Kaip išsakyti vaikui kritiką, kad jis nesupyktų ir nuo šiol elgtųsi geriau?

Daugelis tėvų šiandien susirūpinę: tai reikia girti vaikus ar nereikia? Jei reikia, kaip tą daryti? Tačiau vaiko gerovės specialistai pastebi, kad ne mažiau svarbi yra ir kita tema – vaikų kritikavimo. Kaip išsakyti vaikui kritiką neužgaunant jo savigarbos?

Vaikų kritikavimas labai dažnai būna nekonstruktyvus. Paaiškinimas „Negerai, nes man nepatinka" arba „Pasielgei blogai" iš esmės nieko nepasako, tačiau santykius tarp vaikų ir tėvų gali atvėsinti ilgam.

Išsakyti kritiką savo paaugliui reikia mokėti etiškai ir pagarbiai. Siūlome keletą praktiškų patarimų, kaip tą padaryti.

Pirmiausia, kviečiame atsakyti sau į klausimą, o kas gi jums yra kritika? Tai tam tikro elgesio aptarimas, pasakant, kokie buvo trūkumai ir ką galima padaryti geriau.

Koks yra kritikos tikslas? Ne, nesužlugdyti, nepažeminti ir neįžeisti vaiką. Kritika yra skirta elgesio pagerinimui, savęs patobulinimui, taigi, turi būti sakoma vardan kilnių tikslų.

Geros kritikos požymiai:

  • Ji yra išsakoma pagarbiai, taigi, atsižvelgiant į žmogaus įdėtas pastangas pasiekti rezultato.

  • Ji motyvuoja keistis.

  • Ji siūlo išeičių, kaip galima padaryti kažką geriau.

  • Ji nežemina vaiko.

Patarimai, kaip tinkamai kritikuoti paauglio elgesį.

1. Pradėkite nuo teigiamų pusių ir įvardinimo, ką vaikas padarė gerai. Svarbu, kad darytumėte tai nuoširdžiai, iš tiesų atrastumėte gerąsias puses. Nenuoširdžius žodžius jūsų paauglys iš karto perpras. Vartokite žodžius: „meilė", „rūpestis", „pasikalbėkime apie tai".

2. Atsiribokite nuo neigiamų emocijų, antraip vaikas ims iš karto gintis. Tai trukdys susikalbėti. Kalbėdami remkitės faktais, o ne jausmais.

3. Naudokite pozityvią kūno kalbą – tegul vaikas jaučia, kad esate jo pusėje, draugiškai nusiteikęs, šypsokitės, apkabinkite.

4. Kai kalbate apie konkrečius trūkumus, naudokite „Aš -žinutę": sakykite „Aš manau/Aš nesutinku" vietoj „Tu neteisus/Tu blogai (...)".

5. Kalbėkite aiškiai ir tiksliai, ypač tiksliai suformuluokite, kaip siūlote pagerinti elgesį ar išspręsti susidariusią problemą.

6. Visada akcentuokite elgesį, nutikimą, o ne pačią vaiko asmenybę.

7. Įsivaizduokite save kritikuojamojo vietoje. Kai įsijausite į kito kailį, galbūt suprasite, kad kai ko jau ir sakyti nereikia, nes vaikas tai jau suprato ir padarė išvadas.

8. Neišsakykite kritikos per daug vienu metu. Geriau pasakykite trumpiau, bet visą esmę.

9. Pasiūlykite konkrečių problemos sprendimo būdų, bent vieną, kas padėtų kritikuojamam vaikui.

10. Būtinai leiskite vaikui išsakyti savo nuomonę. Gali tekti išlaukti ilgas tylos pauzes, tačiau neskubėkite – leiskite vaikui pajausti, kad jo dalyvavimas pokalbyje taip pat svarbus.

11. Pokalbį pabaikite pozityviai – raskite už ką pagirti vaiką ir pasidžiaugti jo elgesiu.

Kritikuodami vaiką, atminkite, kad jūsų tikslas – padėti jam išspręsti problemą ar pagerinti elgesį. Tai nėra jokiu būdu jūsų emocijų išliejimas, susikaupusio pykčio išsakymas.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis