Sveikuolis tėtis sūnų augina pagal sveiko gyvenimo principus

"Mano tėtis - sveikuolis", - jei mokėtų kalbėti, 10 mėnesių Danielius tikrai taip pristatytų savo tėtį. Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas (38) su žmona Ieva (26) mielai sutiko įsileisti mūsų portalo žurnalistus į savo namus ir pasikalbėti apie tai, kokia yra vaikystė augant sveikuolių šeimoje.

Sveikas gyvenimo būdas - ilgas ir nuoseklus darbas

Interviu laiką Juozas Dapšauskas derina prie šeimos gyvenimo ir pakviečia ateiti tada, kai sūnus prigula dienos miego. Tačiau mažasis Dapšauskiukas ne iš tų, kur pramiega svarbius gyvenimo momentus, todėl ilgai nemiegojęs, ima ir prisijungia prie mūsų pokalbio. Pasipuošęs gintaro karoliais („gražu, be to, sveika dantukams bei skydliaukei", - sako Ieva), mažylis viso pokalbio metu nenustojo šypsotis.

Su žemaitišku prieskoniu kalbantis Juozas sako, kad sveiku gyvenimo būdu domisi ir jį praktikuoja jau ne pirmą dešimtmetį. „Yra žmonių, kurie iš karto apverčia aukštyn kojom savo gyvenimą, pavyzdžiui, tampa staiga žaliavalgiais, o po kelių savaičių apsigalvoja, kad tai jiems netinka. Aš sveiko gyvenimo link ėjau nuosekliai", - sako vyras. Tėvystė jam buvo nauja patirtis, kurioje jis, irgi, stengiasi gyventi taip, kad neišduotų savo sveiko gyvenimo principų.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Bręsta skandalas karališkoje šeimoje: ar prireiks karališkajam kūdikiui DNR testo?

Treneris griauna mitus apie sportą ir lieknėjimą po gimdymo

Vaikas - ne kliūtis

Pasakojimą apie tapimą tėčiu Juozas pradeda nuo apsilankymo gydytojo R. Šemetos sveikatingumo mokykloje: „Mums labai daug davė šie nėščiųjų kursai, ir pirmiausia - laisvesnio, natūralesnio požiūrio į vaiko gimimą bei auklėjimą, supratimą, kad nereikia padaryti nėščiosios moters ligone. Išmokome į viską žiūrėti be panikos, esame tikri, kad vaikas - ne kliūtis gyvenime. Visą vasarą su Danieliumi keliavome po Lietuvą, nakvojome palapinėse, maudėmės ežere. Vaikas - tikrai ne problema".

Dinaminės mankštos nauda

Nuo trijų savaičių Dapšauskai pirmagimį pradėjo mankštinti dinamine mankšta. „Tai nuoseklus darbas, mėnuo po mėnesio reikia išmokti naujų pratimų, kuriuos kasdien darome su vaiku. Nepateisinu tų, kurie daro tai dėl mados ar tik pasižiūrėję filmukų internete", - sako pašnekovas. Iš pradžių dinaminę mankštą Danieliui jie darė abu su žmona, dabar, kai jis jau nelengvas, dažniau mankština tėtis.

„Labai akivaizdi mankštos nauda. Fiziškai jis tikrai stiprus berniukas, daug ką darantis anksčiau, „negu priklauso". Kai buvo mažas, nueiname pas šeimos gydytoją, o Danielius ima ir apsiverčia apžiūrimas. Gydytoja sako, kad tai, turbūt, nesąmoningai, nes jam dar „nepriklauso" pagal amžių. Nepuolam aiškinti, kad namuose jis irgi vartosi, kad tai dėl dinaminės mankštos", - linksmą nutikimą prisimena Juozas.

Nardymas vonioje ir ežere

Nuo mažų dienų Danielius yra nardinamas vonioje, o šią vasarą išbandė ir nardynes lietuviškuose ežeruose. Tai jam tikrai patinka, tikina tėvai. „Skaičiau straipsnį, kuriame buvo gydytojos patarimas: „vaikų nereikia kankinti vasarą kišant juos į ežerą, jei jiems šalta ir jie verkdami priešinasi". Taip, sutinku, tikrai nereikėtų kankinti, bet jei vaikui tai smagu ir jis nori į vandenį? - klausia Juozas. - Pamenu, pirmą kartą Danielius jūros krikštą gavo gegužės pabaigoje. Pavasaris šiemet buvo vėlyvas, vandens temperatūra gal 10 šilumos, bet Danieliui visai patiko trumpai įlįsti į vandenį".

Pats Juozas maudosi ir žiemą, tiesa, nenori būti vadinamas „ruoniu". Pasak jo, „ruonio" sąvoka atėjusi iš Rusijos, kur šio judėjimo pradininkai, neretai stamboki vyrai, ilgai maudydavosi šaltame vandenyje. Lietuvos sveikuolių sąjunga laikosi nuostatos, kad maudynės žiemą, grūdinimasis - tai vienas iš sveikatinimosi komponentų, teigiama emocija, akimirka, kai nugalima baimė.


Šią vasarą mažasis Danielius stovyklavo, miegojo palapinėse ir maudėsi ne viename ežere. Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo kada į eketę galima lįsti vaikui, smalsu mums? „Nuo tada, kai jis sugeba tinkamai apšilti prieš lįsdamas į ledinį vandenį", - sako sveikuolių šeima. Jie viena ausimi yra girdėję apie nutikimą Palangoje, kai žiemą su kūdikiu besimaudžiusia šeima susidomėjo vaiko teisių tarnyba.

Daugkartiniai vystyklai

Baltapūkis Danielius nuo gimimo auga su daugkartinėmis sauskelnėmis, kurias jam siuva mama. Toks šeimos pasirinkimas buvo nulemtas kelių motyvų: sveikatos, ekologijos ir ekonomiškumo. „Nuo mažų dienų užpakaliuką apiplauname po vėsiu vandeniu", - dar apie vieną grūdinimo detalę užsimena tėtis Juozas. Laikosi šeima ir natūraliosios higienos principų, kai vaikas mokomas daryti reikalus į naktipuodį nuo mažų dienų. Devynių mėnesių Danielius didžiąją dalį savo „reikalų" jau darė į puoduką.

„Kai Danielius buvo visai mažas, paėmiau jį palaikyti virš kriauklės, nors, pisipažinsiu, ir buvau skeptiškai nusiteikęs. Ir jis pasišlapino. Iki šiol tai sėkmingai darom. Visada pasodiname ant puoduko pabudusį ryte, kai dieną būname namuose, sustojam važiuodami automobiliu. Tai ne tik sveika jam, kaip berniukui, bet ir pigu, nes mažiau reikia daugkartinių sauskelnių.

Vienkartinės sauskelnės dabar tampa problema, nes vaikui treji metai, o jis vis dar su jomis. Manau, tai nenormalu. Kuo anksčiau pradedi vaiką pratinti prie naktipuodžio, tuo patogiau. Žinoma, sunkiausia yra imti ir daryti. Ryte norisi pasivolioti lovoje ir nesikelti, o čia atsikėlus reikia pirmiausia nunešti ant puoduko", - patirtimi dalijasi šeima.

Sveika mityba šeimoje

Juozas Dapšauskas sako, kad jų šeima nėra vegetarė, tačiau nėra ir „mėsos vartotoja". „Mūsų namuose mėsos nėra, bet svečiuose ar kitur pasitaikius progai, jos valgome. Tai sudaro gal kokį vieną procentą mūsų mitybos. Daugiau valgom žuvies, nes Ievos tėtis yra žvejys, todėl mums pasisekė. Daugiausia valgome augalinio maisto.

Svarbi mūsų mitybos taisyklė - sezoninis maistas. Pomidorų žiemą, neaišku kaip augintų ir iš kur atvežtų, neperkame. Dabar jų sezonas, tad valgom labai daug. Yra toks „lėto maisto" judėjimas, raginantis valgyti tuos produktus, kurie yra iš tos aplinkos, kur gyveni, o neatvežti iš toli. Pritariu jai, - sako pašnekovas. - Vyrauja mitas, kad sveikas gyvenimo būdas yra labai brangus, esą reikia pirkti brangių egzotinių vaisių. Netiesa. Nuvažiuojam į kaimą, ten slyvų pilna žemė prikritusi, niekas nerenka. O kodėl?"

Paklaustas, o ką darys, kai sūnus prekybos centre ties ranką į guminukus ir traškučius, Juozas atsako, kad bepigu postringauti teoriškai, kol tokios situacijos dar nebuvo. Visgi jis už tai, kad vaikas gautų natūralių skanėstų - džiovintų vaisių, namie keptų sausainių. „Džiaugiuosi, kad dabar Danielius, kaip ir mes, labai noriai valgo įvairias uogas, vaisius, kodėl jis šių skanumynų turėtų nebemėgti ir pakeisti tai į kokius niekalus", - sako vyras.

Skiepai: už ir prieš

Kai kalba pasisuka apie skiepus, jauni tėvai susižvalgo ir pripažįsta, kad tai daugiausiai diskusijų kelianti tema, kuria ilgai gali ginčytis su draugais ir bičiuliais. „Pirmiausia, labai sunku gauti objektyvios informacijos apie skiepus. Taip, būna paskaitų apie tai, bet kai lektoriai yra imunologai, jie tikrai nesakys „neskiepykite vaikų".

Daugėja natūralistų, tačiau irgi kyla klausimas, kiek tai patikima, o kiek yra mados reikalas? Tapo madinga neskiepyti, nes draugai neskiepija, ir mes štai būsime kitokie.

Mes Danielių nuo kai kurių ligų skiepijome, nuo kai kurių - ne. Skiepijome nuo tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo. Neskiepijome nuo hepatito B bei atsisakėme papildomų skiepų - nuo vėjaraupių, rotaviruso. Juokaujame, jei atsirastų vakcina nuo uodų, gal ir paskiepytume ja...", - sako jauni tėvai.

Apie gimdymus namuose ir vyro dalyvavimą gimdyme

Juozas Dapšauskas viešoje erdvėje yra išreiškęs kritišką nuomonę apie tai, kad Lietuvoje nevyksta civilizuota diskusija apie gimdymo namuose įteisinimą. Nors pats su Ieva jis ir nesvarstė tokios galimybės, mano, kad tai turėtų būti reglamentuota: „Nemanau, kad gimdytume namuose, jei tai būtų įteisinta, tačiau kodėl Lietuvoje nevyksta diskusija apie tai? Juk prieš kurį laiką ir vyro dalyvavimas gimdyme buvo neįsivaizduojamas, gimdyklos dirbo aklinai nuo jų užsidariusios. Dabar ne, prašau, eikite.

Arba žindymas: prieš kurį laiką buvo normalu vaiką maitinti milteliais, kam tas žindymas... Dabar niekas neabejoja jo nauda. Nemanau, kad natūralus gimdymas namuose, prižiūrint medikui, yra brangiau, negu ligoninėje, kur reikia išlaikyti pastatą, darbuotojus ir pan".


Juozas su Ieva negimdytų namuose, tačiau nesupranta, kodėl Lietuvoje net nediskutuojama apie tai. Asmeninio archyvo nuotr.

Juozas su Ieva buvo nusiteikę gimdyti natūraliai, tačiau skubiai teko atlikti cezario pjūvio operaciją, ir jis nebuvo šalia, kai gimė sūnus. 

„Bet man pirmą kartą atnešė Danielių ir paguldė ant krūtinės. Man, o ne mamai", - šypsosi jaunas tėtis. Šiandien jis pataria būsimoms šeimoms nesikrimsti, jei nepavyksta natūralaus gimdymo planas. „Taip, natūralus gimdymas yra idealiausias variantas, reikia jo norėti ir siekti, bet jei nepavyksta, svarbu nepasimesti ir nesigraužti", - sako jis.

Žindymas ir (ne) draugiška aplinka

Kiek žindys Danielių, Ieva nėra griežtai apsibrėžusi. Prieraišiosios tėvystės centro veikloje dalyvaujanti moteris sako, kad tol, kol to reiks sūnui. Ji žindo tada, kai sūnus nori ir kur nori, dėl to yra sulaukusi ne vieno kreivo žvilgsnio ar parduotuvės apsaugos darbuotojo siūlymo eiti žindyti į... tualetą.

Apie mūsų visuomenės draugiškumą šeimoms su mažais vaikais, Dapšauskai jau spėjo susidaryti savo nuomonę. Štai netoli jų namų įrengtoje parduotuvėje yra nėščiųjų ir mažų vaikų kasa, tačiau joje nuolat rikiuojasi paprastų pirkėjų eilės.

Kai vieną dieną Juozas pabandė būti socialiai atsakingu ir nuėjo pasikalbėti apie tai su parduotuvės vadovybe, išgirdo siūlymą garsiai reikalauti savo teisių, ir tada jie bus praleisti. „Kodėl reikia to garsiai reikalauti?", „Kodėl tai nėra savaime suprantama?" - stebisi jauni tėvai.

Sveikai gyventi sveika visiems

Neretai vaikučio susilaukusi šeima nusprendžia nuo šiol gyventi sveikai. 2013 -ųjų, Sveikatingumo metų, iniciatorius Juozas Dapšauskas sako, kad tai sveikintinas dalykas. Sveikai gyventi verta ir suaugusiems, ir vaikams.

„Sveikatos mokslų universitetas neseniai paskaičiavo, kiek tūkstančių per metus sutaupo kūdikį žindanti mama; mokant vaiką anksti higienos įgūdžių, galima sutaupyti daug sauskelnių; mankštinant vaiką patiems nereikia pirkti masažo specialistų paslaugų. Kodėl viso to nedarius?, - klausia pašnekovas.

Pasak jo, apsisprendus gyventi sveikai, nereikia norėti greitų rezultatų ir pokyčių. Sveikas gyvenimo būdas - tai ilga distancija, kurioje prireiks ne tik noro, bet ir pastangų.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis