Reklama

Auksinės mitybos taisyklės nėštumo metu – ką būtina valgyti, o ko geriau neliesti

 (2)
Nėštumo metu moters organizmui reikia daugiau energijos, mat jos turi užtekti ne tik būsimai mamai, bet ir besivystančiam mažyliui. Tačiau vis dar gajus įsitikinimas, kad tuo metu reikia valgyti už du ir ko tik širdis geidžia – visiška netiesa. Atvirkščiai, maistą reiktų kruopščiai atsirinkti, kad būtų ne tik skanu, bet ir naudinga sveikatai.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Dėl pasikeitusio hormonų balanso, nėštumo metu skrandžio ir žarnyno darbas pasikeičia, sulėtėja, pasunkėja. Dėl pasikeitusios skrandžio, tulžies pūslės ir dvylikapirštės žarnos padėties, ypač sunkiai virškinamas riebus, rūkytas ar skrudintas maistas. Tokio maisto reikėtų itin vengti.

Taip pat nėštumo metu patartina nevalgyti žalios arba ne visai išvirusios-iškepusios mėsos, žalios žuvies. Jose gali būti ligų sukėlėjų, pavyzdžiui, toksoplazmų ir listerijų. Todėl tartaras ar sušiai turėtų būti išbraukti iš valgiaraščio. Be to, nėštumo metu būtina valgyti tik gerai išvirtus kiaušinius, kad išvengtumėte salmoneliozės infekcijos.

Kita maisto produktų grupė, apie kurią atsargiai kalbama nėštumo metu - nepasterizuotas pienas ir jo produktai. Pavyzdžiui, minkštas, nepasterizuotas sūris taip pat gali būti užkrėstas listerijomis. Todėl reikėtų itin įdėmiai skaityti užrašus ant pakuotės.

Būsima mama, kurdama kasdienį maisto racioną, turėtų atkreipti dėmesį į vartojamų riebalų rūšį. Augaliniai riebalai turėtų sudaryti didžiąją jų dalį. Tačiau svarbu nepamiršti ir gyvulinės kilmės – sviesto, o ypač riebios žuvies (skumbrės, silkės, lašišos, menkės, upėtakio, sardinės). Be to, žuvų taukuose esančios Omega 3 riebalų rūgštys organizme pasisavinamos geriausiai ir yra itin reikalingos nėštumo metu. Įrodyta, jog tinkamas Omega 3 riebalų rūgščių kiekis įtakoja būsimą vaiko imunitetą. Tačiau didelę jūrinę žuvį reikia rinktis rečiau dėl galimos didelės sunkiųjų metalų koncentracijos. Rekomenduojama apie 400 g žuvies per savaitę, iš jų – ne daugiau 140 g tuno, ryklio, kardžuvės, karališkosios skumbrės ar kitos didelės žuvies.

Nėštumo metu išauga poreikis maisto medžiagoms, turtingoms tam tikrais vitaminais, baltymais, mikroelementais. Pavyzdžiui, nėščiosioms reikia dvigubai daugiau folio rūgšties, vitamino D, daugiau geležies, kalcio. Todėl šiuo laikotarpiu, reikėtų valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, kad vaisius gautų pakankamą beta-karotino kiekį (morkos, paprika, įvairūs geltonos spalvos vaisiai), vitamino C (citrusiniai vaisiai, petražolės, raudonieji serbentai), B2 vitaminų (grikiai, lapinės daržovės, liesas sūris). Gausiausias geležies šaltinis – liesa, raudona mėsa, jos valgyti nėštumo metu rekomenduojama mažiausiai tris kartus per savaitę.

Vienas svarbiausių mikroelementų nėštumo metu yra folio rūgštis, kurią gydytojai rekomenduoja vartoti papildomai prieš pastojimą ir bent pirmąjį nėštumo trimestrą. Jos gausu kepenėlėse, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, kopūstuose, bulvėse, špinatuose, pomidoruose, apelsinuose, žemuogėse. Tačiau ar pakankamai moteris gauna folio rūgšties tik iš maisto, labai sunku apskaičiuoti, todėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, rekomenduojama papildomai vartoti folio preparatų.

Šaltuoju metų sezonu, kai saulės danguje itin mažai, reikėtų pasirūpinti ir papildomu vitamino D kiekiu. Jis itin reikalingas nėštumo ir žindymo metu – padeda formuotis būsimo mažylio kaulams ir stiprina imunitetą. Nedideli vitamino D kiekiai pasisavinami ir su maistu: jo yra riebiose žuvyse, kiaušiniuose ir mėsoje. Tačiau vis dėlto didžiausias reikiamas vitaminas D kiekis susidaro žmogaus odoje veikiant ultravioletiniams B spinduliams (saulės šviesai). Rekomenduojama, kad veidas, delnai ir didžioji dalis rankų ir kojų per dieną tiesioginėje saulės šviesoje būtų 5 – 20 min. Lietuvoje saulėtų dienų nuo rudens iki pavasario vidurio itin mažai, todėl būtina naudoti vitamino D papildus.

Jei nėščiajai trūks vitamino D, jos organizmui bus sunku įsisavinti kalcį. Jo nėštumo metu kasdien reikia gauti 1200 mg, kitaip kasdieniam poreikiui būtiną kiekį organizmas „ištrauks“ iš kaulų ir dantų. Didžiausias kalcio šaltinis – pieno produktai: pienas, varškė, sūris. Tačiau jo gausu ir kituose produktuose: pavyzdžiui, šparaginėse ir juodosiose pupelėse, žiediniuose kopūstuose, migdoluose, žuvyje.

Antrą nėštumo trimestrą patariama didesnį dėmesį skirti vartojamiems baltymams, kai kūdikis auga sparčiu tempu. Patariama valgyti daugiau mėsos, žuvies, pieno produktų – tai pagrindiniai baltymų šaltiniai. Taip pat reiktų nepamiršti kiaušinių, riešutų bei ankštinių daržovių – taip bus galima užtikrinti visą amino rūgščių įvairovę.

Difolin maisto papildas sukurtas rūpestingoms nėščiosioms ir jų būsimiems mažyliams. Vienoje Difolin tabletėje yra rekomenduojamos nėštumo metu naudoti folio rūgšties ir vitamino D3 dozės. Tai pigiau ir patogiau nei dvi atskiros tabletės.

Užsakymo nr.: PT_72678464

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai jai ir jam

Skaitytojos išpažintis: negaliu susilaukti vaikų ir svajoju apie įsivaikinimą (1)

Tavovaikas.lt portalo redakcija gavo moters laišką, kuri norėjo likti anonime. Gerbiame šį norą, todėl vardo ir miesto neskelbiame.

Gydytoja: kada anksčiausiai galima pamatyti būsimo vaiko lytį (1)

Nors 4 D echoskopas jau nėra didelė naujiena, vis tiek jis – tarsi stebuklas, nes rodo tai, ką vaisius veikia pilvelyje „čia" ir „dabar".

Romualdas Šemeta: būsimo vaiko sveikata formuojasi dar iki fizinio jo gyvybės užsimezgimo

Rytų šalyse nuo seno teigiama, jog vaikas pas mamą pirmiausia ateina dvasiniu pavidalu, likus 3-4 mėnesiams iki nėštumo pradžios, todėl sąmoningas tėvų požiūris į vaikelio auginimą turi prasidėti dar prieš planuojant naują gyvybę.

Kur lankytis nėštumo metu – pas šeimos gydytoją ar akušerį ginekologą?

Pagal SAM (Sveikatos apsaugos ministerijos) nustatytas ir patvirtintas metodikas mažos rizikos nėštumo priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas ar PASP (pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos) komandos akušeris ginekologas. Kokia tikrovė? Konsultuoja gydytoja akušerė ginekologė Ingrida Kravčenkienė.

Gydytoja I.Kravčenkienė nėščiosioms: neprisikurkite nereikalingų įsivaizdavimų

Apie pastojusią moterį tik ir kalbama, kokia ji ypatinga, kokia nuostabi jos būklė. Nereta prisipažįsta, kad tapusi nėščia šiek tiek nusivylė, kaip viena mūsų skaitytoja įvardijo, atrodo, gyvenimo šventė vyksta, o tu stovi kažkur už durų ir tavęs neįleidžia vidun... Nesijauti nei labai graži, nei labai ypatinga, tiesiog nei šiokia, nei tokia...

Ginekologė: geriausias amžius gimdyti vaikus yra... (6)

Vienos moterys džiaugiasi vyresne motinyste, o kitos išgyvena, kad delsė ir negimdė anksčiau, nes nebegali pastoti. Vyresnė motinystė. „Už" ir „prieš". Konsultuoja gydytoja ginekologė dr. Žaneta Kasilovskienė.

Specialistai: Lietuva kontraceptinių tablečių atžvilgiu išlieka konservatyvi

Specialistų teigimu, nors kontraceptinės tabletės pasaulyje yra vienas iš populiariausių kontracepcijos būdų, tačiau Lietuvoje šis apsisaugojimo būdas sukelia daug klausimų ir mitų.

Ginekologė: ką kiekviena moteris turi žinoti apie gimdos kaklelio vėžį

„Neturiu laiko", „turiu svarbesnių reikalų", „nejaučiu jokių nemalonių pojūčių" – tai yra dažniausi moterų pasiteisinimai, už kurių jos slapsto nesilankymo pas ginekologą priežastis, iš tiesų labiausiai bijodamos išgirsti nemalonią žinią apie savo lytinę sveikatą.

Gydytoja: kokie genetiniai tyrimai skiriami nėštumo metu

Visų būsimų tėvų didžiausia svajonė – sulaukti sveiko vaikelio. Dabar motinystė atidėliojama vis vyresniam amžiui (nuo 35 m.). Medicina nestovi vietoje, jau nuo dešimtos nėštumo savaitės galite tiksliai sužinoti, ar jūsų būsimam kūdikiui negresia kokie pavojai.

Kas trukdo moteriai pastoti: gydytojo genetiko komentaras (2)

Planuojate šeimos pagausėjimą? Tuomet turite žinoti, kad vyrui pasiruošti užteks 3 mėnesių, o moteriai reikės viso gyvenimo.

Prieš tūkstantį metų žmonės planavo vaiko lytį: kai kurie metodai šiandien skamba neįtikėtinai (6)

Gims berniukas ar mergaitė? Šis klausimas rūpi žmonėms jau daugiau kaip keturis tūkstančius metų. Ir bent jau tiek pat laiko jie mėgina savo palikuonių lytį vienaip ar kitaip užfiksuoti prieš kūdikio pradėjimą ar jo metu. Daugiau ar mažiau sėkmingai

Ypač gabi atžala – išskirtinai vyresnio amžiaus moterims?

Gydytojų specialistų teigimu, jau kurį laiką amžius nebėra pagrindinis rodiklis, vertinant galimybę susilaukti vaikų.

Kaip suplanuoti vaiko lytį: populiariausi būdai (1)

Egzistuoja įvairių metodikų, siūlančių vaiko lytį tiesiog „užsisakyti". Kiek tai patikima, vėlgi spręsti kiekvienam asmeniškai, nes medicinos mokslas nėra nė vieno iš šių būdų patvirtinęs kaip patikimo.

Kūdikio kraitelis: ką tikrai būtina įsigyti prieš gimstant kūdikiui

Pirmasis vaikutis šeimoje visuomet laukiamas su didžiausiu nekantrumu ir baime – juk taip norisi tobulai pasiruošti. Tačiau iš didelio noro dažnai persistengiama – ypač ruošiant kūdikio kraitelį.

Kokioms moterims yra didesnė tikimybė, kad gims dvynukai (3)

Pastaruoju metu netrūksta pranešimų apie tai, kad vieni ar kiti pažįstami susilaukė dvynukų. Tai, kas prieš 50 metų buvo tikrai retenybė, šiandien nutinka vis dažniau ir dažniau.