Vaikas neklauso: 3 esminiai dalykai, kuriuos turite žinoti

Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį? Pats pirmas žingsnis būtų pabandyti suprasti, kodėl vaikas elgiasi netinkamai.

Vaikas nežino, ko iš jo tikimasi


Dažnai tėvai ne kartą pakartoja, kaip vaikui nereikėtų elgtis (pvz.: „Parduotuvėje nebėgiok“, „Nemėtyk daiktų“), tačiau neįvardija, kokio elgesio tikėtųsi iš vaiko vietoj to, kuris tėvams nepatinka. Jei pasakytumėte, ką vaikas turėtų daryti, tai jam padėtų nukreipti savo elgesį tinkama kryptimi (pvz.: „Dabar einame į vaisių skyrių. Padėk man išsirinkti obuolius“ arba: „Sudėkime žaisliukus į žaislų dėžę“).


Nurodymus vaikui stenkitės formuluoti pozityviai – taip jie kur kas geriau suprantami ir įvykdomi, nei juos išsakant negatyviai, su priešdėliu „ne-“. Pvz., užuot sakius: „Nemušk sesutės“, geriau tiktų: „Jei nori, gali paglostyti sesutę ir duoti jai barškutį“. Jei tarp vaikų ir tėvų yra geras emocinis ryšys, vaikas stengsis tėvams patikti ir elgsis taip, kaip tėvai jam sakys.


Vaikas žino, kokio elgesio iš jo tikitės, bet negali susivaldyti


Dažnai save sukontroliuoti sunku ir suaugusiesiems, nes tam, kad galėtume tinkamai pasielgti, turi būti pakankamai stipri motyvacija, kurios padedami galime atsilaikyti prieš pagundas elgtis kitaip. Ne visada lengva sustoti ir įvardyti, kas viduje vyksta ir kodėl pasielgiame netinkamai.


Pvz., vaikas gali manyti taip: „Sesė mane baisiai erzina, noriu jai trenkti, bet jei tą padarysiu, mama labai supyks“. Tačiau dažnai, ypač jei vaikas yra mažesnis ar sunkiau gebantis kontroliuoti savo emocijas, iki antrosios minties dalies jis paprasčiausiai neprieina. Todėl tam būtina nuolatinė tėvų pagalba, parodant vaikui, kas vyksta jo viduje, paaiškinant, kokios gali būti netinkamo elgesio pasekmės ir mokant, koks reagavimas būtų tinkamesnis. Pvz.: „Matau, kad esi labai supykęs, nes sesutė iš tavęs paėmė tavo žaislą, ir norėtum jai trenkti. Bet tuomet man teks ją raminti, o tu turėsi pabūti atskirai. Geriau paprašykime sesės atiduoti tavo žaislą“.


Dar vienas variantas – paklausti paties vaiko, kaip, jo manymu, geriau būtų reaguoti: „Kaip tu pats manai, ką galėtume padaryti, kad jaustumeisi ne toks piktas?“ Jei vaikas nežino, galima jam pasiūlyti kelis variantus: „Galime paprašyti sesės, kad atiduotų tavo žaislą, arba surasti, kas tave dar sudomintų. Arba, jei nori, galime ką nors paveikti kartu“. Jei matote, kad vaikas labai įsiaudrinęs, jam sunku nurimti – tuo metu geriausia būtų jam padėti tą padaryti, pvz., nusinešant ar nusivedant į kitą vietą, pabūnant kartu, galima apkabinus. Kai vaikas aprims – trumpai aptarti, kokie galėtų būti tinkami sprendimai.


Vaikas žino, kokio elgesio iš jo tikitės, bet jam tai nerūpi


Jeigu vaikas elgiasi netinkamai, nors ir žino, ko iš jo tikimasi, tačiau jam tai nerūpi – reikia pagalvoti, kas įvyko, kad jūsų santykiai pašlijo ir vaikui tapo nesvarbu, ko jūs norite ir kaip jaučiatės.


Paprastai vaikai specialiai įskaudinti tėvų nenori, jei tarpusavio santykiai yra pakankamai geri. Galbūt vaikas stokoja jūsų dėmesio, ir netinkamas elgesys yra būdas jo gauti (geriau neigiamas jūsų dėmesys – pastabos ir barimas – nei jokio dėmesio). Nors pirmasis impulsas tikriausiai būtų vaiką griežtai išbarti arba nubausti, toks sprendimas tik dar labiau pablogintų jūsų tarpusavio ryšį.


Geriau reikėtų siekti atkurti gerą ryšį tarp jūsų ir sūnaus/dukros: skirti vaikui laiko ir dėmesio, pakviesti pasikalbėti, atspindėti, kaip jis jaučiasi („Panašu, kad pyksti ant manęs, nes aš tiek daug dirbu ir visai neturėjau laiko pabūti kartu. Gal norėtum šiandien kur nors nueiti ar namie ką nors kartu nuveikti?“).



Ištrauka iš knygos „Mamos žinynas“, kuri skirta įvairaus amžiaus vaikus auginančiai šeimai. Joje išsamiai ir kartu glaustai nurodomos dažniausiai pasitaikančių ligų priežastys, paaiškinami jų profilaktikos klausimai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis