Tikras stebuklas: rega pasitaisė, kai nusiėmė akinukus

Gabrielei nebuvo nė dvejų, kai gydytojai jai skyrė akinukus. Mergaitė juos nešiojo beveik dešimt metų, o rega vis prastėjo... Vis dėlto vieną dieną akytės pasitaisė. Norite – tikėkite, norite – ne, stebuklų būna...

Pas šakiečius Giedrę (30 m.) ir Julių (30 m.), auginančius 11 m. Gabrielę bei 6 m. Aurėją, vykstame išklausyti jų šeimos sėkmės istorijos. Išgirdę, kad vyresnėlei jų dukteriai per savaitę pavyko atsikratyti žvairumo ir nusimesti akinukus, nusprendėme pasidomėti, kaip tai įmanoma.


Akinukai nuo mažens


„Labai anksti pastebėjau, kad Gabrielė žvairuoja, – pasakoja mergaitės mama Giedrė. – Man atrodė, kad tai normalu, nes daugelis kūdikių ir mažų vaikų pažvairuoja, tačiau artimieji ir draugai vis kartodavo, kad reikia kreiptis į akių gydytoją. Tuo metu mes su vyru buvome labai jauni ir nepatyrę tėveliai – išsigandome, kad akytės žvairos, ir paklausę aplinkinių 1,5 m. dukrytę nuvedėme pas akių gydytoją. Šis patvirtino, kad viena mergaitės akytė yra „nubėganti“, tačiau patarė palaukti tris mėnesius, nes, gali būti, akytės pačios susitvarkys. Vis dėlto po trijų mėnesių niekas nepasikeitė ir Gabrielė nuo 1 m. 8 mėn. pradėjo nešioti akinukus“. Kas augina vaikus, nešiojančius akinukus, žino, kaip mamai skauda širdį dėl savo vaiko. Kad jie nenukristų, ypač mažas vaikutis negali laisvai bėgioti, šokinėti, siausti su draugais kieme.


Nenusaugosi, žiūrėk, išsiklaipo rėmeliai ir reikia pirkti naujus. Vis dėlto baisu buvo ne tai, o faktas, kad kas pusmetį Gabrielės rega silpnėjo ir pradėjusiai nešioti +3 dioptrijų akinukus dešimtmetei mergaitei buvo išrašyti jau +5,5 dioptrijų akinukai“.


Priežastis neaiški


Gabrielės mama pasakoja, kad gydytojai niekada neaiškino, dėl kokių priežasčių mergaitės rega prastėja. „Kai nueidavome pas akių gydytoją, kaskart sužinodavome, kad ir vėl reikia stipresnių akinukų. Mums buvo baisu, kas bus, jeigu ir toliau tokiu greičiu prastės akytės. Žinojome, kad yra tikimybė, kad jos pasitaisys, tačiau per dešimt metų to neįvyko. Kartais paprašydavau Gabrielės, kad nusiimtų akinukus ir leistų pailsėti akytėms, tačiau be jų ji nieko nematydavo, verkdavo, trindavo akis bandydama ką nors įžiūrėti. Pasakodavo, kad vaizdas liejasi, tad tuoj pat ir vėl juos užsidėdavo. Man atrodydavo, kad dukters akys, kai nešiojo akinukus, yra taip įtemptos, kad dėl to ir žvairuoja. Labai norėjosi jas gelbėti“, – sako Giedrė.


„Aš be akinių norėjau matyti taip pat gerai, kaip su jais. Todėl ir verkdavau juos nusiėmusi“, – į pokalbį įsiterpia Gabrielė.


Alternatyva akinukams


„Jeigu prieš dešimt metų būčiau turėjusi tiek žinių, kiek dabar, būčiau iškart puolusi ieškoti alternatyvių gydymo būdų. Kartais save kaltinu, kad dukters rega prastėjo dėl to, jog ji per anksti pradėjo nešioti akinukus, – svarsto Giedrė. – Galbūt reikėjo palaukti ir leisti akytėms pačioms susitvarkyti, nes pripratusios prie akinių to padaryti jau negalėjo. Kadangi prieš kelerius metus pradėjome domėtis sveika mityba, gyvensena, susidomėjome ir alternatyviu regėjimo sutrikimų gydymu specialiai organizuotoje stovykloje. Su Gabriele daug kalbėjomės apie jos akytes ir tikimybę, kad jos pasveiks, tam, kad mergaitė pati nusiteiktų sėkmei. Aš pati labai tikėjau šia galimybe, skaičiau, kad žmogus gali gyventi be akinių ir natūraliai susigrąžinti gerą regą. Nusprendėme pabandyti pasinaudoti atsiradusia galimybe ir tikrai nenusivylėme“.


Šalin akinukus!


Giedrė pasakoja, kad į regėjimo grąžinimo stovyklą jie nuvyko su visa šeima. Pirmiausia stovyklos organizatoriai visiems vaikams patikrino regą ir surinko akinukus. Vaikai iš pradžių skundėsi, kad labai blogai mato, tačiau netrukus įsitraukė į veiklą ir akinukus pamiršo. „Vaikai buvo mokomi atpalaiduoti kūną, valdyti pyktį, medituoti, mat bet kokia įtampa „nusėda“ kurioje nors organizmo vietoje: vieniems padaro žalos žarnynui, kitiems – akims, tretiems – dar kitiems organams, – pasakoja Giedrė. – Buvo labai įdomu stebėti susikaupusius vaikus, kurie gyveno pagal griežtą stovyklos discipliną. Keldavosi 5.30 val., išsimaudydavo ežere, atlikdavo akių pratimus, valgė vegetarišką maistą. Stovykloje vaikai nebuvo suskirstyti į toliaregius ir trumparegius. Pratimai, kuriuos jie atlikdavo, tinka nuo visų regėjimo sutrikimų. Įdomu tai, kad po kelių dienų jau nė vienas vaikas neužsimindavo, kad nori susigrąžinti akinukus“.


Stebuklų nebūna


Kol kalbamės su Giedre, vis žvilgčioju į Gabrielę bandydama suprasti, ar tikrai įmanoma per vieną savaitę susigrąžinti gerą regą. Galbūt tai sutapimas, gal mergaitė tiesiog savaime rega pasitaisė, klausiu. „Aš netikiu sutapimais, – atsako Giedrė. – Per dešimt metų Gabrielės akys nepasitaisė savaime, o per savaitę pritaikius visiškai kitokią metodiką jos regėjimas labai pagerėjo. Ir ne tik jos, visi stovyklautojai išvažiavo su silpnesniais akinukais. Kad rega nesilptų, vis dar atliekame akių pratimus, kurių išmokome stovykloje. Savaime aišku, per savaitę neįmanoma visiškai sugrąžinti geros regos, bet mes tvirtai tikime, kad ir toliau dirbant Gabrielės akytės bus visiškai sveikos. Dabar saugome ją nuo neigiamų emocijų, per didelės įtampos, nes nuo jos įsitempia akytė ir „bando“ žvairuoti. Labiausiai džiaugiamės, kad duktė jau gali gyventi be akinukų, kad mato, gali skaityti. Pratimai, kuriuos atlieka Gabrielė, yra sukurti garsaus oftalmologo ir seniai žinomi visame pasaulyje, tad stebiuosi, kodėl jų anksčiau nerekomendavo mums gydytojai“.


Akių pratimai


Akių pratimus, kuriais be akinių grąžinama gera rega, sukūrė garsus JAV oftalmologas V.Beitsas, 30 m. tyręs žmogaus akis. Baigęs medicinos institutą V.Beitsas dirbo akių gydytoju ir nusivylė savo darbo vaisiais, nes visų jo pacientų, kuriems išrašė akinius, rega pablogėjo. Gydytojas pastebėjo, kad kai kurie jo pacientai išvykę vasarai į kaimą sudaužydavo akinius ir du mėnesius gyvendavo be jų. Kai patikrino regą rudenį, kai kurių ji būdavo pagerėjusi. V.Beitsas ieškojo ir žvairumo priežasčių. Pasak jo, žvairumas gali būti įgimtas arba atsirasti iš išgąsčio ar patyrus traumą. Išsigandus įsitempia kuris nors išilginis akies raumuo ir akis ji žiūrėti į šoną. Dažniausiai tradicinė medicina žvairumą gydo operacija. V.Beitsas buvo kategoriškas – akių raumenų operuoti negalima. Jis siūlė paprastais pratimais įtemptą akies raumenį atlaisvinti, o susilpnėjusį sustiprinti. Ir šitaip raumenys patys „pastatys“ akį į savo vietą. Pasak V.Beitso, vaikų žvairumas ištaisomas daug lengviau nei suaugusiųjų, nes dar elastingi raumenys. Gydytojas stebėjo, kaip keičiasi trumparegių, toliaregių vaikų, sportininkų regėjimas ir sukūrė jį pagerinančius pratimus.


Mirksėjimas – sveika akis dažnai mirksi. Mirksint akys yra nuolat drėkinamos akių skysčių. Ašaros ne tik drėkina, bet ir dezinfekuoja akis, apsaugo nuo mikrobų ir dulkių, kurių visada yra ore. Mirksėjimas taip pat suteikia poilsį nuolat dirbančioms tinklainės nervų ląstelėms ir padeda atkurti jų darbingumą. Mirksint atsipalaiduoja akį judinantys raumenys.


Akių ilsinimas – paprasčiausias būdas leisti akims atsipalaiduoti. Reikia užsimerkti ir pabūti ilgiau ar mažiau užsimerkus įsivaizduojant ką nors malonaus. Žmogus, kuris mąsto apie malonius dalykus, atsipalaiduoja. Tai tarsi greitoji pagalba akims. Ja reikia naudotis kuo dažniau.


„Palmingas“ – terminas, kilęs iš angliško žodžio, reiškiančio delną. Akys atsipalaiduoja, jei ne tik užsimerksime, bet dar ir pridengsime jas delnais. Tada į akis visai nepatenka šviesos. Šį pratimą galima daryti nors ir visą dieną, jo niekada nebus per daug. Atliekant pratimą trumparegiai turi įsivaizduoti, kaip jų skersiniai akių raumenys atsipalaiduoja, o išilginiai įsitempia ir akys darosi apvalios, mato be jokių akinių. O toliaregiai įsivaizduoja, kad atsipalaiduoja jų išilginiai akių raumenys, kad leidžiama akims pailgėti, o skersiniai raumenys akį suspaudžia: akis ima panėšėti į agurką ir gerai mato arti be akinių. Atliekant pratimą V.Beitsas pataria įsivaizduoti ką nors juoda, labai juoda. Norint baigti šią procedūrą, reikia tris kartus stipriau užmerkti ir atpalaiduoti akis. Delnus atitraukti, bet dar neskubėti atsimerkti. Nosimi parašykite keletą raidžių: A, B, M, S, pirštais švelniai perbraukite per akis ir mirksėdami atsimerkite.


Meškos lingavimai perkeliant kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos. Šis pratimas teigiamai veikia ne tik blogai, bet ir gerai reginčias akis. Pratimą V.Beitsas nusižiūrėjo stebėdamas stambius zoologijos sodo gyvūnus. Akys mato judėdamos. Sveika akis apžiūrinėdama daiktus visada juda. Nervai, judinantys akių raumenis, periodiškai sudirginami. Akys nesugeba ilgiau nei sekundei koncentruotis ties vienu tašku erdvėje. Jei žmogus stengiasi žiūrėti ilgiau, akys įsitempia, rega blogėja.


Svarbūs ir posūkiai. Šį pratimą V.Beitsas nusižiūrėjo stebėdamas vaikus. Atliekant posūkius, akys turi būti atmerktos. Atliekama po 50–60 posūkių. Vaizdas ir daiktai įvairiu greičiu praplaukia prieš akis. Labai svarbu, kad atlikdami posūkius nesistengtumėte gerai matyti prabėgančius daiktus. Tikrai žiūrėkite, bet nesistenkite matyti. Posūkiai ypač naudingi tiems, kurių akys nepailsi miegant. Atlikite šį pratimą eidami miegoti ir po miego. Posūkius atlikite plastiškai, ritmingai, be įtampos. Kai dirba raumenys, nervai nurimsta. Posūkiai, skirti atsipalaiduoti, gerina regą, pašalina nuovargį ir nemalonius pojūčius.


Nuo redakcijos. Prieš atliekant akių pratimus rekomenduojama pasitarti su vaiko gydytoju.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis