Gimus neįgaliam vaikui, tėtis kažkur „išnyksta“ iš šeimos

Neįgalaus vaiko gimimas - didelis išbandymas šeimai. Skaitant tokių šeimų istorijas kartais susidaro įspūdis, kad dažnai būtent vyrai neišlaiko šio išbandymo ir palieka šeimą. Labdaros ir paramos fondo "Algojimas" vadovė Aušra Stančikienė sako, kad tai daugiasluoksnė problema ir nesiūlo skubėti kaltinti tik vyrų.

Labdaros ir paramos fondo "Algojimas" birželio pabaigoje švęs penkerių metų gimtadienį. Įvairių socialinių akcijų iniciatoriai šią vasarą pasitinka neramia širdimi - jų rengiamai tradicinei neįgalių vaikų vasaros stovyklai šiemet valstybė pinigų neskyrė.

„Algojimo" vasaros stovyklų programa unikali tuo, kad didelis dėmesys skiriamas ne tik pačiam neįgaliukui, bet ir jo sveikiesiems broliams, sesėms, vyresniesiems šių šeimų pagalbininkams - močiutėms, seneliams ir, žinoma, mamoms bei tėčiams, kurių tarpusavio santykius neįgalaus vaiko gyvenimas pakeičia neatpažįstamai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pasidalink savo gimdymo istorija!

Apie tai kalbamės su fondo „Algojimas" vadove Aušra Stančikiene:

Kiek Lietuvoje auga neįgalių vaikų?

Apmaudu pasakyti, bet Lietuvoje tikslios statistikos, kiek yra negalią turinčių vaikų, nėra. Prieš trejus metus vykdėme sociokultūrinę akciją, kurios metu buvo pildomi neįgalaus vaiko kalėdiniai norai. Tąkart daug dirbome su savivaldybėmis ir surinkome informaciją, kad tokių vaikų galėtų būti daugiau kaip 30 000. Statistikos departamentas iki šiol neturi tikslių skaičių, nes iki 2006 metų vaikams neįgalumas buvo nustatomas kita tvarka, negu dabar. Taigi, tiksli statistika yra tik nuo tų metų, o juk vaikai yra iki 18 metų, ne tik gimusieji po 2006-ųjų.

Net sunku patikėti tuo, ką sakote...

Yra žinoma, kad kiekvieną dieną Lietuvoje vidutiniškai šešiems vaikams nustatoma negalia. Kas dešimtas vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Tai ne negalia, o tam tikri sutrikimai, dėl kurių vaikas turi specialiųjų ugdymo poreikių. Apie 7000 negalią trinčių vaikų nelanko jokios ugdymo įstaigos. Turime priimtą gražų įstatymą dėl kompleksiškai teikiamos pagalbos neįgaliam vaikui, bet jis labiau veikia tik popieriuje. Realiai neįgalus vaikas ir jo šeima tokių paslaugų gauna ribotai, ypač jei gyvena toliau nuo didžiųjų miestų.

Kelinti metai organizuojate stovyklas neįgaliems vaikams ir jų šeimoms?

„Algojimo" fondas dirba penkti metai, tiek metų vyksta ir mūsų stovyklos. Praėjusiais metais turėjome stovykloms finansavimą per Švietimo ministerijos administruojamą Švietimo mainų paramos fondą, kuris kuruoja vasaros socializacijos programas. Tačiau šiemet specialiųjų poreikių vaikams vasaros poilsio socializacijos programoms neskirta nė vieno cento.

Tokių stovyklų poreikis yra didelis. Jei vaikučio negalia didelė, jis negauna ugdymo paslaugų, šeima yra izoliuota nuo bet kokio socialinio gyvenimo, tokia tovykla yra vienintelė galimybė išeiti šeimai „į žmones", tėvams proga nors kiek laiko skirti sau. Mūsų stovyklos programa sudėliota taip, kad dirbama ne tik su pačiu vaiku, bet ir tėvais bei broliais ir seserimis, kurie irgi tampa specialiųjų poreikių turėtojais, nes jų gyvenimas gimus neįgaliam vaikui, dažnai komplikuojasi.

Ar į stovyklas atvažiuojama visa šeima? Dažnai girdime, kaip gimus neįgaliam vaikui tėtis kažkur „išnyksta" iš šeimos.

Dažnai į stovyklas atvažiuoja mama su negalią turinčiu vaiku ir su sveikais vaikučiais, o tėtis dirba. Šeimose, kur yra tėtis, jis dažnai yra atsakingas už šeimos finansinę gerovę ir daug dirba. Mes apie tėčius sakome, kad jie nėra blogi, juk jiems nėra lengviau, negu mamoms. Tačiau mamos susitelkia į neįgalų vaiką ir neneturi jėgų matyti tėtį. Tėčiai, neįgalinti mamų būti tėčiais, išeina iš šeimos ne todėl, kad jie blogi, o todėl, kad neturi prigimtinio jasumo, kurį turime mes, mamos.

Nesuteikiant pagalbos mamai, šeimai, artimiausiai aplinkai, šeimoje nutinka negeri dalykai. Žvelgiant iš šalies atrodo, kad štai, negeras tėtis palieka šeimą.Tačiau tai labai daugiasluoksnė problema. Mūsų fondo komanda deda daug pastangų, kad galėtų teikti pagalbą visai šeimai, auginančiai vaiką su negalia, ne tik pačiam vaikui.

Kur vyksta tokios stovyklos?

Šiemet nuo ankstaus pavasario rinkome kaimo turizmo sodybas Lietuvoje, kurios būtų pritaikytos vaikams su negalia. Tokiose stovykloje reikia pasirūpinti daug kuo - pradedant pritaikyta aplinka ir baigiant maistu. Sodybos turi būti pritaikytos tam tikros negalios vaikams - pavyzdžiui, turintiems judėjimo negalią. Kitokie yra vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, poreikiai. Jiems reikia aptvertos teritorijos, saugumo. Taigi, skirtingos negalios vaikų poreikiai yra skirtingi. Na, ir dar labai svarbus aspektas, kad sodybų šeimininkai norėtų įsileisti vaiką su negalia, nesibodėtų tokios šeimos.




Akimirkos iš praėjusių metų stovyklos. Organizatorių arch. nuotr.

Kiek neįgalių vaikų šeimų šiemet ilsėsis stovyklose?

Kiek pavyks surinkti lėšų, tiek šeimų ir pakviesime į vasaros stovyklas. Šiuo metu priimame aukas šiais būdais:

- trumpasis numeris 1402 ( auka - 5 lt);

- portale Beta.lt ( auka - 5 lt;

- Neribota suma galima paremti stovyklas projekte Aukok.lt;

- Įmonės, pasirašius labdaros sutartį, gali nupirkti šeimoms kelialapius, kurių kaina trims šeimos nariams - 1530 lt;

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis