Kaip gimus vaikui neprarasti draugių

Esu girdėjusi mamas sakant, kad gimus vaikui draugių ratas sumažėjo.

Dažniausiai santykiai atitolsta su tomis draugėmis, kurios vaikų neturi. Kažkuria prasme, tai natūralus dalykas, nes pasikeičia vaiko susilaukusios moters užimtumas, interesai, poreikiai ir pan.

Aš labai džiaugiuosi, kad savo santykius su draugėmis pavyko išsaugoti. Bet saugoti tikrai reikėjo. Tai yra, reikėjo sąmoningų pastangų palaikyti bendravimą kitokiomis aplinkybėmis. Pasidalinsiu keletu patarimų toms, kurioms svarbu neprarasti draugių susilaukus mažylio.

Planuoti ir skirti laiką susitikimams

Susilaukus vaiko laisvo laiko jeigu lieka, tai lieka nedaug. Ir mažai jis laisvas. Tačiau kiekvieniems santykiams svarbu skirti laiko. Jeigu jo trūksta, svarbu jį planuoti, numatyti iš anksto, tartis. Jeigu sąmoningai jis nebus paskirtas susitikimui su draugėmis, savaime jo, vargu, ar atsiras.

Neturėti vaiko nereiškia būti neįdomiai

Kaip banaliai beskambėtų, susilaukus mažylio, kartais labai įdomūs tokie dalykai: kiek kartų kitos draugės mažylis miega, kiek kartų keliasi naktį, ką valgo, su kokiais žaislais žaidžia ir pan. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad neturinčių vaikų draugių gyvenimai taip pat yra verti dėmesio ir yra įdomūs.

Kartais reikia sąmoningai susitelkti į dalykus, kuriais gyvena jos. Nors kartais ir sunku įsivaizduoti ar prisiminti, koks gyvenimas yra be vaikų, ką galima veikti ir kuo užsiimti, tačiau aktyvus domėjimasis kito žmogaus gyvenimu yra vienas iš svarbiausių dalykų geriems santykiams.

Mano vaikas nėra pasaulio centras

Gimus vaikui, interesai kurį laiką būna susiaurėję. Natūralu. Kai 24 valandas per parą dėmesys būna sutelktas daugiausia į mažąjį žmogeliuką, sunku mintis atitraukti nuo jo. Visgi reikia suprasti, kad draugėms, kurios vaikų neturi, tikrai nėra įdomios smulkiausios vaiko gyvenimo detalės. Žinoma, kažkuriais dalykais dalintis galima, bet ne visais iš eilės. Šioje vietoje galima nesunkiai perlenkti lazdą ir savo bendravimo stiliumi atstumti draugę.

Nepasididžiuoti

Nors šis žodis galbūt ir nėra pats tinkamiausias, mintyse turiu tą jausmą, kuris gali kilti žinant, kad kažkurioje srityje esi patyrusi daugiau, žinai daugiau. Nors tai tiesa, tačiau nėra teisinga jaustis pranašesne. Greičiausiai ir vaikų neturinčios draugės anksčiau ar vėliau jų turės, todėl tas labiau patyrusios jausmas tėra laikinas.

Laikas su draugėmis be vaikų

Nors smagu būti ir su savo vaiku bei susitikti su draugėmis tuo pačiu metu, manau, svarbu skirti joms laiko be vaikų. Vienaip ar kitaip vaikai kartais blaško dėmesį ir neleidžia susikaupusiai bendrauti, domėtis, išklausyti ir įsigilinti.

Nebijoti prašyti draugių pagalbos

Per visus šiuos metus nuo Elijos gimimo nebuvo nei dienos, kada būčiau atsisakiusi net ir smulkios pagalbos. Tiesa, jos paprašyti ne visada drąsu. Vis dėlto, kai išdrįsdavau, likdavau labai patenkinta. Bet dabar ne apie tai. Draugės, neturinčios vaikų, pabuvusios pasaulyje su vaikais, gali geriau suprasti, kaip mes gyvename, suprasti pokyčius mūsų gyvenime ir priežastis, dėl kurių mes keičiamės bendraudamos su jomis.

Visi geri dalykai kainuoja brangiai

Norint išlaikyti gerus santykius su draugėmis po vaiko gimimo, manau, reikia skirti joms dėmesio ir laiko, išlįsti iš vaikų pasaulio ir pabūti šalia draugių gyvenimo.

Taip jau yra, kad daugiau laiko praleidžiu su draugėmis mamytėmis, tačiau noriu pasidžiaugti ir padėkoti toms draugėms, kurios padėjo man laukiantis (pvz., išdažė sienas) ir susilaukus (pvz., tvarkytis ar gaminti maistą).

Dėkoju už supratingumą ir toleravimą viso to, kas atsirado šalia manęs (dar daugiau vėlavimo, chaoso, triukšmo, veiksmo ir t.t.).

Dėkoju, kad lieku jums įdomi net ir labai neįdomiais, atrodytų, dalykais.

Dėkoju, kad pastebite IR mane, nes dažnai pastebimas tik mažas vaikas, o mama, tarsi išnyksta. Ačiū, Jums.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis