Kaip skatinti vaikus savarankiškai spręsti iškylančias problemas

Kiekvienas suaugęs žmogus šiuolaikiniame gyvenime susiduria su problemomis. Susidurdami su kasdieniais naujais iššūkiais patiriame skirtingus išgyvenimus ir susiduriame su jų keliamomis problemomis. Ar kada susimąstėme, kaip tokius dalykus išgyvena vaikai?

Priešmokyklinio amžiaus vaikų problemų sprendimo būdus, jų svarbą, taikant iššūkio strategijas, savo bakalauriniame darbe tyrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bakalauro studijų programos absolventė Ivona Soroko.

Ivona SOROKO. M.Musteikio nuotr.
Tėvai, pedagogai turi skatinti vaikų smalsumą. „Suaugusieji – tėvai, pedagogai – privalo mokyti vaiką ne to, ką jis jau moka daryti savarankiškai, o to, ko jis dar nemoka, bet gali bendradarbiaudamas su suaugusiu, mokomas ar vadovaujamas, nes tai, ką vaikas su pagalba išmoks daryti šiandien, rytoj jis tai sugebės atlikti savarankiškai." – teigia Ivona. Reikia stebėti, kaip vaikas elgiasi dirbdamas savarankiškai ir kaip – su suaugusiuoju. Tada galima nustatyti, kokias problemas jis gebės spręsti pats, o kokias kartu su suaugusiuoju.

Vaikus reikia nuolat pratinti prie problemų sprendimo. „Vaikų problemų sprendimas yra natūralus, kai jie susiduria su naujomis situacijomis. Tuomet, pasaulis jiems yra naujas ir jie geba eksponuoti smalsumą, lankstumą bei žvalgybos įgūdžius. Problemų sprendimas skatina vaikus pagalvoti apie naujas strategijas, jas kurti bei taikyti kitiems iššūkiams spręsti." – teigia LEU absolventė. Kai vaikai patys atranda problemų sprendimo būdus, tada jie formuoja savo supratimą, ugdo ir kuria savo asmenybę.

Mergina atliko tyrimą, kurio metu stebėjo priešmokyklinio amžiaus grupes. Paaiškėjo, kad vaikai dažniausiai problemas sprendžia patys ir neprašo suaugusių pagalbos. Kaip teigia Ivona, „Problemas vaikai sprendžia sąveikaudami trimis būdais: vaikas-pedagogas; vaikas-vaikas; vaikas-vaikas-pedagogas. Tyrimas atskleidė, jog pedagogai ugdymo procese taiko iššūkio strategiją. Dažniausiai naudojami iššūkio tipai: „Dialogas kartu"; „Provokuojantys klausimai, užuominos"; „Sužinok ir atrask pats".

Labiausiai Ivoną nustebino faktas, kad „vaikai su problemomis ir jų sprendimais susiduria kasdien, jie jas labai išgyvena ir bando susitvarkyti savarankiškai. Tačiau daug kas priklauso tik nuo mūsų, pedagogų, mes turime, ne, mes privalome kiekvieną vaiką skatinti spręsti problemas, iššaukdami iššūkio situacijas, provokuodami, klausinėdami, t.y. taikydami įvairias iššūkio strategijas."

Mergina savo bakalauriniame darbe apklausė ir pedagogus. Jie visi problemų sprendimui taiko iššūkio strategijas. Iššūkio strategija – tai būdas spręsti priešmokyklinio amžiaus vaikų problemas.

Baigiamajame darbe tyrėja išsikėlė hipotezę ir ji pasitvirtino. Priešmokyklinio amžiaus vaikai susiduria su įvairaus pobūdžio problemų sprendimu. Iššūkio strategijos taikymas padeda vaikams savarankiškai spręsti problemas, ieškoti ir atrasti problemų sprendimo tinkamus būdus.

Ivona Soroko šiuo metu dirba privačiame darželyje. Ji pradėjo dirbti nuo 4 ketvirto kurso, teigia, kad darbas ir studijos yra suderinami dalykai. „Darbas ir studijos tikrai suderinamas dalykas, o ir praktika – nereali! Tuo labiau, šviežios žinios, tai nuostabus dalykas. Geriausia, kad gali iškart išbandyti ir pritaikyti visas gautas žinias."

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis