Vaikas bijosi maudytis: ką patars psichologė

Kaip padėti vaikui įveikti baimes, kurios mums, suaugusiesiems atrodo tokios paprastos ir nepavojingos gyvenimo situacijos? Psichologės patarimai susirūpinusiai mamai.

Iš mamos laiško:

„Maniškis turi keletą baimių. Niekaip nesugalvoju, kaip jam padėti jomis atsikratyti. 

Pirmoji baimė nuo pat mažų dienų, kurią kažkiek jau įveikėm - vandens baimė. Negalėdavau vaiko įkišt į vonią... Na, dabar kaip ir mėgsta jis maudytis, bet galvos plovimas nuolat sukelia stresą.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kokių žodžių nesakyti vaikui, jeigu norime, kad jis augtų laimingas?
Viltį praradusi mama: darželis padarė mano vaiką ligų maišeliu

Buvau sugalvojusi, kad kol plaunu galvą, jis man visa gerkle dainuoja "du gaidelius". Bet jei koks lašelis patenka į ausį ar nurieda per veidą - tai verksmo taip lengvai nesustabdysi... Ir taip jau keleri metai.

Antroji baisioji baimė - tai vėjo baimė. Bet koks mažas vėjo gūsis jį įbaugina iki verksmo. Prašo duot ranką, vos išlipus iš mašinos. Dažnai net nelipa pats arba kartais net mums neleidžia lipt lauk, jei mato kad lauke pučia vėjas.

Ši baimė atsirado kažkada, kai pūstelėjo stiprus vėjo gūsis į langą, ir aš nusistebėjau "koks stiprus vėjas". Tada jis pradėjo klausinėt, ar vėjas gali pakelt žmogų... Na, aiškinau, kad būna toks vėjas, bet pas mus tikrai jo nėra. Bet tada per TV kaip tyčia pranešinėjo įvairius pranešimus apie vėjo nuverstus medžius ir pan. 

Gal patartumėte, kaip būtų galima tai įveikt arba bent nuramint vaiką, kad jis viduje apgalvotų ir įsitikintų, kad nieko gi čia baisaus nėra".

Psichologės Dovilės Jankauskienės komentaras:

Baimė yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, joje atsispindi mūsų priklausomybės ir žinojimas, kad esame mirtingi. Įgaudama vis naujas formas, ji lydi mus nuo gimimo iki pat mirties. Turbūt viena iš nuolatinių mūsų iliuzijų yra tikėjimas, jog galima gyventi be baimės.

Vaikai bijo daug. Visos baimės nori būti pripažintos, priimtos ir gerbiamos. Tik tuomet, kai į jas žiūrima atvirai, vaikas gali įgauti stiprybės susidoroti su kartais bauginančiu pasauliu. 

Praktikoje vadinamosios vandens, aukščio, vėjo, svetimų žmonių baimės yra tikrosios baimės ar nerimo pakaitalas. Vaike jos gimsta tuomet, kai šalia savęs jis mato tėvus, suaugusiuosius žmones, kamuojamus baimės dėl jo paties, vaiko, ar dėl savęs, suaugusio žmogaus; dėl šiandienos ar rytojaus. Vaikus šiais laikais supa suaugę, kamuojami nuolatinio nerimo, streso ir kasdienių rūpesčių.

Galvodami, kas užkoduota po tokia vaiko baime, turėtume galvoti: Kaip aš pats, suaugęs, jaučiuosi šiame pasaulyje? Ko aš pats bijau gyvenime?

Įveikiant baimę reikia eiti mažais žingsneliais, nedarykite daug, didelių ir staigių žingsnių:

1. Suvokite, kokius jausmus jums kelia vaiko baimė;

2. Suvokite, kaip jūs žiūrite į šį pasaulį, ko jūs bijote (ar tikrai galite atsiverti pasauliui, gyvenimui ir supantiems žmonėms, esate pasirengę keistis, ir save suvokiate kaip nepakartojamą asmenybę?)

3. Gerbkite ir priimkite vaiko baimę, nekovokite su ja;

4. Vaikui labai svarbus saugumo jausmas, kad pasaulis yra geras, kad viskas bus gerai, kad visada jam padėsite. Atkreipkite dėmesį į tai, kad hipergloba kelia nepasitikėjimą savimi ir nepadeda įveikti kliūčių;

5. Vaikui svarbu jaustis mylimam, ne už kažką, o dėl to kad jis yra. Besąlygiškos meilės jausmas kelia pasitikėjimą savimi ir kitais;

6. Vėjas ir vanduo yra tikrosios baimės pakaitalai, bet galite ir su jais dirbti. Susidraugauti su priešu visada labai vertinga patirtis.  Tegul vaikas plauna lėlyčių galvas, maudo kitus žaisliukus, tegul nuprausia mamą ar tėtį. Su vėju galima draugauti, kai norisi atvėsinti arbatą ar sriubytę, pūsti muilo burbulus, balionus, žvakutę, papūsti kai skauda;

Būtų labai vertinga susitikti su psichologu ir gyvai aptarti realią situaciją, nes norint iki galo išsiaiškinti problemą tikrai trūksta informacijos.

Sėkmės!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis