Verta susimąstyti, ką gi mes, būdami tėvais, galime padaryti tam, kad užtikrintume savo vaikams galimybę klestėti ir rasti sėkmę gyvenime.

Štai keturi elementai ir galimas jų poveikis skatinant savybių ir vertybių vystymąsi vaikams augimo periodu.

1. Savikontrolė

Tikriausiai visi tėvai yra susidūrę su situacija, kai vaikas tampa neramus, netikėtai užsipuola kitą vaiką, be jokios priežasties supyksta ar pratrūksta pačiu netinkamiausiu metu. Toks elgesys liudija apie savikontrolės trūkumą, o vaikui augant tokių atvejų pasitaiko vis rečiau.

Savaime suprantama, tėvai, auginantys paauglius, šį klausimą pavadintų ginčytinu. Tiesa, kad paaugliams būdingi nuotaikų svyravimai ir nėra jokio reikalo pernelyg nerimauti, jei staiga ganėtinai aršiai trinktelima durimis. Tyrimai rodo, kad didžioji savikontrolės dalis sietina su priekine smegenų dalimi, kuri visiškai susiformuoja tik įkopus į trečiosios dešimties vidurį. Galima konstatuoti, kad kuo anksčiau mūsų vaikai gebės kontroliuoti savo mintis ir emocijas, tuo bus geriau.

Specialistų teigimu, vaikui gali padėti tėvai, modeliuodami geruosius savikontrolės įgūdžius. Jei tėtis ar mama greitai užsiliepsnoja, pradeda šaukti, netenka kantrybės, vaikas perims tokius elgesio įgūdžius. Štai dar keli patarimai, padėsiantys vaiką išmokyti kontroliuoti emocijas ir elgesį. Leiskite vaikams patekti į sudėtingesnes situacijas, kai jie išmoktų spręsti problemas ir susidoroti su nemalonumais. Suteikite vaikams galimybę padėti kitiems (tiek šeimos nariams, tiek ir kitiems asmenims), kad jie išmoktų patraukti į šalį savo norus ir pirmenybę teikti kitų poreikiams.

Ankstyvame amžiuje berniukai susiduria su savikontrolės trūkumo problema dažniau nei mergaitės (šis skirtumas mažėja įžengus į paauglystę). Tokie skirtumai susiję su tuo, kad berniukams pyktį pateikiame kaip vienintelį būdą išreikšti save. Taigi itin svarbu padėti berniukams ankstyvame amžiuje išmokti save kontroliuoti vengiant agresyvių ar smurtinių pykčio išraiškų. Puikiai tiks skaičiavimo iki dešimties metodas ar gilus kvėpavimas.

2. Savigarba

Savigarba – kur kas daugiau nei vien pasitikėjimas savimi. Tai susiję su sveiku savęs įvertinimo jausmu, kai žmogus iš tikrųjų į save žvelgia kaip į vertingą būtybę. Vaikas ar paauglys, kuris didžiuojasi esantis būtent toks, kur kas mažiau linkęs nerimauti dėl to, ką mano kiti.

Sveiką savigarbos kiekį turintis paauglys iš esmės yra laimingas, jo pasiekimai mokykloje geri, jis skiria dėmesio draugų, šeimos ir netgi nepažįstamųjų poreikiams. Be to, savigarbos jausmas jam padeda apsisaugoti nuo bendraamžių daromo spaudimo.

Norėdami padėti vaikui jausti didesnę savigarbą turite leisti jam savarankiškai priimti sprendimus. Savaime suprantama, kad bijome galimų vaiko klaidų, tačiau kito būdo atžalai išmokti tinkamų sprendimų paprasčiausiai nėra. Nekritikuokite vaiko per daug. Esame linkę taip elgtis turėdami itin didelių lūkesčių. Iš esmės dideli lūkesčiai nėra blogai, tačiau svarbu, kad jie neprasilenktų su realybe. Suvokite, ką jūsų vaikas pajėgus padaryti, ir puoselėkite jo stipriąsias puses tokiu būdu didindami jo pasitikėjimą savimi.

Nepamirškite tinkamai pagirti vaiko už pastangas. Jei sūnus ar dukra gavo gerą pažymį, neskubėkite jo girti už nuostabų protą. Kur kas geriau pagirti vaiką už darbą, kurį jis įdėjo tam, kad gautų gerą įvertinimą. Taigi vaikui gavus prastą pažymį tai reikš, kad jis kitam atsiskaitymui turi pasiruošti labiau, bet tai jokiais būdais nereiškia, kad jis nėra protingas.

Privalome savęs paklausti, ar nesame linkę berniukų ir mergaičių vertinti skirtingai, kalbant apie pasitikėjimą savimi. Berniukai dažniausiai pasižymi didesne savigarba nei mergaitės. Iš dalies tai susiję su spaudimu, kurį mergaitės patiria dėl būtinybės atrodyti patraukliai.

Tyrimai rodo, kad tėvai linkę taikyti jėga grįstą metodą. Išsiaiškinkite, ką jūsų vaikas mėgsta labiausiai. Ar jam patinka mokytis, sportuoti, o galbūt jam didelį džiaugsmą suteikia tarpasmeniniai santykiai? Galite reikšmingai padidinti vaiko savigarbą, jei lavinsite jo stipriąsias puses ir mokysite vertinti sunkų darbą, vedantį pasiekimų link.

3. Teigiamos vertybės

Iš visų jėgų stengiamės užauginti vaikus, kurie mokėtų atskirti blogį nuo gėrio, mėginame jiems perduoti dorumo, gerumo ir dvasinės stiprybės vertybes. Geriausios vertybės yra tos, kurios sklinda iš pačio vaiko, nes atspinti tai, kaip jis mato save. Tikėtina, kad šios vertybės vaikui augant transformuosis į teigiamą elgesį. Visa tai – procesas, kuris būtinai turi būti pradėtas dar vaikystėje, tam, kad įžengęs į paauglystę vaikas šias vertybes įsisavintų galutinai ir galėtų jomis vadovautis suaugusiame gyvenime.

Tėvai ir šiuo atveju gali padėti savo vaikams modeliuodami tinkamą elgesį, o posakis apie veiksmus, iškalbingesnius už žodžius, šiuo atveju itin tinkamas. Rekomenduojama elgtis nuosekliai. Jokiais būdais negalima vieną dieną vaiką išbarti už neužbaigtus ruošti namų darbus, o kitą dieną tai vertinti kaip tinkamą elgesį.

Kiek tik įmanoma tėvai turėtų pateikti paaiškinimus ir atsakymus į vaiko klausimus, prasidedančius žodžiu „kodėl“. Suvokimas, kaip veikia pasaulis, padeda vaikui pasirinkti ir priimti vertybes pačiam. Vaikai bus labiau linkę priimti vertybes, jei jausis turintys žodžio teisę dėl to, kuo tiki ir ką daro.

4. Empatija

Empatija – tai žmogaus gebėjimas įlįsti į kito kailį ir suvokti, kaip jaučiasi kitas žmogus. Šis bruožas – esminė sąlyga, suteikianti žmogui gebėjimą padėti kitam. Paauglys empatiją demonstruoja savanoriškai įsitraukdamas į labdaringą veiklą, padėdamas draugams daryti namų darbus, dalindamasis su broliais ir seserimis.

Tėvai savo atžalai gali pagelbėti mokindami jį ar ją teikti pagalbą ir rūpintis kitais. Paaiškinkite ir padėkite savo vaikui suprasti artimųjų emocijas ir jausmus, ypač tai aktualu konfliktinėse situacijose. Pasirūpinkite, kad vaikas žiūrėtų televizijos laidas, filmus, skaitytų knygas, kur veikėjai demonstruoja gerą ir blogą elgesį. Vėliau apie tai, ką vaikas perskaitė ar pažiūrėjo, pasikalbėkite. Paklauskite, kaip, vaiko manymu, mama jautėsi, kai veikėjas su ja taip negražiai kalbėjo, kaip, vaiko nuomone, veikėjas jautėsi, kai jo draugai iš jo juokėsi ir jį atstūmė.

Dar vienas būdas – suteikti vaikams galimybę padėti likimo ne taip stipriai apdovanotiems žmonėms. Vaikas, matydamas skurdžiai gyvenančius žmones ir turėdamas galimybę jiems padėti, išmoks veikti vadovaudamasis empatija. Jei siekiate užauginti žmogų, kuris moka rūpintis, pasitiki savimi, jaučia ryšį su kitais, esančiais aplink, teks suvokti, kad ši užduotis toli gražu nėra lengva.

Vis dėlto suprasdami esminius dalykus ir apsišarvuodami milžiniška kantrybe galime nuversti kalnus.