Kūdikių šlapimo tyrimas: negalavimą išduoda pakitusi spalva ir kvapas

Ką reikia žinoti apie šlapimo tyrimą patiems mažiausiems, konsultuoja Kauno klinikų pirmojo vaikų ligų skyriaus vadovė gydytoja nefrologė doc. Birutė Pundzienė.

Ar reikia profilaktiškai tirti kūdikio šlapimą? Kokie tai atvejai?


Jei kūdikis gerai jaučiasi, miega, jei yra taisyklingai maitinamas, jei svoris ir ūgis auga nuosekliai, profilaktiškai tirti šlapimą tikrai nebūtina. Kodėl? Mat tinkamai surinkti mažylio šlapimą gan sunku. Netinkamai surinkto šlapimo rezultatai gali neparodyti tikrosios padėties ir versti nepagrįstai nerimauti. Kas kita, jei kūdikis serga, karščiuoja, nevalgo, jei jam prastai auga svoris. Tuomet šlapimo tyrimas gali padėti sužinoti ar patikslinti esamo negalavimo priežastį.


Šlapimo pokyčiai paprastai rodo šlapimo organų sistemos bėdas. Būtina atminti, kad mažyliui pradėjus karščiuoti temperatūra gali pakilti ne tik dėl šaltojo sezono ligų. Temperatūra gali rodyti ir infekcinį šlapimo organų sistemos uždegimą. Jei šlapimo tyrimo rezultatai nerodo inkstų, šlapimo takų ar pūslės infekcijos, tuomet ieškoma kitų karščiavimo priežasčių.


Kaip suprasti teiginį „netinkamai surinktas šlapimas"?


Norint, kad šlapimo tyrimo rezultatai būtų tikslūs, reikia tirti šlapimą, gautą iš šlapimo pūslės. O „sugauti" šlapimą iš šlapimo srovės vidurio sauskelnes seginčiam kūdikiui nėra paprasta.


Šiandien galima įsigyti specialių maišelių, skirtų šlapimui surinkti, tačiau juos naudojant šlapimo tyrimas paprastai nėra labai tikslus. Ką turiu galvoje? Ogi tai, kad maišelis yra klijuojamas ant varputės (berniukams) ar lytinio plyšio (mergaitėms), į jį šlapimas teka jau liesdamasis su išorine aplinka, kitais audiniais: apyvarpe ar tarpvietės sritimi. Dėl šios priežasties į šlapimą gali labai lengvai patekti bakterijų, gleivių, epitelio ląstelių ar leukocitų. Taip iškraipomi tyrimų rezultatai. Šie gali būti blogi, nors pats šlapimas šlapimo pūslėje geras. Tikslesni tyrimo rezultatai būtų, jei kūdikis pasišlapina ne į maišelį, o tiesiai į sterilų indelį.


Kalbant apie vyresnius kūdikius, kurie jau „daro" į puoduką, jeigu šlapimas renkamas kaip tik infekcijai nustatyti, mums, gydytojams, reikia paimti šlapimo pasėlį, tai yra įvertinti bakterijų rūšį ir kiekį. Tokiu atveju „siusiukas" turi būti daromas būtinai tik į sterilų indelį, geriausias šlapimas iš šlapimo srovės vidurio. Puodukas, naujas ar švariai išplautas, niekada nebūna sterilus, nes bakterijų nuplauti nepavyksta, jų yra visur, tad pasėliui šlapimas iš puoduko netinka. Jeigu vaikas jau sąmoningai šlapinasi, tuomet jam sėdint ant puoduko reikia pakišti sterilų indelį, kad šlapimas šlapinantis tekėtų į jį.


Kokie požymiai rodo, kad kūdikis serga inkstų ar šlapimo organų sistemos ligomis?


Negalavimą paprastai išduoda pakitusi šlapimo spalva ir kvapas. Šis tampa aštresnis, nemalonus. Kalbant apie pasikeitusią šlapimo spalvą, sauskelnėse galima rasti geltonų ar rusvų dėmių, kažką panašaus į pūlingąsias išskyras. Kūdikis paprastai būna neramus, riečiasi nuo skausmo, kai šlapinasi. Vyresnis vaikas, žinoma, jau pats gali pasakyti, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis jam būtų nemalonu. Na, o dažniausias požymis, rodantis šlapimo organų sistemos infekciją, - tai pakilusi aukšta temperatūra.


Kuo pavojingos inkstų ir šlapimų organų sistemos ligos? Kas gali nutikti jų laiku negydant ar gydant netinkamai?


Pavojingesnės įgimtos ar genetiškai nulemtos inkstų ar šlapimo organų ligos, nes jos vystosi ir gali surandėti inkstai. Paprastos šlapimo organų sistemos infekcinės ligos nėra nei labai pavojingos ar keliančios didelę grėsmę vaikams. Jas tiesiog reikia nustatyti ir laiku pradėti gydyti, kaip ir visas kitas vaikų ligas. Nustačius sukėlėją, jeigu nėra įgimtų šlapimo organų bėdų jos yra lengvai išgydomos ir dažniausiai nepalieka jokių padarinių.


Ar tyrimams tinkamas tik rytinis šlapimas?


Jei tiriame karščiuojančio kūdikio šlapimą, šis gali būti paimtas bet kuriuo paros metu. Tiksliausia būtų vertinti tuoj pat surinktą šviežią šlapimą. Jeigu tirsime rytinį, bet jis bus rinktas į maišelį, priklijuotą kūdikiui iš vakaro, rezultatas vargu ar bus tikslus. Toks šlapimas jau bus nebetinkamas tyrimams.


Interneto diskusijų forumuose kai kurios mamos pataria pirmiausia kūdikį pagirdyti pienu ar arbatėle ir tik paskui „gaudyti" šlapimą. Ar taip nėra iškreipiami tyrimų rezultatai?


Ne, tikrai nereikėtų dėl to baimintis. Mažylis, kuris gers daugiau skysčių, be abejo, šlapinsis dažniau. Kūdikio, kuris vemia, viduriuoja ar karščiuoja, organizmas skysčių netenka daugiau nei paprastai. Tuomet jis šlapinasi mažiau, rečiau. Tokiais atvejais netgi būtina kūdikį pagirdyti, kad pirmiausia būtų atnaujinta skysčių pusiausvyra organizme, ir tik tada „gaudyti" šlapimą.


Ar pakanka kūdikį, prieš imant šlapimą, švariai apiplauti vandeniu? Galbūt pravartu jį nuprausti ramunėlių, kitokių vaistažolių nuoviru?


Kūdikio lytiniai organai, prieš jam šlapinantis į maišelį ar indelį, turi būti švarūs, tačiau prausti dezinfekuojamųjų žolelių nuovirais nebūtina. Labai svarbu mažylį apiplauti po tekančio vandens srove, jokiu būdu ne sėdintį vonelėje ar kokiame kitame inde, nes tuomet ant jo lyties organų pateks vėl to paties suteršto vandens. Prausiant kūdikį, ypač mergaitę, labai svarbu kryptis. Tai daryti reikėtų nuo gaktos išangės link. Antraip į lytinį plyšį labai lengvai gali „nukeliauti" įvairių bakterijų. Mergaitėms galima labai atsargiai praskėsti ir apiplauti didžiųjų lytinių lūpų tarpą, kad tarp jų nebūtų išskyrų. Berniukams - plaunant atitraukti apyvarpę.


Kai kurios virtualiosios mamos pataria kūdikiui į sauskelnes pridėti vatos ir paskui iš jos išspausti šlapimą. Esą taip lengviau gauti tyrimams reikiamą kiekį.


Toks per vatą perfiltruotas šlapimas absoliučiai nieko vertas. Jei prieš tai jame kas nors ir buvo, tai po tokios „filtro" gausime neaišku ką, bet tikrai ne šlapimo tyrimą.


Kiek ilgai galima laikyti tyrimams paimtą šlapimą, kol bus pristatytas į laboratoriją?


Ilgiau nei pusvalandį esant kambario temperatūrai šlapimo laikyti tikrai nereikėtų. Jei yra galimybė, šlapimas į laboratoriją turėtų būti nuvežtas tuojau pat.


Kokio kiekio šlapimo pakanka, kad būtų padarytas tyrimas?


Šlapimo pasėliui pakanka nedidelio kiekio šlapimo - vos mililitro ar pusės. Bendrajam tyrimui reikėtų „pagauti" bent 15-20 ml šlapimo (kelių šaukštelių). Tai tikrai nėra daug. Antra vertus, kalbant apie kūdikius, tai nemažai.


Ar būna atvejų, kai šlapimui surinkti skirtas maišelis kūdikiui jo lyties organų srityje sukelia alergiją? Ką tokiu atveju daryti?


Taip, ypač tai būdinga alergiškiems kūdikiams. Nuėmus maišelį, tos vietos, kurias lietė pleistriukas, gali būti paraudusios. Tokiu atveju paraudimus reikėtų švariai nuplauti ir patepti vaikišku aliejumi.


Teko skaityti, kad Vakarų šalyse jau yra specialių sauskelnių, padedančių išspręsti šią problemą - jos ne tik sugeria šlapimo tyrimams, bet jį net ir ištiria.


Na, mes, gydytojai, apie tokius dalykus dar negirdėjome. Jokios „išmaniosios" sauskelnės neprilygs laboratorijai. Tokios sauskelnės greičiausiai - tik jų gamintojų reklamos triukas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis