Miego problemų specialistė: kiek turi miegoti skirtingo amžiaus vaikai

Vaiko miegas – labai svarbi jo dienotvarkės ir vystymosi dalis. Kiek skirtingo amžiaus vaikams rekomenduojama miegoti? Ar verta pasitikėti rekomenduojamomis miego lentelėmis? Jūsų dėmesiui – ištrauka iš S. Ockwell-Smith knygos „Ramaus miego knyga: praktinis vadovas auginantiems naujagimius, kūdikius ir ikimokyklinukus“.

Kiek turi miegoti vaikai?


Esu tikra, kad matėte keletą lentelių, kiek valandų tam tikro amžiaus vaikas turi miegoti dieną ir naktį. Tokios lentelės dažnai pristatomos kaip nepaneigiama tiesa ir gali sukelti daug nerimo, jei jūsų mažylis miega kur kas trumpiau (ar ilgiau) nei vidutiniškai būdinga jo amžiui. Labiausiai erzina, kad šios rekomendacijos tėra gairės, ne taisyklės, todėl daugeliui vaikų jos paprasčiausiai netinka. Turbūt dar labiau trikdo, kad jose nurodoma trukmė dar visai neseniai buvo grindžiama ne moksliniais tyrimais, o specialistų nuomone, kiek vaikai turėtų miegoti. Ir, žinoma, ji labai dažnai skiriasi nuo to, kiek jie iš tiesų miega!


Dar viena paplitusi prieštara yra nuomonė, kad vaikams itin trūksta miego, o tai ateityje gali pakenkti jų sveikatai ir intelektui. Vėlgi dažniausiai tai netiesa. Pastarąjį amžių vaikai išties miega mažiau, tačiau daug svarbiau yra tai, kad mažiausiai šimtą metų kūdikiai ir vaikai nebemiega tiek, kiek rekomenduojama. Kitaip tariant, šis „naujas", plačiai aprašytas didžiulio vaikų miego trūkumo reiškinys yra visiškai ne naujas. Sakyčiau, klaidingos yra rekomendacijos, o ne mūsų vaikų miego įpročiai.


2012 metais Australijoje grupė tyrėjų apklausė daugiau kaip du šimtus tėvų ir parengė 1897–2009 metų miego rekomendacijų apžvalgą. Jų tikslas buvo palyginti rekomendacijas ir trukmę, kiek iš tikrųjų miega vaikai. Pietų Australijos universiteto sveikatos mokslų profesorius dr. Timas Oldsas pareiškė: „Niekada nepasitikėkite miego specialistais. Vienas vaikas puikiai jaučiasi pamiegojęs 7 valandas, o kitas – 11 valandų." Jis pabrėžia, kad visi vaikai skirtingi, todėl ir jų miego poreikis yra kitoks. Jis tiki, kad svarbiausia vaikams miegoti tiek, kiek reikia būtent jiems. Aš labai jam pritariu, kaip ir šios mamos, su kuriomis bendravau rašydama knygą.


*Miegas yra problema tada, kai kelia rūpesčių man ir mano šeimai, o ne tada, kai man taip sako kiti.


*Kiekvienas vaikas yra kitoks, todėl jei kas tinka vienam, nebūtinai gerai kitam. Mano sūnus būdamas mažas miegodavo daug, tačiau dukrytė, matyt, yra alergiška miegui. Pasikliaukite jų poreikiais ir nesuklysite.


*Nesvarbu, ko imsitės, vaikas miegos, kai jam reikės, tiek, kiek reikės – ir viskas čia gerai.


*Verčiant save ir savo vaiką elgtis taip, „kaip reikia", kyla dar stipresnė įtampa ir didesnis emocinis nuovargis.


*Tai, kas padeda vienai šeimai, nebūtinai padės kitai, ir atvirkščiai.


*Viskas nuolat keičiasi! Tiesiog leiskitės nešami srovės. Išprotėsite bandydami primesti neįmanomą dienotvarkę!


*Daug paprasčiau priimti tai, kas vyksta, nei jaudintis dėl to, kaip, jūsų nuomone, turėtų būti.


*Viskas priklauso nuo paties vaiko.


2012 metais Anglijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad skirtingo amžiaus grupių vaikų miego trukmė smarkiai įvairuoja. Analizuodami daugiau nei 11 000 vaikų duomenis, tyrėjai pastebėjo, kad net kūdikiai per parą miegojo labai skirtingai – nuo vienuolikos iki septyniolikos valandų. Skirtumai mažėja vaikams augant, tačiau ir vyresnių vaikų miego trukmės skirtumai vis dar išlieka nemaži – nuo dviejų iki dviejų su puse valandos.


2014 metais buvo paskelbtas tyrimas, kurio metu pirmą kartą buvo pabandyta sudaryti tikslias normas ir lūkesčius, kiek vaikams nuo gimimo iki devynerių metų reikia miegoti, pagrįstas moksliniais įrodymais, o ne nuomone. Tyrėjų grupė iš Australijos analizavo pranešimus apie 10 000 vaikų dienos ir nakties miego įpročius. Paaiškėjo, kad visų amžiaus tarpsnių vaikų miego įpročiai – kada jie ėjo gulti, kada kėlėsi, kada nusnūsdavo dieną – ir net miego trukmė smarkiai skyrėsi. Anot vadovaujančios tyrėjos dr. Annos Price, „Daugelis tėvų labiausiai nerimauja dėl to, ar jų vaikas miega pakankamai ir kiek jis turi miegoti. Šiuo tyrimu įrodėme, kad „normalus" vaiko nuo keturių mėnesių iki devynerių metų miegas yra gana plati sąvoka."


Pagrindiniai tyrimo duomenys pateikiami šioje lentelėje:


4-6 mėn.


Viso miego trukmė (val.) - 14


Pogulio trukmė (val.) - 3


Bendra būdravimo naktį trukmė (min.) - 26,9


Vidutinis kėlimosi laikas - 7.30


Vidutinis ėjimo miegoti laikas - 20.00


7- 9 mėn.


Viso miego trukmė (val.) - 13,6


Pogulio trukmė (val.) - 2,7


Bendra būdravimo naktį trukmė (min.) - 20,3


Vidutinis kėlimosi laikas- 7.15


Vidutinis ėjimo miegoti laikas - 20.00


10-12 mėn.


Viso miego trukmė (val.) -13,4


Pogulio trukmė (val.) -2,5


Bendra būdravimo naktį trukmė (min.) - 14,3


Vidutinis kėlimosi laikas - 7.00


Vidutinis ėjimo miegoti laikas - 20.00


13-15 mėn.


Viso miego trukmė (val.) -13,4


Pogulio trukmė (val.) -2,4


Bendra būdravimo naktį trukmė (min.) - 11,7


Vidutinis kėlimosi laikas - 7.00


Vidutinis ėjimo miegoti laikas - 20.00


2 metai


Viso miego trukmė (val.) - 11,9


Pogulio trukmė (val.) - 1


Bendra būdravimo naktį trukmė (min.) - 4,4


Vidutinis kėlimosi laikas - 7.15


Vidutinis ėjimo miegoti laikas - 20.15


3 metai ,70,83,8


Viso miego trukmė (val.) - 11,7


Pogulio trukmė (val.) - 0,8


Bendra būdravimo naktį trukmė (min.) - 3,8


Vidutinis kėlimosi laikas - 7.15


Vidutinis ėjimo miegoti laikas - 20.15


4 metai 20,32,8


Viso miego trukmė (val.) - 11.2


Pogulio trukmė (val.) - 0,3


Bendra būdravimo naktį trukmė (min.) - 2,8


Vidutinis kėlimosi laikas - 7.15


Vidutinis ėjimo miegoti laikas - 20.30


5 metai 50,22,1


Viso miego trukmė (val.) - 10,5


Pogulio trukmė (val.) - 0,2


Bendra būdravimo naktį trukmė (min.) - 2,1


Vidutinis kėlimosi laikas - 7.15


Vidutinis ėjimo miegoti laikas - 20.30


Man krito į akį dvi šio tyrimo išvados. Pirma, daugumoje dabartinių vaikų miego rekomendacijų smarkiai padidinama visų amžiaus grupių miego trukmė. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnybos (angl. NHS) internetinėje svetainėje rekomenduojama, kad dvejų metų vaikas per parą iš viso turėtų miegoti trylika valandų. Tačiau australų tyrimas rodo, kad dvimečiai tiriamieji iš viso miegojo vienuolika valandų ir keturiasdešimt penkias minutes. Dar Nacionalinės sveikatos tarnybos svetainėje sakoma, kad šešių mėnesių kūdikiai dieną miegoti turėtų keturias valandas, bet australų tyrimas atskleidžia, kad jie miega tik tris.


Beveik visos rekomendacijos Nacionalinės sveikatos tarnybos svetainėje viso miego ir pokaičio trukmę nurodo ilgesnę, nei australų tyrėjai stebėjo. Jei auginate vaiką, kuris miega mažiau, nei nurodoma minimoje svetainėje, tikrai suprantu, kokį stresą ir nerimą tai kelia, tačiau labai tikėtina, kad jūsų vaikui tiek miegoti yra normalu.


Daug mokslininkų ir specialistų dabar pabrėžia, kad miego trukmė gali skirtis, ir svarbu suprasti, kad vaiko miego poreikis yra individualus. Tačiau šis faktas kelio į žinia­sklaidą neprasiskynė.


Kita išsiskirianti australų atlikto tyrimo išvada yra ta, kad vaikai, ypač pradedantys vaikščioti, vidutiniškai gana vėlai ėjo gulti. Į mane dažnai kreipiasi tėvai, prašydami padėti įpratinti pradedančius vaikščioti vaikus ar ikimokyklinukus gulti eiti anksčiau. Paklausti, kada guldo vaikus, jie paprastai atsako, kad septintą ar pusę aštuonių vakaro. Dirstelėję į lentelę pamatysite, kad visa valanda anksčiau, nei vidutiniškai pradedantys vaikščioti vaikai ir ikimokyklinukai eina miegoti.


Ištrauka iš S. Ockwell-Smith knygos „Ramaus miego knyga: praktinis vadovas auginantiems naujagimius, kūdikius ir ikimokyklinukus“ (2017, "Tyto alba", vertė Vytenė Menkevičienė).



Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis