Šiuolaikiniai vaikai nebemoka - o tėvai be to negalėjo gyventi

Ar yra tokių skaitytojų, kurie vaikystėje niekada nebuvo įlipę į medį? Turbūt nėra. Ką prisimenate apie laipiojimą po medžius? O Jūsų vaikai ar yra lipę į medį? Leidžiate? Leiskite. Medis labai svarbus augančio žmogaus savivokai. Sudarykime sąlygas vaikams tyrinėti medžius, matyti ir pajusti jų įvairovę, juos pažinti - ir akimis, ir visais jutiminiais kanalais.

Dr. Sigita LESINSKIENĖ, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentė.

Praeities tradicija gyva dabartyje

Lietuviai nuo senų senovės turėjo ypatingą ryšį su giria, medžiais, gamta, save suvokė kaip darniai su artimąja aplinka sutariančias būtybes, gyvenančias nuolatinėje ir dėsningoje, ramioje, ritmiškoje gamtos kaitoje. Tą liudija tautosaka, dainos, papročiai, švenčių, apeigų tradicijos. Net ir dabar, šiuolaikiniame pasaulyje, mūsų protėvių iš kartos į kartą perduota pasaulėjauta ganėtinai aktyvi, iki šiol esame pripažinti vieni geriausių miškininkų pasaulyje. 2012 metais iš Jeilio universiteto (JAV) atskriejusi mokslininkų išvada, kad Lietuva geriausiai pasaulyje saugo miškus, pradžiugino ne tik miškininkus, bet ir visuomenę. Kasmet Lietuvos miškininkai organizuoja daug gražių renginių, akcijų, kviečia ir aktyviai įtraukia vaikus. Tai džiugina. 

TAIP PAT SKAITYKITE:
Sužinoję apie Dauno sindromą, tėvai paliko naujagimį
Patarimai jaunoms mamoms, kurioms labai trūksta miego

Medis kaip giluminis simbolis ir vaiko piešinys kaip atspindys, pasidalijimas 

Visų tautų giluminėje egzistencinėje pasaulėjautoje gyvybės medis yra pagrindinis žmogaus gyvenimo ir pasaulio struktūros simbolis. Šaknys, kamienas, šakos ir jose nutūpę giedantys paukščiai... Tai aprėpia labai daug prasmių, ir ne visas žodžiais pavyktų išreikšti, ir net senosios dainos visko neapimtų. Palikime tai pajautimams ir neskubėkime reikšti žodžiais, išversti į proto, mąstymo konstrukcijas. 

Kai vaikai ima piešti, stebime, kaip jie piešia medžius, kokius piešia juos - didelius ar mažus: sveikus, stiprius, su šaknimis ar be jų; su tvirtu kamienu, su drevėmis ar be jų; šakotus, lapuotus, spygliuotus, su vaisiais; augančius pavieniui, pievoje ar tarp kitų medžių, miške. Tai padeda geriau suprasti ir pajusti vidinį vaiko pasaulį, kurį piešdamas jis tiesiogiai ir netiesiogiai perteikia, komunikuoja su aplinka.

Manyčiau, kad jeigu suaugusieji nesikištų, vaikai atsižvelgdami į savo amžių ir jėgas liptų į medį, užliptų, perliptų, nuliptų nuo jo taip, kaip jiems reikia, ir kiek jie gali. Savireguliacija yra svarbus dalykas, leiskime jai atgyti, neužkimškime vaikų natūralių pajautimo kanalų savo nerimu, perdėtu rūpinimusi ir baimėmis.Dr. Sigita LESINSKIENĖ

Leiskime vaikams džiaugtis gamta

Atėjo vasara. Tegu vaikai kuo daugiau basi bėgioja po žolę, vandenį ir žemę, maudosi, žaidžia su smėliu, akmenėliais. Jutiminių (arba sensorinių) kanalų įvairiapusis stimuliavimas, judesių, motorikos koordinavimas, savo veiklos numatymas ir organizavimas, laisvė judėti, kurti, patirti - pagrindiniai vasaros džiaugsmai vaikams. Reikėtų sudaryti sąlygas tinkamai aprengtiems vaikams įvairiausiu oru kuo daugiau būti gamtoje, leisti aktyviai žaisti. Derėtų tai dažniau prisiminti tėveliams ir kitiems vaikus prižiūrintiems suaugusiesiems. Mat stebiu liūdną tendenciją, jog kai kurie suaugusieji linkę pernelyg saugoti vaikus - kad nesušaltų, nesušlaptų, vėjas neperpūstų, kojų nesusibraižytų, nenukristų, neužsigautų ir t. t. Tapkime ir patys, ir vaikams leiskime pabūti laisviems -  laukiniais, miškiniais, upiniais, jūriniais, ežeriniais, bent jau vasarą mažiau steriliais, dirbtinai modernizuotais, sintetintais ir civilizuotais. Gamta ir natūralumas padeda stiprinti sveikatą, atsparumą (imunitetą) ligoms. Pajuskime tai visi, jauskimės gamtoje ne svečiais, o grįžusiaisiais namo. 

Leiskime vaikams pažinti ir tyrinėti medžius

Tegul vaikai patys išsirenka, apžiūri, apeina, apčiupinėja medį, į kurį ketina lipti, tegul numato savo judesius, įdeda pastangų. Juk tam reikia ir drąsos, ir kantrybės. Kaip jie džiaugiasi užlipę ant norimos šakos, kokia „sava" ji tampa! Dažnai vaikai turi savo mėgstamą medį, šaką ar net įsirengia buveinę medyje. 

Manyčiau, kad jeigu suaugusieji nesikištų, vaikai atsižvelgdami į savo amžių ir jėgas liptų į medį, užliptų, perliptų, nuliptų nuo jo taip, kaip jiems reikia, ir kiek jie gali. Savireguliacija yra svarbus dalykas, leiskime jai atgyti, neužkimškime vaikų natūralių pajautimo kanalų savo nerimu, perdėtu rūpinimusi ir baimėmis. Leiskime jiems patirti nuotykių ir augti darnoje su gamta. Kad vaikas ne kaip paveikslą pro langą medžius ir gamtą matytų, o jaustųsi ten savas, kur viskas pažįstama, o kartu šiek tiek stebuklinga ir paslaptinga. Kad tai būtų pasaka tikrovėje. 

Mergaitės įspūdis ir patirtis

Turėjau laimę bendrauti su draugiška, kūrybinga, jautria ir sumania aštuonerių metų mergaite Ugne. Mudviem draugaujant ji pasidalijo savo dideliu noru ir svajone - lipti į medį. Tai jai tuo metu buvo naujas, viliojantis, nepatirtas dalykas. Tėveliai dukros norą išgirdo ir suprato. Kitą vasarą pajūry mergaitė su drauge „išmėgino" keletą medžių - rado joms tinkančius ir patinkančius. Matydami mergaičių entuziazmą, tėvai nupirko virvių ir sumeistravo iš jų ir medienos kopėtėles, kuriomis joms buvo smagu lipti į savo susirastus ir susikurtus „būstus".

Kai susitikau šią mergaitę po dvejų metų, jai jau buvo dešimt. Paklausiau, ar prisimena, kaip ji norėjo įkopti į medį. Ji puikiai ir su džiaugsmu prisiminė, mielai papasakojo, kaip prie jūros turėjo savo mėgstamą medį, dažnai ten įlipdavo ir sėdėdavo. Paklausiau, kas jai labiausiai patiko, ką prisimena. „Vėją, - atsakė, - labai smagu, sėdi ant šakos, vėjas pučia, ir paukščiai netoli praskrenda." Paprašiau, kad nupieštų savo įspūdį, ir ji mielai nupiešė („Vėjas toks banguotas..." -pasakojo, smagiai bangeles raitydama; mačiau, kad jai gera tai prisiminti). Ji sutiko, kad parodyčiau piešinį ir kitiems vaikams bei suaugusiesiems, ir portalo ikimokyklinis.lt skaitytojams. Pridedu jos piešinį. Tikiuosi, kad ir šią vasarą ji pasidžiaugs smagiomis akimirkomis medyje. Linkiu to ir kitiems vaikams.

Patarlės ir priežodžiai apie medžius 

  • Bėdos neina medžiais, bet žmonėmis. 

  • Bėda išmokyti karvę į medį lipti.

  • Mažas grūdelis dideliu medžiu auga. 

  • Užliptų zylė į medį, ale uodega kliūva.

  • Dievas nesulygino girios ir nesulygino žmonių [miške medžiai nelygūs, pasauly žmonės dar nelygesni].

  • Kalba kaip iš medžio iškritęs.

  • Ant palinkusio medelio - ne tik ožkos ir ožkeliai.

  • Be šaknų medis negyvena, o pasaulis - be tvarkos.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis