2 vitaminai, kurių labiausiai reikia nėščiosioms

Nėštumas – tikras išbandymas būsimos mamos organizmui. Visos naudingosios medžiagos pirmiausia skiriamos vaisiui, o moters organizmas jų likučiais stengiasi palaikyti svarbiausių organų sklandžią veiklą.

Todėl neretai nukenčia ne tik moters išvaizda, kaip plaukai ir nagai, bet ir gali stipriai pablogėti sveikata – prasidėti mažakraujystė. Maistingųjų medžiagų trūkumo organizme padarinius moterys dažnai pajunta jau po gimdymo.

Geriausia išeitis - visavertė mityba nėštumo metu. Gydytojai paprastai pataria vartoti daugiau vaisių, daržovių, grūdinių produktų. Be to, būtina pasirūpinti, kad organizmas gautų pakankamai skysčių. Todėl reikėtų per dieną išgerti maždaug 8 stiklines vandens.

Taip pat itin svarbu daugiau valgyti maisto, kuriame gausu geležies: razinų, jautienos, kepenėlių. Nėštumo metu paprastai padidėja geležies poreikis būsimai mamai. Vaisius iš motinos organizmo pasiima geležies tiek, kiek jam reikia. Problemos prasideda tuomet, kai mamos kraujyje dėl to geležies sumažėja iki kritinės ribos. Tuomet atsiranda didelė tikimybė jai susirgti nėščiųjų mažakraujyste. Reikiamą kiekį geležies iš maisto organizmas lengviau pasisavins, jei pavalgius geležies prisotinto maisto, bus atsigeriama vaisių sulčių, ar suvalgoma obuolių, kivių ar kitų vaisių, kuriuose daug vitamino C.

Vis dėlto, kartais tinkamos ir įvairios mitybos nepakanka ne tik būsimos mamos gerai sveikatai, bet ir sklandžiam vaisiaus vystymuisi. Todėl mitybą rekomenduojama papildyti vitaminais. Tik ne visi vitaminai ir mineralinės medžiagos tinka nėštumo metu. Pavyzdžiui, reikia vengti vitamino A. Nustatyta, kad dėl vitamino A pertekliaus gali atsirasti vaisiaus vystymosi sutrikimų. Šį vitaminą geriau pakeisti beta karotenu. Didelės B grupės vitaminų dozės gali alergizuoti nėščios moters organizmą. Taip pat magnis ir cinkas yra mineralai, kurie nėštumo metu nėra gyvybiškai svarbūs. Šiuos mineralus papildomai vartoti reiktų tik, jei jų trūkumą nustato gydytojas, nes šių mineralų saugus kiekis nėštumo metu nėra nustatytas.

Tačiau yra vitaminų, kuriuos būtina gerti visoms nėščiosioms, ne tik nėštumo metu, bet ir planuojant kūdikį.

Folio rūgštis

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad folio rūgštis padeda apsaugoti būsimą naujagimį nuo itin sunkių smegenų ir nervų sistemos apsigimimų. Manoma, kad per metus pasaulyje gimsta apie 300 tūkstančių naujagimių su nervinio vamzdelio defektais, o moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamas folio rūgšties vartojimas šių apsigimimų tikimybę gali sumažinti 70-75 proc.

Folio rūgštis reikalinga ne tik tinkamam vaisiaus vystymuisi užtikrinti, bet ir būsimos mamos sveikatai palaikyti. Foliatai padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir užtikrina, kad kraujyje nesumažėtų geležies.

Atlikti tyrimai rodo, kad nuo ketvirtadalio iki pusės nėščiųjų folio rūgšties trūksta, todėl ją patariama pradėti gerti dar prieš pastojant ir mažiausiai tris pirmuosius nėštumo mėnesius. Taip pat folio rūgštis reikalinga vaisiaus ir placentos augimui. Folio rūgšties vartojimas vėlesniais nėštumo trimestrais mažina folatų trūkumo bei homocisteino koncentracijos padidėjimo riziką. Kiek daugiau folio rūgšties reikia būsimoms mamoms, kurios serga tam tikromis ligomis, kaip žarnyno ir kepenų, epilepsija, mažakraujyste.

Nors folio rūgšties galima gauti valgant visas žalialapes daržoves, kiaušinius, gyvulių kepenis ir inkstus, geriant pieną. Tačiau nustatyta, kad ji iš maisto papildų pasisavinama lengviau nei iš natūralių maisto produktų.

Vitaminas D

Jungtinės Karalystės nacionalinis geros sveikatos ir slaugos institutas bei Karališkoji akušerių ir ginekologų kolegija rekomenduoja visoms moterims kasdien vartoti vitaminą D viso nėštumo ir žindymo metu. Ypač vitaminas D tampa svarbus trečiajame nėštumo semestre, kai padidėja ir kalcio poreikis. Australijoje atliktas tyrimas nustatė, kad jei nėščiosioms trūksta vitamino D, ateityje jų vaikų kaulai gali būti silpnesni. Mokslininkai savo tyrimo išvadose be kita ko pažymėjo, kad ypač žiemos laikotarpiu nėščiosios turi pasirūpinti gauti pakankamai šio vitamino.

Taip pat itin svarbu pradėti papildomai vartoti vitaminą D iki kūdikio gimimo likus mažiausiai trims mėnesiams, kad vėliau jo netrūktų motinos piene.

Moksliniai tyrimai pateikia vis daugiau įrodymų apie vitamino D svarbą nėštumo metu. Manoma, kad nepakankamas vitamino D kiekis gali didinti preeklampsijos, gestacinio diabeto, priešlaikinio gimdymo ir bakterinės vaginozės nėštumo metu riziką. Kai kurių autorių duomenimis, esant vitamino D kiekiui mažiau nei 50 nmol/l, preeklampsijos rizika padidėja 5 kartus. Nepakankama vitamino D koncentracija nėštumo metu yra susijusi su nepakankamu kūdikio vitamino D kiekiu ir hipokalceminių traukulių rizika. Pastebėta, kad papildomas vitamino D skyrimas nėščioms moterims sumažina astmos išsivystymo ir švokštimo riziką. Vienas naujausių tyrimų atskleidė, kad vitamino D skyrimas nėštumo metu ir kūdikystėje sumažina kūdikių įsijautrinimą namų dulkių erkučių alergenams 18 mėn. amžiuje.

Vitaminu D pakankamai apsirūpinti užtektų 10 minučių pabūti saulėje, tačiau toliau nuo pusiaujo esančiose vietovėse, o Lietuva kaip tik tokia ir yra, to padaryti neišeina. Taip pat jo turi riebiosios šaltųjų vandenų žuvys kaip lašišos, skumbrės ir silkės, taip pat žuvų taukai ir kiaušinio trynys. Tačiau, kaip ir folio rūgštį organizmas vitaminą D itin sunkiai pasisavina iš natūralių maisto produktų.

Difolin maisto papildas sukurtas rūpestingoms nėščiosioms ir jų būsimiems mažyliams. Vienoje Difolin tabletėje yra rekomenduojamos nėštumo metu naudoti folio rūgšties ir vitamino D3 dozės. Tai pigiau ir patogiau nei dvi atskiros tabletės.

Užsakymo nr.: PT_72556888

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis