, kad ir kaip būtų neįprasta manyti, apie 40 proc. atvejų „kalta" būna nekokybiška vyro sperma.

Kodėl Lietuvoje daugėja nevaisingų vyrų (1)

Iki šiol visuomenėje manoma, kad nevaisingumas – moters problema, tačiau net 40 proc. atvejų dėl negalėjimo pastoti „kaltas" būna vyras, o tiksliau – suprastėjusi jo spermos kokybė ar ejakuliacijos sutrikimai.

Nevaisingoms poroms – pagalba Santariškių klinikose

2016 m. vasario mėnesį VUL Santariškių klinikose buvo įkurtas Koordinacinis Santaros vaisingumo centras. Nevaisingoms poroms pagalbą teiks jungtinė gydytojų akušerių, ginekologų, genetikų, medicinos biologų, embriologų, laboratorinės medicinos gydytojų ir kitų medicinos specialistų komanda.

Jaudinanti nuotrauka byloja, ką iš tiesų patiria nevaisingos šeimos (36)

Nevaisingumo gydymas Lietuvoje iki šiol nėra reglamentuotas įstatymais. Tačiau tai nesumažina problemos – šeimų, negalinčių susilaukti vaikų, kasmet daugėja.

Vis daugiau moterų gimdo vaikus būdamos skaisčios (+apklausa) (14)

Per paskutiniuosius penkerius metus Didžiojoje Britanijoje pagimdė mažiausiai 25 merginos, kurios dar buvo skaisčios, tai yra, nepraradusios nekaltybės.

ATVIRAI: negaliu turėti vaikų ir dėl to plyšta širdis

Rolandos klausimas trumpas, tačiau nėra lengvai atsakomas: kaip susitaikyti su mintimi, kad niekada neteks turėti savo vaikelio?

Nepavyksta pastoti: kada jau laikas sunerimti

Gydytojos akušerės ginekologės Rūtos Liutkevičienės parengta informacija apie tai, kada reikėtų sunerimti, jei nepavyksta pastoti.

Kas gali sutrikdyti moters ovuliaciją?

Ar moters organizme reguliariai vyksta ovuliacija, priklauso nuo jos hormonų pusiausvyros, taip pat įtakos turi kitos organizmo ligos - ir lėtinės, ir ūmios.

Nevaisingoms šeimoms Lietuvoje – naujos galimybės

Birželis pasaulyje minimas kaip nevaisingų porų mėnuo. Europoje maždaug kas penkta pora negali susilaukti vaikų.

Urologas – apie spermos kokybę: kas rizikuoja tapti nevaisingas? (4)

Birželis pasaulyje minimas kaip nevaisingų porų mėnuo.

Kaip namų sąlygomis patikrinti spermos kokybę (12)

Kai pora ilgą laiką negali susilaukti vaikučių, tiriamas ir moters, ir vyro vaisingumas. Statistika rodo, kad vienodai - maždaug po 40 proc. nevaisingumo atvejų yra dėl vyro ir moters sveikatos problemų, o likusių 20 proc. nevaisingumo atvejų priežastys lieka nežinomos.

Erekcijos sutrikimai: tai, kas svarbu žinoti

Erekcija atspindi fizinę ir psichinę vyrų sveikatą, tad, net menkiausias jos sutrikimas vyrų galvoje įjungia aliarmą. Nors nepakankamą erekciją ar jos nebuvimą bent kartą gyvenime patiria kone kiekvienas vyras, nuo seniausių laikų šią disfunkciją buvo bandoma pateisinti pačiais netikėčiausiais dalykais. Pasak dr. urologo Vytauto Kamarausko, neretai viduramžių vertų pasiteisinimų ir gydymo metodų jam tenka išgirsti ir kasdienėje savo gydymo praktikoje.

Gydytojas įvardija didžiausius vyriškumo priešus: kas kenkia spermai ir visam vaisingumui (2)

Kuo toliau, tuo dažniau prabylama apie tai, kad vis daugiau porų sunkiau susilaukti vaikų. Šįkart pakalbėkime apie tai, kokios priežastys lemia vyrų nevaisingumą. Ar vyrų spermos kokybė iš tiesų blogėja? Nuo ko reikėtų saugoti savo sūnus, būsimus vyrus?