Karolina Liukaitytė: svoris krito drastiškai

„Nesu labai geras pavyzdys. Stengiuosi įvesti tvarką, bet viskas taip chaotiška!" - juokiasi Lukrecijos mama TV orų pranešėja Karolina Liukaitytė, paklausta, kaip ir ką kasdien valgo jos šeima. Jūsų dėmesiui – 7 Karolinos šeimos mitybos taisyklės.

1. Be ribų


Niekada nesilaikiau griežtų mitybos taisyklių, nedraudžiau sau jokių maisto produktų. Aš ir dabar galiu valgyti ir 6 val. ryto, ir 11 val. nakties. Kai laukiausi, mitybos klausimu buvau gerokai griežtesnė, daug ką braukiau iš valgiaraščio - ir kavą, ir žaliąją arbatą, ir žalią žuvį, ir jūrų gėrybes, ir pelėsinius sūrius. Net ir draugai suprato, kad esu nėščia, tada, kai restorane atsisakydavau valgyti žalią žuvį ir užsisakydavau kavos be kofeino. Nors vėliau sužinojau, kad tokia kava galbūt žalinga net labiau nei paprasta, nes yra apdorojama chemikalais, kad to kofeino neliktų...


Dietos teko laikytis, kol maitinau Lukreciją savo pienu, nes mažąją labai bėrė, pūtė pilvuką. Atsisakiau visko, nuo ko galėtų berti ir pūsti jai pilvuką, valgiaraštyje liko gal kokie penki valgomi produktai. Buvo vasara, o aš valgiau vandenyje virtus grikius, nevalgiau nei uogų, nei vaisių, nei raudonų daržovių, jokių grūdinių kultūrų, kuriose yra gliuteno... Svoris krito drastiškai, svėriau vos 48 kg. Žmonės sakė, kad man einant kaulai braška. Tačiau tokia mano dieta, o kartu ir šiek tiek sveikesnė mityba greitai baigėsi. Dabar, kai verdu košę Lukrecijai, į ją net žiūrėti nebenoriu, valgau, ką noriu ir ką spėju, o jei nespėju, nevalgau visai. Manau, kad tai nėra gerai. Vis pažadu sau, kad nuo pirmadienio visa šeima pradėsime valgyti visokių „supermaistų", pavyzdžiui, avokadų, sėklų, kiekvieną dieną spausiu sulčių. Bet ateina pirmadienis, stovi kalnas skalbinių, reikia skubėti į darbą ir aš suprantu, kad nebus to „supermaisto". O dar nusipirkome sulčiaspaudę, kuri tokia lėta, kad varo mane iš proto! Matyt, atidėsiu sveikesnį gyvenimą, kai Lukrecija bus didesnė ir turės kantrybės laukti."


2. Be pusgaminių


„Gimus Lukrecijai iš sąrašo išbraukiau du produktus - tai alkoholį ir pusgaminius. Anksčiau pietums greitosiomis kepdavau picą iš dėžutės, bet dabar taip nebedarau. Blogiausiu atveju išverdu sultinio arba pagaminu greitą troškinį.


Jei mūsų šaldytuve nėra pieno produktų, man atrodo, kad nėra ką valgyti. Todėl visada turiu varškės, jogurto, grietinės ir... kukurūzų trapučių. Jei jų nėra, iš tikrųjų nėra ką valgyti. Lukrecija įsigudrino nubusti 3 ar 5 val. ryto ir prašyti valgyti. Anksčiau Arnas (vyras verslininkas Arnas Jurskis - aut. past.) lakstydavo su keptuve iš virtuvės į miegamajį, plakdavo omletuką ar virdavo grikių košę, bet paskui supratome, kad Lukrecija nori ne valgyti, tik užkąsti. Todėl kukurūzų trapučiai - tobuli. Kai susiruošiame miegoti, prie lovos visada padedu bananą arba trapučių."


3. Kas šviežiausia


„Maistą perku vadovaudamasi sveiko proto principais. Jei iš dviejų tos pačios rūšies produktų galiu rinktis ekologišką, renkuosi kaip tik šį. Bet jei prekybos centre ekologiškų bulvių nėra, tikrai nevažiuosiu į kitą miesto galą jų ieškoti. Turgaus dienos yra tarsi mano ritualas. Ten man patinka atmosfera, didelė šviežių vaisių ir daržovių pasiūla, nors netikiu, kad viskas ten be gramo trašų, bet salotos tikrai šviežesnės, nei prekybos centre, atkeliavusios iš Ispanijos. Nors namuose susirašau reikiamų produktų sąrašą, beveik visada prisiperku ir to, ko sąraše nebuvo. Jei yra šviežių aviečių - perku jų, jei obuoliai, trešnės, vyšnios, persikai yra švieži, tikrai nepraeisiu pro šalį. Namo važiuoju pilnais krepšiais, net taksistas juokiasi, tarybine moterimi vadina. Paskui raginu namiškius visa tai suvalgyti... Bet džiaugiuosi, kad Lukrecija yra visko ragavusi - įvairių vaisių ir uogų. Nustembu, kai man sako, kad vaikas dar nėra kažko ragavęs..."


4. Praplėsti ribas


„Lukrecija valgo viską. Iki metų ir dviejų mėnesių valgė tik mano pienuką, bet kai pradėjo dažnai sirgti, gydytoja liepė duoti tikro maisto. Primaitinimo etapą ji „peršoko" - negalėjau įsiūlyti jokios košės, todėl iškart gavo maisto nuo mūsų su Arnu stalo. Ir jį valgė! Dabar jai skanu ir ančių kepenėlės, ir sušis, ir lašišos tartaras. Leidžiu eksperimentuoti. Žinau ir tai, kad jei būsime kelionėje ir valgysime picą, nes nieko kito nėra, duosiu picos ir jai, nesirausiu dėl to plaukų ir nebėgsiu ieškoti, kas sveikiau.


Kai atostogavome Seišeliuose ir gyvenome viešbutyje, kurį valdė viena šeima ir svečius maitino tik savo pačių augintais produktais, abejojau, ar Lukrecija valgys kreolietišką maistą. Pusryčių išties beveik nevalgydavo, bet per dieną daug maudydavosi, išalkdavo, todėl pietų lėkštė likdavo tuštutėlė.


Kelionės tam tikru požiūriu yra išbandymas, bet, mano galva, tai gera adaptacijos treniruotė. Vaikams, kurie nuolat gyvena režimu „namai-kiemas-močiutės balandėliai numatytą valandą" tikrai reikia sukrėtimo, kad neturėdami pasirinkimo imtų ragauti kitokį maistą. Tai praplečia ribas."


5. Triskart per dieną


„Virtuvėje sukiotis nemėgstu. Tai nėra prievolė, bet ir ne aistra. Žinau, kad reikia šeimą triskart per dieną pamaitinti šiltu, skaniu ir kaip įmanoma sveikesniu maistu, bet niekada nebūna, kad ryte atsikelčiau apsėsta vienos minties: „O kaip norėčiau pagaminti to ar ano!" Gaminti triskart man nėra lengva. Gal todėl kol kas neturime daug su maistu susijusių tradicijų, pavyzdžiui, sukviesti visą šeimą sekmadienio pietų. Na, o savaitgaliais pusryčiauti einame į kavinę, kurioje skanus maistas ir gražus vaizdas. Valgome gausius pusryčius, nors kasdien namuose nei Arnas, nei Lukrecija nėra išrankūs, jiems labai tinka avižinė košė su šilauogėmis ar kiaušinienė su daržovėmis."


6. Desertas


„Žmonės turi savo „emocinį maistą", kuriam negali atsispirti, kai jaučia įtampą, yra pavargę ir pan. Aš, jei išgyvenu įtampą, kaip tik negaliu valgyti. Bet kai esu atsipalaidavusi, atostogauju, maistą tiesiog kimšte kemšu, net vyras stebisi, kur man telpa salotos, sriuba ir dar du desertai. Pats geriausias desertas man - dešra, Arnas negali atsispirti saldumynams, todėl prašo į namus jų nenešti arba taip gerai paslėpti, kad nerastų, o štai Lukrecijai desertas nr. 1 - šilauogės. Jų namuose visada turime kelis kibirėlius. Ir dar ledai, žinoma..."


7. Režimas


„Kitaip nei aš, Lukrecija turi valgymo režimą ir aš tuo džiaugiuosi, nes tai padeda laikytis ir miego režimo. Skaičiau knygą apie sveiko vaiko dienotvarkę ir jaučiausi sutrikusi, kai paskaičiau, kad 7 val. vaikas jau turi miegoti, jei suverkia, nereikia jo guosti. Mums taip nepavyko, bet pavyko „švelniau". Lukrecija eina miegoti ir keliasi visada tuo pačiu laiku. Vos nubudusi ji tą pačią minutę nori valgyti, todėl turiu būti pasiruošusi. Dar nebuvo taip, kad leistų mamai išsiprausti, išsipuošti ir ramiai pagaminti pusryčius. Pietus visada valgome pirmą valandą ar pusę dviejų, nes grįžus tėčiui popiet jie abu miega pietų miegelio. O vakarienė negali būti vėliau nei pusę devynių, na, nebent esame svečiuose, kuriuose nepasakysi: „Prašyčiau patiekti dabar." Nors dukrytė turi laisvę viską ragauti, bet jei pagaminau pietus ir ji pareiškia, kad nevalgys, aš sakau: „Gerai, Lukrecija, suvalgysi vėliau, kai išalksi." Nebėgu į virtuvę gaminti kito patiekalo."

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis