Ko dėl viso pikto atsisakyti buityje, kad sumažėtų alergijos rizika

 (1)
Ko dėl viso pikto atsisakyti buityje, kad vaikai augtų sveiki ir neįsijautrintų maistui, cheminėms medžiagoms, dulkėms? Specialistų nuomonės skiriasi, tačiau dėl vieno sutariama: dalis tėvų - perlenkia lazdą, kita dalis skiria nepakankamai dėmesio aplinkai.
Skalbimo milteliai
Skalbimo milteliai
© Shutterstock nuotr.

Alergologės klinikinės dermatovenerologės Rūtos Dubakienės nuomone, mūsų mamytės ypač daug dėmesio skiria natūralumui ir tai nėra blogai.

„Jei žmonės buityje naudoja natūralias medžiagas - valio, nes dar ir pigiau. Grįžtama prie natūralumo, paprastų dalykų. Kuo mažiau chemikalų, tuo geriau", - sakė alergologė.

Mokslininkai paskaičiavo, kad buitinės chemijos sudėtyje yra bent 10 proc. stipriu poveikiu organizmui pasižyminčių medžiagų, kurios alergizuoja, dirgina odą ir kenkia kvėpavimo sistemai.

Su mažais vaikais dažniausiai siejami ūmūs apsinuodijimai pasiekiamoje vietoje padėta buitine chemija.

Poveikis sveikatai - ilgalaikis

Buitinės chemijos gamintojai pripažįsta, kad jų siūlomi gaminiai turi agresyvių ir sveikatai pavojingų medžiagų, tačiau pabrėžia, kad jei šias priemones naudosime tinkamai ir laikysimės visų nurodytų instrukcijų, jos neturės neigiamo poveikio nei sveikatai, nei aplinkai.

Vis dėlto, tyrimai rodo, kad net ir tinkamai naudojami kai kurie chemijos gaminiai gali sukelti lėtines ligas ir užteršti aplinką.

Jei žmonės buityje naudoja natūralias medžiagas - valio, nes dar ir pigiau. Grįžtama prie natūralumo, paprastų dalykų. Kuo mažiau chemikalų, tuo geriau.
profesorė Rūta Dubakienė

Valstybinės institucijos kasmet atlieka išsamius tyrimus ir bando nustatyti, ar buityje naudojama chemija iš tiesų atitinka standartus. Kaip rodo ataskaitos, apie 10-30 proc. gaminių neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų.

Ištirtos ne visos medžiagos

Teigiama, jog iš daugmaž 80 000 įvairių sintetinių cheminių medžiagų nuodugniai ištirtos nesiekia 1 000. Tai reiškia, kad buitinės chemijos poveikis žmogaus organizmui dar nėra iki galo žinomas.

Labiausiai žmogaus sveikatai kenkiančiais chemijos gaminiais pripažinti įvairūs perfluorinti cheminiai junginiai, fosfatai, natrio hibochloratas (chloras), įvairūs amoniako junginiai ir kvapniosios medžiagos.

Kenksmingas medžiagas galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: medžiagos, pažeidžiančios endokrininių liaukų darbą; medžiagos, kurios išlieka aplinkoje ilgą laiką nesuskildamos ir bioakumuliacinės medžiagos, kurios kaupiasi mūsų organizme ir persiduoda iš kartos į kartą.

Siekiant sumažinti buitinės chemijos neigiamą poveikį sveikatai, patariama rinktis ekologiškas valymo priemones. Daugelį agresyvių valymo ir dezinfekavimo priemonių taip pat galima keisti paprasčiausia soda, actu, druska, citrinos sultimis, muilu.

Ko dėl viso pikto atsisakyti buityje, kad sumažėtų alergijos rizika
Siekiant sumažinti buitinės chemijos neigiamą poveikį sveikatai, patariama rinktis ekologiškas valymo priemones.
© Fotolia nuotr.

Kaip apsaugoti vaiką?

Kaip apsaugoti vaiką nuo dažnėjančių alergijų ir odos ligų rizikos, gydytojos dermatovenerologės Ingos Kisielienės teigimu, pakankamai sudėtingas klausimas.

„Jeigu tėvai sveiki, neserga alerginėmis ligomis, atopiniu dermatitu, lieka atkreipti dėmesį į aplinkos faktorius. Svarbu tinkamai rūpintis kūdikio odele, kad nebūtų sausa, nes kai kurie gimsta su sausesne. Tada ją reikia drėkinti drėkinamaisiais kremais. Maudynėms nenaudoti per šilto vandens , kad dar labiau nesausintume ir taip sausos odos. Taip pat į vandenį įpilti šiek tiek aliejuko", - patarė gydytoja.

Kai prasideda kūdikio maitinimas kietu maistu, I. Kisielienės nuomone, reikėtų pasitarti su gydytoju dėl dažniausiai pasitaikančių maisto alergenų, kurie galėtų paskatinti atopinį dermatitą, nes juo sergantys vaikučiai turi didesnę riziką sirgti alergijomis.

„Tačiau tuo atveju, kai tėvai ar kas nors giminėje serga alergijomis ar turi atopišką odą, negalima visiškai pašalinti atopinio dermatito rizikos vaikui. Nėra taip, kad tą ar aną darant pavyks šios ligos išvengti", - sakė specialistė.

Kokias chemines priemones tuomet dėl visa ko reikėtų eliminuoti iš buities? Pasak I. Kisielienės, jei šeimoje yra alerginėmis ligomis ar atopiniu dermatitu sergančių žmonių, reikia eliminuoti visus alergenus, kuriems žmogus jautrus.

Ko atsisakyti?

„Didelė dalis žmonių alergiški dulkių erkėms. Todėl reikėtų bent jau atsisakyti kilimų, sunkių užuolaidų, kurias galima pakeisti į roletus ar kitas lengviau valomas langų uždangas, kiekvieną savaitę skalbti patalynę, kuri turėtų būti medvilninė, o ne vilnonė ar sintetinė", - vardijo gydytoja, pridurdama, jog geriau naudoti dvigubo perskalavimo funkciją, nei naudoti daug skalbiamųjų miltelių.

Taip pat svarbu dažnai vėdinti namus, drėkinti orą, nes „šildymo sezono metu dažnai pasireiškia ar pablogėja kai kurios odos ligos. Taip atsitinka būtent dėl drėgmės trūkumo: sausas oras dar labiau džiovina odą".

„Taip pat reikėtų pagalvoti apie naminius gyvūnus, nes dalis sergančiųjų atopiniu dermatitu alergiški gyvūnų plaukams ar pleiskanų dalelėms", - įspėjo gydytoja.

Prieš antibakterinį muilą

Aplinkoje sterilumas nėra būtinas. Jeigu vaikais alergiškas ir mes tiksliai žinome, kam - pakanka būtent tų medžiagų vengti.
Gydytoja Inga Kisielienė

Kalbėdama apie saugų prausimąsi, I. Kisielienė pabrėžė, jog reikėtų rinktis bekvapius prausiklius be sausinančių muilų.

Paklausta, ar infekcijų pavojų mažina prieš kelerius metus intensyviai reklamuotas antibakterinis muilas, dermatovenerologė iš viso nepatarė jo naudoti.

„Aš asmeniškai esu prieš antibakterinį muilą, nes jis panaikina ir gerąją odos mikroflorą. Kaip ir žarnyne, ant odos turime gerųjų bakterijų, kurios mus saugo. Pavyzdžiui, ant odos yra auksinio stafilokoko bakterijų, tačiau gerosios bakterijos mus nuo jo apsaugo, todėl nesusergame", - pasakojo specialistė.

Savo sudėtyje antibiotikų turintys antibakteriniai muilai skatina bakterijų atsparumą. „Tai reiškia, kad jei tiems antibiotikams atsparumą įgavusi bakterija mums sukels ligą, su ja reikės kovoti stipresniais antibiotikais, o tai - negerai", - komentavo odos ligų gydytoja.

Patardama atidžiai rinktis švaros priemones, I. Kisielienė atkreipė dėmesį, kad jų nereikia per daug: „Aplinkoje sterilumas nėra būtinas. Jeigu vaikais alergiškas ir mes tiksliai žinome, kam - pakanka būtent tų medžiagų vengti".

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Atopinis dermatitas

Tikra istorija: odos liga užklupo prasidėjus šildymo sezonui (10)

Vos gimęs Kasparas tapo pirmuoju savo krikšto mamos pacientu. Lietuvos sveikatos universitete studijuojanti mergina džiaugiasi: mažiukas nebesidrasko, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pradėję kamuoti išsausėję bėrimai - pranyko.

Tai, ko nežinojome apie kryžminę alergiją prof.R.Dubakienės komentaras (3)

Daugmaž pusei alergiškų vaikų pasireiškia kryžminės žiedadulkių ir maisto produktų reakcijos - nustatė mokslininkai. Pasirodo, jei alergija paūmėja žydint beržui, reikėtų vengti ir obuolių, kriaušių, kivių, morkų, abrikosų, slyvų, vyšnių. Įsijautrinantiems per ambrozijų žydėjimą gali tekti atsisakyti bananų, agurkų, moliūgų, arbūzų, cukinijų, salotų.

Tikra istorija: pavojų gyvybei sukėlė mamos bučinys (8)

Iš ryto balintą kavą gėrusios mamos bučinys jos sūnui vos nesibaigė tragiškai. Laimei, pieno produktams alergiškam vaikui į pagalbą suskubo Klaipėdos lopšelio darželio „Pušaitė" medikai.

Produktai - tabu, jei nenorite vaikui prišaukti alergijos

Genetinį polinkį sirgti įvairiomis ligomis sparčiai vejasi aplinkos faktoriai. Aiškinamės, kokie produktai - tabu, jei nenori vaikui prišaukti amžiaus baubu vadinamo atopinio dermatito arba alergijų.

Mitai ir faktai apie ligą, kuri kamuoja kas penktą vaiką - atopinį dermatitą (22)

Kas penktą vaiką kamuojančia odos liga sergantys mažyliai kartais iš tiesų atrodo baisiai. Tačiau atopinis dermatitas nėra užkrečiamas - tai tik vienas iš mitų.

Kaip gyventi nėštumo metu, kad gimtų nealergiškas vaikas?

Nėštumo metu susirgusi Jurgita iš pradžių nesuprato, kas jai atsitiko. „Niekada neturėjau problemų su oda, nebuvau sirgusi alergijomis. Galvojau, patepsiu ranką ir praeis, tačiau kuo toliau, tuo buvo blogiau", - pasakojo moteris.