Kas nutinka su vaikais, kuriems kartais tėvai pliaukšteli?

Kai tėvų kas paklausia, ar jie muša savo vaikus, daugumos reakcija neapsieina be pasipiktinimo. Kad vaikų negalima mušti, šiuo metu, laimei, žinoma daugumai tėčių ir mamų.

O kaip dėl nestipraus pliaukštelėjimo? Jis dar niekam nepakenkė, ar ne? Panašu, kad tokios nuomonės laikosi dauguma tėvų. Kaip rodo 2014 metų „Unicef" ataskaita, 80 procentų pasaulio tėvų retkarčiais pliaukšteli savo atžaloms.

Žinoma, pliaukštelėjimas nebūtinai turi būti skausmingas. Dažnai tai tėra signalas, kad vaikas nuėjo per toli. Taip norima vaiką ir jo elgesį sugrąžinti į nustatytas ribas.

Iš tikrųjų, šis tėvams palengvėjimą suteikiantis auklėjimo metodas vaikams gali turėti pasekmes visam gyvenimui.

Ir lengvas pliaukštelėjimas turi įtakos vaiko raidai

Tokią išvadą padarė tyrėjai, peržvelgę per 50 metų atliktus tyrimus. Teksaso universiteto ir Mičigano universiteto mokslininkai apibendrino gautus rezultatus ir juos publikavo žurnale „Journal of Family Psychology".

Penkis dešimtmečius šia tema vykdyti tyrimai nenustatė nei vienos teigiamos vaikų mušimo pasekmės. Užtat daugybę neigiamų.

Buvo ištirta, kokį poveikį kartkartėmis taikoma pliaukštelėjimo bausmė turi vaiko raidai. „Mes nustatėme, kad tai daro žalingą poveikį ir nepasiekia tikslo priversti vaiką tučtuojau ar ilgainiui geriau elgtis, ko tėvai dažniausiai nori, pliaukštelėdami savo atžalai", – sakė viena iš tyrimo bendraautorių Elizabeth Gershoff.

Nors dauguma tėvų mano, kad pliaukštelėjimas yra visai kas kita nei rimtas vaiko mušimas, tačiau paaiškėjo, kad ir viena, ir kita „turi tokį patį neigiamą poveikį vaikams, tik kiek mažesnio masto", – tikino E. Gershoff.

50 metų tyrimų ir aiškus rezultatas

Penkis dešimtmečius šia tema vykdyti tyrimai nenustatė nei vienos teigiamos vaikų mušimo pasekmės. Užtat daugybę neigiamų. Vaikai, kuriems reguliariai suduodama, dažniau priešinasi savo tėvams, jie tampa agresyvesni ir mažiau socialūs. To priežastis akivaizdi.

"Ironiška tai, kad dauguma tėvų savo vaikams pliaukšteli tada, kai jie būna agresyvūs. Vaikas supranta, kad kai nori kažką gauti, turi suduoti", – toliau aiškina E. Gershoff.

Prie šios auklėjimo priemonės pasekmių be elgesio problemų priskiriamos ir psichologinės problemos bei kognityviniai sutrikimai.

Vaikai, kuriems dažniau suduodama, yra žemesnio intelekto

Kaip rodo Naujojo Hampšyro universiteto mokslininkų 2009 metais atliktas tyrimas, tai gali atsiliepti net vaiko intelekto koeficientui. Mokslininkai ketverius metus stebėjo daugiau kaip 1500 vaikų ir jų tėvų. Tyrėjai padarė išvadą, kad vaikai tarp dvejų ir ketverių metų, kuriems reguliariau suduodama, turi vidutiniškai penkiais punktais žemesnį intelekto koeficientą nei tie jų bendraamžiai, kurie niekada nebuvo mušti.

„Kuo dažniau vaikui pliaukštelėjama per užpakalį, tuo lėtesnis jų protinis vystymasis", – neabejoja minėtam tyrimui vadovavusi profesorė Murray Straus. Mokslininkė įsitikinusi, kad tėvai gali sudrausminti savo atžalas ir be fizinio smurto. Vaikai turi turėti gerus santykius su tėvais ir sulaukti ne bausmės už blogą elgesį, o paskatinimo už teisingą elgesį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis