Psichologė E.Čekuolienė: senelių paskirtis – lepinti anūkus

Apie tai, kokie santykiai vyrauja tarp senelių ir vaikaičių, kodėl atsiranda konfliktų ir kaip juos spręsti, interviu su psichologe Edita Čekuoliene.


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, Kodėl paaugliai panašūs į kūdikius: interviu su psichologe
Ko tėvai labiausiai pasiilgsta gimus kūdikiui?

Tad vaikaičiai – neatrastas lobis ir galimybės. Ir visgi vaiko ir senelių santykiai ypatingi. Yra tam tikri dalykai, kuriuos žinoti būtina. Būtent apie „susiaukojusias“ močiutes ir jų santykius su sūnumis bei dukromis savo naujai ruošiamoje knygoje „Pypliotyra“ rašo Jūratė Jadkonytė Petraitienė, kurioje apie vaikų auklėjimą dalijasi geriausi Lietuvos psichologijos specialistai.

(...) Nusileido dievybė močiutė

Vyrai su senelių vaidmeniu dažniausiai susitaiko labai oriai – jie gali įsikniaubti į laikraštį ar užsiimti žvejyba. Tačiau moteris, tapusi močiute, dažniausiai imsis žygių. Ji mąstys taip: „jau dabar darysiu viską, ko nepadariau savo vaikams“. Ji tiesiog pamirš, kad yra tik grandis, nors ir stipri. Bet tai jau ne jos vaikas, o vaikaitis. Blogiausia, kad ji ims įsivaizduoti, kad viską žino ir gali. Problema atsiranda dėl to, kad kiekviena karta turi savo auginimo nuostatas, priemones, žinias. Už vaiko auginimą atsakingi tėvai.

Taigi, mūsų visažinė močiutė kas kelios valandos skambins telefonu, o jei kartelį neatsiliepsime, už valandos rasime ją su lagaminu prie durų. Na, kaip nekurti anekdotų apie tokias uošvienes, apsigyvenančias tvarkdarės teisėmis?

Edita Čekuolienė
Asmeninio archyvo nuotr.
„Tai yra laikina, – šypsosi Edita Čekuolienė. – O jei rimtai, ji prie durų turėtų atsirasti tik pakviesta. Pagalbą reikia pasiūlyti, bet negrūsti. Juk atsiradus naujagimiui labai reikia papildomų rankų. Močiutė gali būti nepakeičiama. Tiesa, jos pagalba būtų daugiau, kaip pagalbinės, buityje. Ji neturėtų veržtis prie naujagimio ir nurodinėti mamai kada maitinti, kaip vystyti.

Dažniausiai konfliktai įsižiebia tada, kai randama už ką kritikuoti dukrą ar marčią: tai ne tą kepurę vaikui užmovė, tai ne tuo maitina, už tai vaikaitis nuolat serga. Tarytum septinto dešimtmečio mamų vaikai užaugo nė karto nesuslogavę...

Kai peržengiamos šios ribos tampa sunku abiem pusėms. Visgi močiutė, būdama dukters ar sūnaus namuose, turi suvokti, kad tai ne jos namai. Ji yra tik viešnia. Svarbi taisyklė: jei jos vaikas sugebėjo pasigimdyti vaiką, jis jau nėra vaikas. Jis tapo suaugusiu ir turi gyventi savo gyvenimą“.

„Susiaukojusios“ mamos

Yra tokių moterų, kurios meta darbus ir važiuoja auginti vaikaičių. Tačiau po septynerių metų pagalba tampa nereikalinga. O močiutės jaučiasi dar jaunos, darbingos. Ir „susiaukojusios“. Situacijos beprasmybė ta, kad niekas neprašė. „Kartais moterys sugalvoja sau kažkokią misiją ir stengiasi ją įgyvendinti, - sako psichologė. - Namuose sumaištis, vyras paliktas, o ji gastrolėse, nors ir prižiūrėtojos... Taisyklė pati paprasčiausia - močiutės, padėkite tik tada, kai paprašo“. Ir viskas.

Kaip gražiai, neįžeidžiant mamai tai pasakyti? Pasak psichologės, lengva nebus. Reikės pasitelkt visas diplomatijos žinias – padėkoti už pagalbą, paprašyti, kad atvyktų per šventes, gimtadienius, bet ne tada, kai sugalvoja. Pažadėti, kad siųsite nuotraukas, skambinsite. Negalima leisti brautis į gyvenimą kada jai norisi ir įvedinėti savo tvarką. O iš tiesų tai netvarką. Kuo daugiau žmonių namuose, tuo daugiau chaoso.

„Mama, aš jau ne vaikas“

Psichologė atkreipia dėmesį, kad ji, kaip ir visi seneliai, apdovanoti vaikaičiais, turi jau ne vaikus, o sūnus ir dukras. Tai labai reikšmingas skirtumas.

Kai tik vaikai pradeda turėti vaikų, jie praranda vaikų statusą. Ir, jei juos toliau vadina vaikais, tai ir elgiasi su jais, kaip su vaikais. Senelių vaidmuo ypatingas – suvokti ir išlaikyti deramą atstumą bei pagarbą. Vardan gerų santykių.

Mama, ar ji bus močiutė, ar promočiutė, visada išliks mama. Tačiau buvimas vaiku yra ribotas laikas. Tai reikia pripažinti ir nesielgti su jaunais tėveliais, kaip su savo nuosavybe. Viskas. Nuo šiol yra dvi kartos, ir abi suaugę.

„Šiandien stebiu dar vieną keistą reiškinį, – sako Edita Čekuolienė, – moterys neskuba gimdyti, tačiau jų mamos išalkusios anūkų: „kaip nori, taip daryk, tik pagimdyk man anūką“. Tarsi žaisliuką. Spaudimas didžiulis, ir tai, mano nuomone, yra anomalija. Tai tas pats, kas atimti vaiką iš tėvų."

Seneliai - išminties ir gėrio šaltinis, jei lepindami vaikaičius

- Išsiaiškina, kas mažiesiems galima ir kas ne (alergijos ir kiti galimi sutrikimai);

- Nekonkuruoja su vaikaičio tėvais.

- Pasiūlo šeimai pagalbą ir padeda tik tada, kai paprašo.

- Gerbia jauno šeimos privatumą, taisykles, o kartu ir savo buvusius vaikus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis