Kodėl namus aplenkia gandrai?

Ne visoms šeimoms susilaukti vaikų yra paprasta kaip du kart du. Kartais vaikai taip ir lieka neišsipildžiusi poros svajonė. Kokios yra galimos nevaisingumo priežastys?
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nevaisingumo priežastis – gyvenimo būdas

Neišsipildžiusi svajonė susilaukti vaikų yra skaudi problema abiems partneriams. Tačiau ne visada dėl to kaltos ligos. Didelės įtakos vaisingumui turi gyvenimo būdas – pirmiausia, stresas, besaikis alkoholio ir kavos vartojimas, rūkymas, taip pat psichinė poros sveikata. Neigiamą įtaką moters vaisingumui gali turėti didelis antsvoris arba svorio trūkumas, tam tikri vartojami medikamentai. Todėl prieš planuojant kūdikį reikėtų kritiškai įvertinti savo gyvenimo būdą.

Gydymas prasideda nuo pokalbio

Prieš pradedant gydyti nevaisingumą visada yra atliekami išsamūs tyrimai, vyksta asmeninis pokalbis su specialistu. Moteris gali pas ginekologą išsitirti savo ciklą: echoskopu medikas stebės besiformuojantį folikulą. Be to, jis tirs įvairius hormonus kraujyje, pirmiausiai - liuteinizuojantį hormoną (LH), kuris sukelia ovuliaciją. Jei ciklas nereguliarus, gydytojas skirs papildomus tyrimus, tiksliau nustatančius vaisingas dienas.

Vyrui skiriami tyrimai

Vyras taip pat turėtų išsitirti: pas andrologą (paprastai tai yra urologas arba specialų išsilavinimą turintis odos ligų gydytojas) pasidaryti spermogramą (spermos tyrimą). Andrologas ištirs sėklą, pirmiausiai - spermatozoidų tankį, jų judrumą ir jų formą. Etaloninis rodiklis yra mažiausiai 20 mln. spermatozoidų mililitrui spermos, iš kurių pusė turėtų būti pakankamai judrūs. Jei spermograma nebus tokia, kokia turėtų būti, po tam tikro laiko sėkla bus tiriama dar kartą. Spermograma yra momentinis tyrimas: pavyzdžiui, vaisingumą laikinai gali sutrikdyti ūmi infekcija. Po kelių savaičių rezultatas jau gali būti geresnis.

Vyro hormonų rodiklius, atlikęs kraujo tyrimą, gali įvertinti specialistas. Jis taip pat apčiupinės sėklides, kapšelius ir sėklinį virželį, įvertins sėklidžių dydį ir formą. Gali būti, kad gydytojas apžiūrės prostatą ir sėklinę pūslelę. Galimos infekcijos bus nustatytos atlikus šlapimo testą.

Ar pralaidūs kiaušintakiai?

Jei moters ciklas ir vyro spermograma yra normalūs, kitas klausimas - ar pralaidūs kiaušintakiai? Tai galima sužinoti atlikus laparoskopiją. Jos metu gydytojas specialiu instrumentu, kuris per pilvo sieną įvedamas į moters pilvo ertmę, stebi kiaušintakių žiotis. Tuo pat metu asistentas per gimdą į kiaušintakius leidžia spalvotą skystį. Jei skystis be trukdžių nuteka į pilvo ertmę, viskas gerai, kiaušintakiai yra pralaidūs. Miomas, cistas ar neįprastą organų formą galima nustatyti echoskopu. Jei prireiks, gydytojas atliks ir histeroskopiją – tai toks diagnostikos ir gydymo metodas, kurio metu apžiūrima gimda ir įvertinami jos pokyčiai. Papildomi šlapimo testai gali suteikti informacijos apie galimas infekcijas.

Tyrimas po lytinių santykių

Taip pat galimas tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar gimdos kaklelio gleivėse yra spermijų. Jis atliekamas maždaug ovuliacijos dienomis ir praėjus iki 12 valandų po lytinių santykių. Tyrimo metu paimama gimdos kaklelio gleivių ir mikroskopu tiriama, ar jose yra judrių spermatozoidų, kiek jų. Šis tyrimas suteikia informacijos apie vyro spermijų kokybę arba nesveiką makšties aplinką.

Po šios virtinės tyrimų nevaisingumo priežastis dažniausiai paaiškėja. Maždaug 40 proc. atvejų problemų turi vyras, taip pat maždaug 40 proc. - moteris. 20 proc. atvejų nevaisingi yra abu arba priežasties neįmanoma nustatyti.

Moterų vaisingumo sutrikimai

-kiaušinėlio brendimo sutrikimai (dažna priežastis - sutrikusi geltonkūnio fazė);

 -ovuliacijos nebuvimas;

 -kiaušintakių įtakotas
nevaisingumas, pavyzdžiui, dėl chlamidijų infekcijos;

 -endometriozė (gimdos gleivinės vešėjimas už gimdos ertmės ribų); 

 -gimdos kaklelį užkemšančios gleivės, kurios dėl infekcijos ar hormonų veiklos sutrikimų nesuskystėja ir ovuliacijos metu; 

 -miomos (gerybiniai augliai) gimdoje; 

 -antikūniai prieš kiaušinėlį ar spermatozoidus; 

 -hormoniniai sutrikimai (pavyzdžiui, policistinis kiaušidžių sindromas, per didelė prolaktino hormono gamyba ar skydliaukės infekcija); 

 -per ankstyvas klimaksas (menopauzė), kai kiaušidės neatlieka savo funkcijų; 

- retai pasitaiko įgimtų organinių kiaušidžių, kiaušintakių ar gimdos pažeidimų; 

 -vaisingumas gali sumažėti ir dėl polinkio į pasikartojančias cistas.

Kodėl namus aplenkia gandrai?
Tiriant nevaisingumo priežastis, maždaug po 40 proc. jos priskiriamos ir vyrui, ir moteriai, o likusios 20 procentų priežasčių lieka neaiškios.
© Shutterstock nuotr.

Vyrų vaisingumo sutrikimai

-vadinamasis OAT sindromas (dažniausia diagnozė - per mažas spermatozoidų skaičius, nepakankamas jų judrumas ir esančios patologijos); 

 -sėklinių latakų užsikišimas, pavyzdžiui, dėl chlamidijų infekcijos; 

 -sėklidžių venų mazgų išsiplėtimas; 

-sėklidžių sužalojimai (pavyzdžiui, per nelaimingą atsitikimą); 

 -spermatozoidus „surišantys“ antikūniai; 

 - vaikystėje persirgta kiaulytė; 

- vaikystėje laiku neišgydytas kriptorchizmas (sėklidės nenusileidimas į kapšelį); 

 - buvusi chemoterapija; 

 - chromosomų anomalijos (pavyzdžiui, Klainfelterio sindromas, kai vyras turi papildomą X chromosomą); 

 -kraujotakos sutrikimai; 

 -diabetas; 

 -sėklinio latako nebuvimas (dažnai pasitaiko vyrams, kuriems nustatyta cistinė fibrozė); 

 -retai pasitaikančios priežastys - impotencija, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nevaisingumas, jo gydymas

Norite susilaukti vaikų ir rūkote? – Tuomet turite tai žinoti

Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje poros vis dažniau susiduria su sunkumais siekiant susilaukti vaikų. Tam įtakos turi daugybė veiksnių: genai, įtemptas gyvenimo būdas ar sveikatos problemos.

Knygą apie nevaisingumą parašiusi lietuvė: įkalbinti žmones atsiverti buvo nelengva (10)

Kodėl šiandien tiek daug jaunų porų negali susilaukti vaikų? Kokie jausmai apima, kai po 15 nevaisingumo metų paimi ant rankų ką tik gimusį kūdikį? Knygą „Kai atgimsta viltis“ parašiusi Gintarė Jankauskienė drąsiai ir atvirai pažvelgė į nevaisingumo temą Lietuvoje.

Urologas B. Dainys: kas lemia, kad vyras turi gerą spermą (27)

Garsus urologas, medicinos mokslų daktaras Balys Dainys augantį Lietuvos vyrų nevaisingumą sieja ne tik su prostatos ir sėklidžių uždegimais ar lytiškai plintančiomis ligomis, bet ir su sėsliu gyvenimo būdu. „Vyrai per daug laiko praleidžia prie kompiuterių ir televizorių. Mažas fizinis aktyvumas, persivalgymas, žalingi įpročiai tragiškai veikia spermos kokybę. Visur turėtų būti saikas ir savidrausmė", – pataria profesorius.

Nevaisingumą įveikusios šeimos išpažintis: įvyko stebuklas specialistų komentarai (4)

Publikuojame Vaidos (30 metų) ir Donato (31 metai), auginančių dvimetį sūnų, nevaisingumo istoriją. Po ketverių metų pastangų šeimos svajonė išsipildė.

Nevaisingumas: kaip įveikti šią skaudžią ligą? (38)

Jei moteriai nesiseka pastoti keletą mėnesių – kyla nerimas. Jei nesiseka pastoti per metus ir daugiau – apima baimė ir nežinia.

7 mitai apie vaisingumą norintiems susilaukti vaikų

Pora, kuri planuoja nėštumą, neretai nusimena, kai nepavyksta iš pirmo ar antro ciklo. Kada iš tiesų verta sunerimti ir kokiais vaisingumo mitais tikėti nereikia.

Urologas: kas lemia nekokybišką vyro spermą (11)

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo ir, kad ir kaip būtų neįprasta manyti, apie 40 proc. atvejų „kalta" būna nekokybiška vyro sperma.

Kodėl Lietuvoje daugėja nevaisingų vyrų (1)

Iki šiol visuomenėje manoma, kad nevaisingumas – moters problema, tačiau net 40 proc. atvejų dėl negalėjimo pastoti „kaltas" būna vyras, o tiksliau – suprastėjusi jo spermos kokybė ar ejakuliacijos sutrikimai.

Nevaisingoms poroms – pagalba Santariškių klinikose

2016 m. vasario mėnesį VUL Santariškių klinikose buvo įkurtas Koordinacinis Santaros vaisingumo centras. Nevaisingoms poroms pagalbą teiks jungtinė gydytojų akušerių, ginekologų, genetikų, medicinos biologų, embriologų, laboratorinės medicinos gydytojų ir kitų medicinos specialistų komanda.

Jaudinanti nuotrauka byloja, ką iš tiesų patiria nevaisingos šeimos (36)

Nevaisingumo gydymas Lietuvoje iki šiol nėra reglamentuotas įstatymais. Tačiau tai nesumažina problemos – šeimų, negalinčių susilaukti vaikų, kasmet daugėja.

Vis daugiau moterų gimdo vaikus būdamos skaisčios (+apklausa) (14)

Per paskutiniuosius penkerius metus Didžiojoje Britanijoje pagimdė mažiausiai 25 merginos, kurios dar buvo skaisčios, tai yra, nepraradusios nekaltybės.

ATVIRAI: negaliu turėti vaikų ir dėl to plyšta širdis

Rolandos klausimas trumpas, tačiau nėra lengvai atsakomas: kaip susitaikyti su mintimi, kad niekada neteks turėti savo vaikelio?

Nepavyksta pastoti: kada jau laikas sunerimti

Gydytojos akušerės ginekologės Rūtos Liutkevičienės parengta informacija apie tai, kada reikėtų sunerimti, jei nepavyksta pastoti.

Kas gali sutrikdyti moters ovuliaciją?

Ar moters organizme reguliariai vyksta ovuliacija, priklauso nuo jos hormonų pusiausvyros, taip pat įtakos turi kitos organizmo ligos - ir lėtinės, ir ūmios.

Nevaisingoms šeimoms Lietuvoje – naujos galimybės

Birželis pasaulyje minimas kaip nevaisingų porų mėnuo. Europoje maždaug kas penkta pora negali susilaukti vaikų.