Vaiva Nepaitė: pagimdžiusi jau po kelių savaičių grįžau į salę

Užsispyrimo, ryžto ir drąsos - siekti savo tikslų, daugelis galėtų pasimokyti iš buvusios profesionalios šokėjos, muzikinių TV projektų dalyvės, šokių bei sporto trenerės „Diva namai" įkūrėjos - Vaivos Nepaitės, kuri džiaugiasi pradėdama ir baigdama dieną sporto salėje kartu su sąmoningomis, lygiai taip pat kaip ir ji - natūraliai, savo kūną tobulinti norinčiomis moterims bei merginomis.

Vaiva, ar Jus dažnai aplinkiniai pavadina Diva?

Tiesą sakant, mano klientės dažnai sako, jog atrodau taip, kaip jos norėtų arba siekia atrodyti. Merginos neslepia, kad treniruočių metu joms įspūdį daro ir mano tiksliai atliekami judesiai, kūno linijos. Nemažai tokių, kurios nori į mane lygiuotis. Džiaugiuosi, kad kažką įkvepiu ir savo pavyzdžiu skatinu siekti rezultatų.

O Jūs pati ar turite moters idealą? Koks jis?

Konkretaus idealo neturiu. Niekada ir neturėjau. Gal tik iš visų žinomų ir man imponuojančių asmenybių biografijų detalių susidėliojau bendrą idealios moters vaizdą. Tikriausiai, moters idealą sąlyginai atrandu savyje? Dažnai sulaukiu senų pažįstamų ar bičiulių palaikymo - jos man parašo, seka mano veiklą socialiniuose tinkluose, laikina" ir komentuoja, kaip aš atrodau, ką veikiu, stebi, kaip siekiu asmeninių ar profesinių rezultatų. Jaučiu, kad aplinkiniai žavisi mano atkaklumu ir užsispyrimu siekiant išsikeltų tikslų.

Turėti nuosavą sporto studiją taip pat buvo Jūsų tikslas?

Jei atvirai, niekada nesvajojau ir neplanavau turėti nuosavą šokių ar sporto studiją. Savo verslo visada norėjau, tačiau tokio, kad į darbą galėčiau vaikščioti pasitempusi - avėdama aukštakulnius ir vilkėdama dalykinį kostiumėlį (šypsosi). Gyvenome Mažeikiuose, šokti pradėjau nuo 6 metų, scenoje man visą laiką puikiai sekėsi, natūralu, artimieji tikėjosi, jog baigus mokyklą, Klaipėdos universitete studijuosiu šokių pedagogikos specialybę. Per stojamuosius iš tiesų padaviau dokumentus į šią specialybę, tačiau staiga pajutau, kad noriu kitokio gyvenimo. Slapta nuvykau į Klaipėdą ir nieko neperspėjus pakeičiau prašymą - dokumentus padaviau į Vilniaus universitetą, ekonomikos specialybę. Kadangi žinojau, jog pagal balų skaičių į valstybės finansuojamą vietą nepateksiu, kaip atsarginį variantą rinkausi vakarines studijas. Įstojau. Tėvai nesuprato, kodėl taip pasielgiau ir mano sprendimu buvo labai nepatenkinti. Bet aš žinojau, ką darau ir ko noriu. Žinojau ir tai, kad norint pačiai išsilaikyti Vilniuje, teks dieną dirbti. Pradėjau ieškoti darbo. Tačiau merginai ką tik po vidurinės ir be jokios patirties rasti darbą buvo sunku. Laimė, pradžiai turėjau santaupų, už kurias Gariūnų turguje nusipirkau gražų dalykinį kostiumėlį, aukštakulnius batelius ir segtuvą, kad rimčiau atrodyčiau. Labai rimtai nusiteikiau, susikoncentravau ir man pavyko - vienoje telekomunikacijų bendrovėje įsidarbinau vadybininke.

Kada supratote, kad vis tik be šokių negalite?

Šokių pradėjo trūkti po metų. Kitaip ir būti negalėjo, juk šokiai mane lydėjo nuo mažens. Daug metų šokau ir vedžiau treniruotes, kadangi Klaipėdoje bendradarbiavau su šokių studija „Tina Dance", pasiūliau atidaryti studiją Vilniuje. Ir mums puikiai sekėsi. Matyt, visko visko buvo per daug - darbas, studijos, treniruotės... Po metų pritrūkau motyvacijos. Tuo metu man puikiai sekėsi telekomunikacijų srityje ir aš atsidariau savo įmonę. Šokių trenerės darbą nutraukiau. Tikriausiai, būčiau iki šiol ramiai dirbus ir vysčius savo verslą, jei ne merginos, kurioms vedžiau treniruotes. Jos po truputį pradėjo mane raginti grįžti. Kol galiausiai visai prispyrė ir aš neatsilaikiau - vėl grįžau į studiją vesti šokių treniruočių. Tačiau netrukus, matyt, pats likimas pakoregavo mano planus (juokiasi). Pradėjau lauktis. Su pilvu dirbti buvo sunku, tačiau vedžiau šokių užsiėmimus ne tik merginoms, bet ir poroms.

Raimundo Adžgausko nuotr.

Pagimdžiusi jau po kelių savaičių vėl grįžau į salę, tačiau netrukus supratau, kad su mažu vaiku vesti užsiėmimus man per sunku. Atsitraukiau. Per vasarą pailsėjau, o rudenį vėl sulaukiau merginų laiškų bei skambučių, kad reikia kažką daryti. Nors pati tikrai nieko neplanavau, tačiau sulaukusi didžiulio palaikymo, ryžausi pati atsidaryti studiją. Išsinuomojau patalpas ir pradėjau veiklą. Viskas vyko labai natūraliai. Pati vedžiau treniruotes. Prasidėjo projektai su vaikais, viskas sukosi, judėjo ir išaugo į sporto studiją „Diva namai".

Telekomunikacijų įmonėje dirbote vadybininke, buvote pradėjusi verslą, auginote, ką tik gimusią dukrą ir tuo pat metu - atidarėte sporto studiją. Iš kur tiek drąsos ir energijos?

Atsimenu akimirkų, kai tikrai buvo labai labai sunku. Auginau dukrą, valdžiau telekomunikacijų įmonę, be to, tuo metu jau ne vienai įmonei tvarkiau buhalterinę apskaitą. Visur taip ir lakstydavau su vaiku po pažastimi (juokiasi). Kol miega - darau apskaitą, pabudo - einu maitinti, matau, kad galiu kalbėti telefonu - tvarkau telekomunikacijų įmonės reikalus. Tuo pačiu po truputį kuruodavau studijos veiklą. Kai pajutau, kad labiausiai mane ir dukrą vargina važinėjimas - išsinuomojau šalia studijos kabinetą. Visi mano darbai vyko vienoje erdvėje, atskirtoje mažu koridoriuku - vienose patalpose vedžiau treniruotes, kitose buvau įkūrusi mini ofisą, kuriame dirbau. Ir puikiai viską suderindavau!

Išalkus Dijai, išmokau dešreles išvirti tiesiog elektriniame arbatinuke. Gal dabar tai labai buitiškai skamba, bet juk vaiką reikėjo pamaitinti, o viryklės nebuvo.Vaiva NEPAITĖ

Dažniausiai iki pietų dirbdavau ofise, per pietų pertrauką koridoriuku nubėgdavau iki salės, pravesdavau treniruotę, atsisveikindavau su merginomis ir vėl grįždavau į ofisą prie skaičių. O vakare skubėdavau į darželį pasiimti dukros. Tuomet mes jau abi grįždavome į „Diva namus" ir aš vėl vesdavau treniruotes. Galima sakyti, mano dukra užaugo studijoje - joje ir žaisdavo, ir miegodavo, ir valgydavo.

Ar tai mergaitės nevargino?

Viskas vyko labai organiškai. Kadangi didžiąją laiko dalį mes abi praleisdavome studijoje, ilgainiui jai net atrodydavo, kad mūsų namai ir yra studija, o ne ta vieta, kurioje gyvenome. Sukausi kaip galėdama. O į pagalbą visada pasitelkdavau kūrybiškumą ir išmonę. Išalkus Dijai, išmokau dešreles išvirti tiesiog elektriniame arbatinuke. Gal dabar tai labai buitiškai skamba, bet juk vaiką reikėjo pamaitinti, o viryklės nebuvo. Nuo to viskas ir prasidėjo. Aplinkiniai mane gąsdino, kad gyvendama tokiu tempu pakenksiu Dijai. Sakė, kad jai reikia ramiai išsimiegoti ir augti namuose, o ne mamos ofise. Ir aš iš tiesų dėl to labai nerimavau ir krimtausi, tačiau dabar galiu pasakyti, kad be reikalo. Dija užaugo komunikabili ir drąsi. Ji greičiau suaugo ir subrendo nei jos amžiaus vaikai. Ir tikrai negaliu sakyti, kad ji nematė vaikystės. Mes daug laiko leisdavo kartu. Žaisdavo ji ir viena, ir draugų susirasdavo. Džiaugiuosi, kad būdama šešerių metukų ji turi brandų ir atsakingą požiūrį į gyvenimą, žino iš kur atsiranda daiktai ir pinigai, žino ir tai, koks gyvenimo būdas yra sveikas, o koks žalingas. Ji puikiai skiria sveiką ir gerą maistą nuo menkaverčio. Būdama su manimi ji klauso, ką aš kalbu, mato, kaip bendrauju, ir viską įsisavina.

Propaguojant sveiką gyvenimo būdą labai svarbu - mityba. Kaip jūs, Vaiva, spėdavote pavalgyti ir ką valgydavote, kai tiek daug ir įtemptai dirbote?

Jei atvirai, tuo metu taip išsamiai, kaip dabar, tikrai nesidomėjau sveika mityba. Turėjau bendrą suvokimą ir stiprų vidinį pojūtį - ko reikia mano organizmui. Ir visada įsiklausydavau. Tik po to, kai pradėjau lankyti įvairius sveiko gyvenimo būdo seminarus ir mokymus, supratau, kad labai gerai pažįstu ir jaučiu savo kūną. Valgiau natūraliai, nemaišydama produktų. Juk tuo metu nei gaminti, nei kavinėse valgyti neturėjau laiko, todėl visada rinkausi žalius produktus - morkas, obuolius. Tačiau greitu maistu skrandžio niekada neužkimšdavau. Kadangi tempas buvo didelis, nuolat trūko miego, vienintelė ir didžiausia mano mitybos klaida buvo kava. Pradėjus gilintis į sveikos mitybos subtilybes, pradėjau riboti kavą. Dirbdama su klientėms iš tiesų mačiau atvejų, kai moterys daug ir nuoširdžiai sportuoja, tačiau svoris nekrenta. Vien sportuoti nepakanka, reikia galvoti ir ką dedi į burną.

Raimundo Adžgausko nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Kaip didžiausią savo mitybos klaidą paminėjote kavą. Kaip kava kenkia mūsų organizmui?

Kava išstumia iš organizmo skysčius ir mineralus. Vienas puodelis kavos per dieną tikrai nepakenks, tačiau 3- 4 ir daugiau (o taip dažnai būna!) padarys daugiau žalos, negu duos naudos. Kavą geriau pakeisti arbata arba dar geriau vandeniu. Aišku, jei tik žmogus gali gerti vandenį. Yra žmonių, kurie negali gerti vandens, nes juos pradeda pykinti. Tokiu atveju organizmą prie vandens reikėtų po truputį pripratinti. Bet kokius pakeitimus reikėtų daryti atsargiai, nesukeliant organizmui šoko. Organizmą reikia tausoti.

Kodėl sportuojant svarbu griežtas režimas?

Sportuojant labai svarbu suplanuoti savo laiką ir laikytis grafiko. Jei nesuplanuosi laiko, visada atsiras svarbesnių darbų ar malonesnių veiklų nei sportas. Sportui reikia valios ir režimo. Organizmas turi žinoti, kas jo laukia. Jei žinosi, kad sportuoti turi aštuonis kartu per mėnesį, pirmadieniais - trečiadieniais, tai taip ir planuosiesi darbų ir pramogų grafiką, o organizmas jau žinos, kad tomis dienomis jo laukia fizinis krūvis.

Raimundo Adžgausko nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Šiuo metu visi itin žavisi oro joga. Kuo ypatinga ir išskirtinė ši joga?

Daugelis vis dar galvoja, kad tai tarsi ta pati joga tik kažkaip kitaip daroma. Gal iš šono ir atrodo, jog ateisiu, pasirąžysiu, pailsėsiu, pagulėsiu gražiose juostose ir viskas. Iš tiesų oro joga nepaprastai įdomus sportas, kurį sudaro daugybė gimnastikos, akrobatikos, pilateso elementų ir kitų pratimų. Oro jogoje visi pratimai daromi labai moteriškai ir elegantiškai. Pati juosta lengva ir švelni, spalvinga, graži, elegantiškai krentanti. Smagiausia, kad galima pasirinkti treniruočių intensyvumą, sudėtingumą, bei ritmą. Pavyzdžiui, skambant lyriškai muzikai, treniruotė bus svajinga ir rami, tokia, kurios metu tiesiog išsirąžai, išsitiesi, ištempi krūtinės raumenis, kojas ir tiesiog guli juostoje. Bet lygiai taip pat su šia juosta galima daryti ir įvairius išorinių bei vidinių raumenų stiprinimo pratimus. Ir tau jau bus visiškai kitokio pobūdžio treniruotė, kuri išves iš komforto zonos. Oro jogoje viskas vyksta natūraliai, žaidimo forma. Kaip ir visur - vieniems greičiau sekasi, kitiems sunkiau. Oro jogos treniruotes gali lankyti bet kokio sudėjimo, lankstumo ar svorio asmenys. Esame turėję klientų, kurie svėrė daugiau nei šimtą kilogramų. Svarbiausia - nebijoti!

Asmeninio albumo nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis