Vaikai labai greitai pajunta mūsų silpnybes ir norėdami pasiekti savo tikslą „duria" tėvams į skaudžiausią vietą arba gražbyliaudami juos pamalonina. Psichologai, tyrinėdami vaikų elgesį, pastebėjo, kad yra frazių, kurias anksčiau ar vėliau ištaria visi, siekdami gauti tai, ko nori, arba išvengti nemalonių pareigų. Kitaip tariant, vaikas jomis manipuliuoja. Tad pasiruoškime joms iš anksto, kad vaiko žodžiai neįskaudintų arba nepriverstų pasijausti blogais tėvais.
„Nekenčiu (nemyliu) tavęs"
Tokie žodžiai gali iš darželinuko lūpų ir dažniausiai rodo tuo metu jį užplūdusius jausmus. Mažas vaikas nemoka įvardyti sudėtingų jausmų, tačiau supykęs gali tėkšti „nekenčiu tavęs", nes jaučia, kad šie žodžiai mamą ar tėtį įskaudins. „Pastebėjau, kad tėvai labai nusimena ir kartais net patiki jais, nors iš tiesų jie nerodo, kad mažylis taip ir jaučiasi, – sako psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė. – Tiesiog mažylis tą akimirką pyksta ant mamos ir nori ją atstumti. Dažniausiai šie žodžiai rodo, kad vaikas yra piktas ir pavargęs, nusivylęs ir nežino, ką daryti su užplūdusiomis emocijomis.
Tad tėvams labai svarbu išmokyti mažylį įvardyti tai, ką jis jaučia, parodyti, kaip galima nusiraminti. Jeigu mama pasakytų: „Man atrodo, kad tu dabar esi piktas, ateik, aš tave apkabinsiu", vaikas labai greitai nurimtų. Ar tokią frazę ištars jūsų vaikas, priklauso nuo to, kokiais tėvais jaučiatės. Tarkime, jeigu paklausti, kokie tėvai esate, atsakytumėte: „Aišku, kad geri, gan geri, normalūs", vaikas šia fraze nemanipuliuos, nes žinos, kad ji neveiksminga. Žodžiai „nekenčiu tavęs" įskaudina labiau mamas nei tėčius, nes jos linkusios abejoti, ar yra tinkamos mamos, ar gerai augina savo vaikus. Tėčiai retai kada suka galvą dėl to, ar jie gan geri tėčiai. Jeigu jaučiate, kad tokius žodžius mažylis sako norėdamas gauti tai, ko jam neleidžiate, nenusileiskite, nes jis nenustos manipuliuoti.
„Išeisiu pas močiutę..."
Kartais supykęs mažylis lepteli, jog išeis gyventi pas močiutę, ir patempia lūpą, tarsi norėdamas sustiprinti jausmą, kad namuose jam negerai. Pasak psichologės psichoterapeutės R.Bačiulytės, tokią frazę sako tie mažyliai, kurių mama ir močiutė nesąmoningai konkuruoja, kuri yra geresnė – galbūt stengiasi pagaminti viena už kitą skanesnį maistą, vaikui girdint viena ką nors leidžia, kita – ne. Mažyliai turi be galo gerus emocinius „lokatorius" ir labai greitai susigaudo, ką pasakyti, kuo galima manipuliuoti. Vaikutis tikisi, kad pagąsdins jus tokiais žodžiais, ir pakeisite savo nuomonę. Vaikas, kuris sako, kad eis gyventi pas močiutę, iš tiesų net neketina to daryti. Tad galite jam atsakyti, kad jeigu dar po valandos norės, palydėsite iki jos. Vis dėlto galite būti tikra, kad po tokių jūsų pareiškimų vaikas greit persigalvos.
„Kitiems galima, o man – ne"
Ši frazė būdinga mokinukams arba mažiems vaikams, turintiems brolių ir seserų ir norintiems išsikovoti lygias teises šeimoje. Vaikams įdomu sekti tėvų reakcijas ir stebėti, jaučiasi jie kalti ar ne. Tad dar gali pridurti: „Visi gali eiti miegoti vėlai, o aš ne", arba: „Man niekada nieko negalima", ir tikėtis, kad tėvai savo nuomonę pakeis. Vartodamas šias frazes vaikas išbando aukos vaidmenį – jis nusižemina, nusimena, beveik verkia ir jeigu nusileisime, supras, kad šis vaidmuo yra naudingas. Tad jeigu tai sako vyresnis vaikas, protingiausia būtų jam nenusileisti ir toliau laikytis savo nuomonės arba, jei norite, pakeisti ją kitu metu – ne tada, kai manipuliuojama norint pasiekti tikslą. Na, o jeigu mažiukas lyg ir teisus, kad vyresni vaikai turi daugiau lengvatų (natūralu, juk kur kas savarankiškesni), tiesiog pasakykite, kad kai jam bus tiek metų kiek broliui ir sesei, galės daryti tą patį.
„Labai prašau, nors vieną kartelį..."
Šia fraze vaikai ne tiek manipuliuoja, labiau pasitikrina, ar tėvų nustatytos ribos vis dar galioja. Kartu mažyliai mokosi derėtis. Jeigu vaikas prašo sulaužyti jums labai svarbią taisyklę, tarkime, ilgiau nei leidžiate pabūti prie kompiuterio, suvalgyti antrą pakelį bulvių traškučių ar pan., geriau su jais nesiderėti dėl vieno karto, o pasakyti „ne", bus taip, kaip mes susitarėme. „Juk tarėmės abu ir tu sutikai." Na, o jeigu šios derybos liečia jums nelabai svarbią taisyklę, galite leisti tą vieną kartą sakydama, pavyzdžiui, „Gerai, bet tik penkias minutes, paskui eisi miegoti." Tėvams reikia nuspręsti, kurios namų taisyklės yra svarbios ir nelaužomos, o į kurias galima ir lanksčiau pažiūrėti – pirmųjų laužyti nereikėtų, nes mažylis gali įprasti dažnai vartoti šią frazę pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis.
„Esi pati gražiausia mama pasaulyje"
Nors šia fraze ir gali manipuliuoti, vaikui iš tiesų mama yra gražiausia pasaulyje ir jis norėdamas ko nors pasiekti pasako jai tai, kas labai pamalonina. Vaikai labai greitai susigaudo, kuo galima mamą papirkti, ir jau ketverių ir vyresnis siekdamas sau naudos sugeba tokį komplimentą pasakyti. Vis dėlto vaikai šiuo žodžius sako tik tada, jeigu pačiai mamai jos grožis yra svarbus – ji daug laiko praleidžia prie veidrodžio, lankosi grožio salonuose, labai mėgsta iš tėčio girdėti tokius komplimentus. Na, o jeigu mamai jos fizinis grožis nėra svarbus, šia fraze vaikutis nemanipuliuos – gali pasakyti, bet ne siekdamas sau naudos, o norėdamas pradžiugini.
Kodėl manipuliuoja?
Dažnai sulaukiame skaitytojų klausimų, kaip elgtis, kai vaikai manipuliuoja. Kodėl jie tai daro? Manipuliuoti mažyliai išmoksta iš mūsų. „Visi mes daugiau ar mažiau manipuliuojame, – sako R.Bačiulytė. – Neretai net nesusimąstydami, kad tai darome. Moterys, norėdamos, kad vyras ką nors nupirktų, jam meilikauja, vyrai moterims sako komplimentus abu derasi vienas su kitu: „Jeigu tu sutvarkysi namus, aš tau atsidėkosiu." Arba dar vienas pavyzdys – moteris labai nori, kad vyras ją apkabintų, bet, užuot pasakiusi: „Apkabink mane" (tai būtų ne manipuliavimas, o prašymas), pradeda verkšlenti, skųstis, kaip jai sunku, kad jis susiprastų ir priėjęs apkabintų. Labai dažnai girdžiu, kaip tėvai manipuliuoja vaikais: „Jeigu taip elgsiesi, mamytė tavęs nemylės", „Jeigu lipsi į medį, mamytei širdį skaudės." Dažniausiai tėvai manipuliuoja, kai negali suvaldyti vaiko – šis nepaiso ribų, o tėvai nežino, kaip tvarkytis tokiomis aplinkybėmis.
Manipuliavimas – tai bandymas primesti kitam savo valią, kad tas, kitas, darytų tai, ko tu nori. Tai nėra geras būdas siekti savo tikslo, nes kitas žmogus jaučiasi išnaudojamas. Tad kad vaikai nemanipuliuotų, pirmiausia namuose reikia įvesti taisykles ir jų laikytis (jeigu susitarėte, kad vaikas negali prie kompiuterio būti ilgiau nei valandą, laikykitės šios taisyklės ir nedarykite kas antrą dieną nuolaidų) bei pasistengti nemanipuliuoti patiems, nors kartais tai gali atrodyti lyg nekaltas žaidimas, flirtas ir pan.".
