Vilnos užkalbėtoja iš Kauno: į rūbus įveliu jausmus ir geras emocijas FOTO

Dviejų vaikų mama iš Kauno Lija Janauskienė šiandien yra laiminga - matydama gražiai tarpusavyje bendraujančius vaikus bei turėdama mėgstamą darbą. Už tai, kad moterį šiandien daug kas pavadina vilnos fėja, kuriančia neįtikėtinai mielus dalykus iš vilnos, ji dėkinga būtent motinystei, kuri įkvėpė daryti tai, ko labiausiai norėjo širdis.

Lija, susipažinkime artimiau: papasakokite apie save ir savo šeimą.

Esu dviejų puikių vaikų mama. Dukrai Sofijai - 4 metai ir 10 mėnesių, sūnui Konradui - treji metai. Abu gimę tą pačią mėnesio dieną. O mūsų su dukra ir gimimo data sutampa, ir net ta pati valanda! Man 32 metai, gyvenu Kaune, nors pati esu iš Vilniaus. 

Vaikai labai gerai sutaria tarpusavyje, kartu žaidžia, eina į darželį. Kaip mama, esu laiminga, matydama stiprų ryšį tarp savo vaikų. Abu su vyru esame istorikai, jis dirba Vytauto Didžiojo universitete. Aš irgi esu istorikė, mane visuomet domino temos, susijusios su aprangos istorija. Aprangos istorijos tema rengiau bakalauro, magistro darbus, dabar rašau apie tai disertaciją.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Į ką bus panašus vaikas: įdomūs faktai apie paveldimumą
Klaidos, kurias daro lieknėjančios moterys po gimdymo

Kokia buvo pirmoji jūsų pažintis su vilna ir kuo ji taip sužavėjo?

Pirmoji pažintis su veltiniu buvo prieš maždaug septynerius metus. Palydėjau draugę į vėlimo kursus. Iš pradžių ši technika manęs labai nesužavėjo ir grįžau prie jos tik po kelerių metų. Mažų vaikų auginimas privertė pagalvoti apie natūralius audinius ir tuomet prisiminiau vilnos vėlimą. Iš pradžių mano klientai buvo tik vaikai, norėjosi jiems pasiūlyti geriausias medžiagas: vilną, šilką, kurios pasižymi termoreguliacinėmis savybėmis, sudaro galimybę įvairiomis oro sąlygomis jaustis komfortabiliai. Taip išsivystė mano veiklos koncepcija, kad naudoju išskirtinai tik natūralius audinius ir pluoštus.

Nežinau, su kokiu audiniu galima palyginti vilnos vėlimą ir jos beribes galimybes. Pirma man kylanti asociacija yra molis. Kaip iš molio galima išgauti norimą formą, taip ir vilna pasiduoda įvairiausiai transformacijai nuo paprasto vilnos kamuoliuko iki plonos suknelės, storo palto, kilimo, jurtos ar paveikslo. Šita vilnos savybė mane žavi, įkvepia ir yra mano iššūkis. Galimybė sukurti besiūlį daiktą ir išgauti norimą modelio siluetą, spalvų ir faktūrų įvairovė.

Vaikai Sofija ir Konradas - pirmieji mamos modelių bandytojai ir vertintojai
Miusla.lt nuotr.

Nuo kokių darbų pradėjote savo karjerą?

Pati pati pradžia buvo elementari - burbuliukai, gėlytės. Paskui labai norėjau nuvelti paltuką dukrytei ir, praleidusi plokščio vėlimo stadiją, pradėjau velti tūrinius daiktus. Vėliau pirmiausia dukrytei - liemenes, suknytes, kepures, švarkelius ir šlepetes. Pirmas rimtas darbas buvo krikštynų paltukas dukrytei, kuris tapo mano jėgų išbandymų, o sėkmingas rezultatas įkvėpė pasitikėjimo savo jėgomis.

Veldama galvoju apie konkretų žmogų, kuriam darau rūbą, tad įveliu ir teigiamas emocijas, jausmus.Lija Janauskienė

Vilnos vėlimas skirstomas į sausą ir šlapią. Sausuoju būdu veliami aksesuarai, žaislai, sagės, interjero detalės. Specialių adatų pagalba vilna badoma, vilnos plaukeliai sukimba tarpusavyje. Šlapiojo veltinio technika leidžia suvelti itin didelius darbus, tokius kaip rūbai, kilimai, batai. Šlapiajam vėlimui naudojamas vanduo ir muilas, be vandens nuvelti neįmanoma, o štai muilas gali būti keičiamas kitu šarmu. Šlapio vėlimo technika dar turi vieną rūšį - nuno felt - vėlimas ant audinio. Tokiu atveju vilna gali būti tik surišamoji medžiaga. Nuno felt technikai naudojamas natūralus, plonas, retesnis audinys - šilkas, linas, medvilnė, viskozė. Ant audinio dėliojama vilna, pilamas vanduo, muilinama, rankų šiluma, ilgas kočiojimas sukuria vilnos ir šilko kūrinius. Nuno felt technika suveltos sukneles galima puikiausiai nešioti ir karštą vasaros dieną.

Aš veliu šlapiuoju ir nuno felt būdu, nes šie būdai leidžia kurti besiūlį, įvairaus storio ir paskirties veltinį. Tai leidžia man kurti įvairius rūbus, išgauti skirtingas faktūras. Galutinis rezultatas priklauso ir nuo vilnos klojimo būdo. Suklojus įstrižai, gaunamas vilnos trikotažo efektas, tai nėra tikras trikotažas. Bet rūbas būna plastiškesnis, geriau „krinta" ir lengvai prisitaiko prie mūsų kūno formų.

Buvo toks įdomus nutikimas: per vieną renginį matau, kaip moteris čiupinėja mano veltą paltuką ir iš jos gestų suprantu, kad ji kitai moteriai rodo, jog tai velta adatomis. Tai yra neįmanoma, arba būtų titaniškas darbas!..

Kas jums pačiai mieliausia velti?

Veltinio gaminiai žmonėms dažniausiai asocijuojasi su šlepetėmis ir „veilokais". Dažnai sulaukiu didelės nuostabos pasakiusi, kad veliu rūbus, ir kylančio klausimo - kaip tai įmanoma nuvelti? Siekis atskleisti veltinį kaip ploną, plastišką, elegantišką ir tvarkingą paskatino mane kurti ir dirbti būtent su vilna. Nors ir yra nemažai manančių, kad veltinio gaminį reikia palikti tokį, koks jis nuveliamas - su natūraliais nelygiais kraštai, ne visai taisyklinga simetrija. Pasitelkus siuvimo technologijas, siekiu savo gaminiams suteikti „tvarkos" ir išbaigtumo, kas leistų jais puoštis ne tik meniškos sielos asmeniui, bet būtų priimtina dėvėti ir oficialiomis ar iškilmingomis progomis.

Veliu proginius paltukus, švarkelius vaikams ir suaugusiems. Labai norėčiau, kad vis daugiau žmonių leistų sau mėgautis veltiniais drabužiais kasdien. Nes vilnos suteikiamu komforto jausmu verta mėgautis be ypatingų progų ir tuo pačiu atrodyti stilingai ir nepakartojamai. Net ir kartojant tą patį modelį, jis gaunasi kiekvieną kartą truputį kitoks.

Veldama galvoju apie konkretų žmogų, kuriam darau rūbą, tad įveliu ir teigiamas emocijas, jausmus. Mane labiausiai džiugina veltiniai patiems mažiausiems - naujagimiams, kūdikiams. Susidūrimas, kad ir netiesioginis, su mažais vaikais man suteikia labai daug džiaugsmo ir tuos darbus darau su ypač didele meile. Džiaugiuosi, kuomet galiu papuošti vaikus ne tik krikštynoms, bet ir kasdieniam dėvėjimui. O mano parduotuvėlėje Aviukodraugas galima rasti įvairių gaminių nuo nuotaikingų šlepečių, rūbų iki rankinių ir aksesuarų.

Kiek laiko užtrunka vieno daikto nuvėlimas?

Laikas, praleistas prie veltinio, priklauso nuo sudėtingumo ir darbo dydžio. Tai gali būti nuo poros valandų iki kelių dienų, ar savaitės. Sudėtingiausius darbus kol kas užsakau aš pati sau, tai būna naujos idėjos realizavimas, technologinis iššūkis sau. Paskutinis darbas, apie kurio įgyvendinimą ilgai galvojau, buvo rankų mova. Ji turėjo šildyti, turėti kišenę smulkmenoms susidėti ir būti įdomiu, gražiu aksesuaru fotosesijai.

Tikrai ne visada pavyksta nuvelti tai, ką suplanuoji. Kartais rezultatas viršija lūkesčius, o kartais daiktas, kuris būna nurašytas, kaip nepasisekęs, virsta nauju sėkmingu modeliu. Į ne visai pavykusius modelius žiūriu kaip į dar vieną iššūkį sukurti naują daiktą ir išspręsti tai, kas man iš pradžių nepavyko.

Vilna asocijuojasi su šiltumu, tačiau tuo pačiu daug kam kyla asociacija, kad jos rūbas gali graužti ir netinka jautrios odos vaikams?

Vilna yra labai įvairi, pati ploniausia yra labai švelni, bet storesnė vilna yra šiurkštesnė. Dariau liemenes neišnešiotiems kūdikiams, tai manęs kaip tik prašė šiurkštesnės vilnos, kad geriau dirgintų odelę ir taip skatintų kraujotaką. Savo darbams naudoju švelnią vilnelę, kuri neerzina odos. Labai bijantiems į vilną įveliu šilko, viskozės pluošto ar kitą audinį, kad prie odos pirmiausia liestųsi šilkas.

Veltinio kūrėja teigia, kad nuo vėlimo technikos taip pat priklauso, ar rūbą bus malonu ir patogu dėvėti
Miusla.lt nuotr.

Iš kur atkeliauja vilna pas jus?

Vėlimui naudoju įvairią vilną - merino, alpakos, moheros, įvairių avių rūšių garbanos, suteikiančios gaminiui faktūrą. Taip pat naudojama nuno felt technika - vėlimas ant audinio - šilko šifono, šilko, lino, medvilnės. Šilko audinys ir pluoštas įveliamas gaminių dekoravimui, taip pat kaip sari, bananų šilkas ir kiti augalinės kilmės pluoštai - medvilnė, linas, kanapės. Net sagas stengiuosi rinktis pagamintas iš natūralių medžiagų - kriauklės, medžio, kokoso.

Turiu prisipažinti, kad mėgstu geras medžiagas ir netaupau šioje vietoje. Naudoju merino vilną , kuri ilgai keliauja iki Lietuvos, nes užauginta Australijoje, o dažoma Italijoje. Tai aukščiausios rūšies, plona ir švelni vilna. Darbams naudoju ir daug kitokių medžiagų - šilko, viskozės, bananų pluoštus. Viskas, kas natūralu, ,„draugauja" su vilna ir įsivelia į jos paviršių.

Ar ši veikla šiandien yra jūsų pagrindinė veikla, o jūs jaučiatės atradusi save?

Aš nuo mokyklos siuvau rūbus, bet paskui buvau kuriam laikui palikusi šią veiklą. Atradusi vilnos galimybes, pradėjau vėl kurti rūbelius vaikams ir suaugusiems. Ši veikla man labai patinka ir manau pagaliau atradusi veiklą, kuri mane žavi, užburia ir įtraukia visa jėga.

Nuotraukų galerijoje - Lijos Janauskienės darbai:

Nuotraukos: www.miusla.lt
Veltinio rūbai: www.aviukodraugas.lt

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis