Policistinių kiaušidžių sindromas
Tai viena iš dažniausių hormoninio pobūdžio problemų ir nevaisingumo priežasčių tarp vaisingo amžiaus moterų. Policistinių kiaušidžių sindromas turi poveikį ovuliacijai: gali ją sumažinti arba kartais visiškai užslopinti.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kokią pirmą klaidą padarė jaunieji karališkieji tėvai?
Populiariausių vardų TOP 10 didžiuosiuose Lietuvos miestuose
Policistinių kiaušidžių sindromas būdingas jaunoms, 20 - 30 metų, moterims. Pagrindinis sindromo požymis - policistinės kiaušidės. Negalima painioti dviejų skirtingų dalykų: policistinių kiaušidžių sindromo ir policistinių kiaušidžių. Pastarosios pasitaiko dažniau negu policistinių kiaušidžių sindromas.
Sindromui būdinga ne tik policistinės kiaušidės, bet ir padidėjęs plaukuotumas, hormonų apykaitos sutrikimas, nutukimas ir ovuliacijos nebuvimas. Tai ir įtakoja moters nevaisingumą, kuris gydomas kompleksiškai: hormonais, mitybos rekomendacijomis, mankšta.
Endometriozė
Endometriozė yra liga, kuria sergant gimdos audinys auga ne gimdos viduje, o išorėje. Vieni iš požymių - skausmingos mėnesinės, stiprus kraujavimas, skausmas dubens srityje, nemalonūs pojūčiai lytinio akto metu.
Tačiau ši liga yra pakankamai klastinga, nes daug ja sergančių moterų jokių požymių nejaučia! Dažniausiai endometriozė ir yra diagnozuojama vaisingo amžiaus moterims, iki maždaug 35 -erių metų. Endometriozė yra taip pat dažna nepastojimo priežastis tarp moterų.
Gydant dažniausiai skiriami vaistai, arba prireikia net operacijos, kartais - ir to, ir to.
Vyresnis amžius
Mokslas, studijos, karjera, o tada - vaikai. Laikantis šios formulės, moterys neretai atidėlioja gimdymą iki 30 ar net 40 metų. Kuo vyresnė moteris, tuo labiau mažėja jos galimybės pastoti.
Nustatyta, kad vyresnėms kaip trisdešimt metų moterims vis dažniau pasitaiko „tuščių" ciklų, t.y, tokių, kai ovuliacija neįvyksta ir kiaušinėlis negali būti apvaisinamas. Yra manoma, kad sulaukus 35-erių metų per metus gali pasitaikys net iki 3-5 tokių „tuščių" ciklų, o sulaukus 40-ies - jau ir septyni.
Nediagnozuotos medicininės problemos
Tai yra tokie „paslėpti" pavojai, apie kuriuos moteris net nenujaučia - įvairios lėtinės ligos, hormonų pusiausvyros sutrikimai. Pavyzdžiui, moteris gali turėti skydliaukės problemų arba sirgti cukriniu diabetu, ir šios priežastys gali sukelti nevaisingumą.
Yra keletas rizikos faktų, kurie didina tokių ligų atsiradimo tikimybę: rūkymas, aukštas kraujospūdis, nutukimas ir pan.
Prieš planuojant nėštumą, verta reguliariai lankytis ne tik pas gydytoją ginekologą, bet ir pas šeimos gydytoją, kuris paskirs atlikti įprastus sveikatos patikros tyrimus.
Spermatozoidų problemos
Kartais moteris išsitiria sveikatą, išbando visas priemones, tačiau nėštumo kaip nėra, taip nėra. Nevaisingumo priežastis gali slypėti ir vyro spermoje.
Per mažas spermatozoidų kiekis, nepakankamas jų gyvybingumas ir greitis - tai dažniausios spermos problemos, trukdančios pastoti. Dauguma lengvų spermos trūkumų yra nesunkiai pašalinami, aišku, kai jie laiku ir tiksliai diagnozuojami.
Kai pakitimai yra dideli, gali prireikti didesnių pagalbinio apvaisinimo pastangų norint susilaukti geidžiamo mažylio.
