Kokių vaikų auklėjimo paslapčių galime pasimokyti iš žydų

Kone trečdalis Nobelio premijos laureatų, daugybė žinomų teisininkų, verslininkų, populiarių menininkų yra žydų tautybės. Žydų tautybė yra tarsi kokybės ženklas. Vieni jais žavisi, kiti pavydi, tačiau abejingųjų šiai tautai nėra. Kur slypi žydų tautos išskirtinumas?

Konsultuoja pedagogė psichologė Ruth Reches.


Pasirodo, jokios paslapties čia nėra. Viskas prasideda nuo šeimos, kurioje kuriamos ir skiepijamos pamatinės vertybės. Žydų šeimose vaikai laikomi Dievo dovana. Todėl mažo žmogučio atėjimo į šeimą negalima vertinti kaip Dievo nepasitenkinimo išraiškos arba jo bausmės už nuodėmes.


Žydų šeimose mažam vaikui leidžiama išties daug, tačiau jis auklėjamas kryptingai. Labai svarbu, kad nuo mažens augtų savarankiškas. Tėvai stengiasi nedaryti už vaiką to, ką gali padaryti pats, nepateikia ir iš anksto parengtos schemos ar atsakymų į iškilusius klausimus – jis pats turi surasti problemų sprendimo būdus. Tėvai moko vaiką atsisakyti netikslingų, neįgyvendinamų norų ir pasirinkti gyvenime realius tikslus. O svarbiausia – stengiasi patys savo pavyzdžiu skiepyti tikrąsias vertybes.


Apie tėvų ir vaikų santykius


Žydų šventa knyga Tora turi didelę įtaką žydų gyvenimui. Tora apibrėžia vaikų ir tėvų tarpusavio santykius, pavyzdžiui, tėvai atsako už apeigas, nurodytas Toroje (brit mila (hebr.) – berniukas turi būti apipjaustytas aštuntą gyvenimo dieną, bar micva (hebr.) berniukams, bat micva (hebr.) mergaitėms – būtų pažymėta vaiko pilnametystė), taip pat tėvai yra atsakingi už savo vaikų ugdymą.


Religingose šeimose ir šiais laikais tėvai yra prilyginami Dievui. Sakoma, kad tėvai yra Dievo partneriai auklėjant vaiką. Todėl gerbdami tėvus vaikai parodo pagarbą Dievui. Ir, priešingai, jei vaikai nesirūpina tėvais, niekina juos, niekina ir Dievą. Todėl žydų šeimose privalu skiepyti pagarbą tiek tėvams, tiek apskritai suaugusiems žmonėms.


Vaikai visuomet žino, kur gali rasti tėvus, jei tik jų prireiktų. Tik neapsirikite – žydų šeimose nėra tėvų kulto. Šeimos narių tarpusavio santykiai grindžiami pagarba. Todėl ne tik vaikai gerbia savo tėvus, bet ir šie gerbia savo atžalas, išklauso jų nuomonės, kai reikia priimti svarbius sprendimus. Žinoma, galutinį sprendimą priima tėvai, nes jie yra atsakingi už savo atžalas. Pavyzdžiui, šeima planuoja atostogas. Galimus atostogų planus aptarę tarpusavyje, tėvai paklausia vaiko, kaip šis įsivaizduoja savo svajonių atostogas. O tada ieškoma sprendimo. Juk atostogos turi būti malonios ir mažiems, ir dideliems. Žydų vaikai žino – kad ir kas nutiktų, šeima visada padės, išklausys ir palaikys.Žydų šeimose stiprūs tėvų ir vaikų ryšiai išlieka visą gyvenimą. Tam turi įtakos ir žydų tradicijos. Kiekvienas žydas yra laikomas neatsiejama žydų tautos istorijos dalimi nuo Adomo laikų.


Apie šeimos šventes


Per šventę Pesach (pavasario šventė, susijusi su žydų išėjimu iš Egipto), kai visa šeima susirenka prie bendro stalo, kiekvienais metais iš naujo yra skaitoma istorija apie žydų išėjimą iš Egipto. Toroje yra nurodyta: „Papasakok savo sūnui." Taigi, kai istorija yra perduodama iš kartos į kartą, vaikams aiškinant, kad kiekvienas žmogus svarbus žydų istorijai, tai sutelkia ne tik šeimą, bet ir visą žydų tautą. O štai per šabą (judėjų kassavaitinės šventės, prasidedančios penktadienio vakare, kai danguje pamatomos 3 žvaigždės ir pasibaigiančios šeštadienio vakare. Per šabą judėjams draudžiama dirbti, kurti ugnį maistui gaminti ar net toli keliauti iš savo namų. Talmude surašyti 39 darbai, kuriuos rabinai draudžia dirbti per šabą. Mozės laikais už darbą per šabą buvo skiriama mirties bausmė – užmėtymas akmenimis) kiekviena žydų šeima kartu susėda prie bendro stalo ir vakarieniauja. Žydų šventės suburia šeimas. Žydai turi nuostabią tradiciją – per visas šventes rinkti pinigų vargšams ir siųsti dovanų tiems, kurie neturi pinigų švęsti šventes. Ir tai pačios geriausios prasmingo ryšio užmezgimo ir kitų žmonių palaikymo pamokos vaikams.


Žydai turi nuostabią tradiciją – per visas šventes rinkti pinigų vargšams ir siųsti dovanų tiems, kurie neturi pinigų švęsti šventes. Ir tai pačios geriausios prasmingo ryšio užmezgimo ir kitų žmonių palaikymo pamokos vaikams.
Žydai turi nuostabią tradiciją – per visas šventes rinkti pinigų vargšams ir siųsti dovanų tiems, kurie neturi pinigų švęsti šventes. Ir tai pačios geriausios prasmingo ryšio užmezgimo ir kitų žmonių palaikymo pamokos vaikams.
Adobe Stock


Apie tėvų lūkesčius ir vaikų laimėjimus


Toroje rašoma: „Chanoch lanaar al pi darko (hebr.)." „Auklėk savo jaunuolį pagal jo kelią." Tėvystė, besiremianti žydų filosofija, yra orientuota į vaiką, o ne į tai, kas geriausiai atrodo jo tėvams. Vaikai neturi išpildyti neišsipildžiusias tėvų svajones. Neturi tapti pianistais, poetais ar balerinomis tik todėl, kad jais netapo tėvai. Šie privalo atsiriboti nuo savo lūkesčių ir paisyti savo atžalų gebėjimų ir pomėgių. Pasak knygos apie vaikų auginimą „Sodinimas ir statymas" autoriaus rabino Šlomo Wolbo, vaikas yra tarsi sėkla, kuri lemia, koks augalas iš jos užaugs. Jei norite užauginti apelsinų medį, tačiau turite pomidoro sėklą, negalite jos auginti kaip apelsinmedžio sėklos. Net jei pomidoro sėklą tręšite ir laistysite kaip apelsinmedžio, tikėdamiesi, kad iš jos išaugs jūsų išsvajotasis medis, teks nusivilti – iš pomidoro sėklos užaugs paliegęs ir silpnas pomidoras. Ta pati taisyklė galioja ir auginant vaikus. Tarkim, jūs esate aktyvus ir atviras žmogus, tačiau jūsų atžala – drovi ir rami asmenybė. Žinoma, jūs galite mažyliui padėti tapti mažiau droviam, tačiau jums tikrai nepavyks intraverto paversti ekstravertu. Todėl drovuolių tėvams reikėtų vengti įtikinėti savo vaikus, kad bendrauti su kitais žmonėmis yra lengva – tereikia žiūrėti jiems į akis ir kalbėti. Droviam mažyliui tai tikrai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.


Apie vaiko palaikymą jo ieškojimų kelyje


Surasti savo kelią nėra lengva. Tačiau švaistyti laiką nieko neveikiant žydams niekada nebuvo priimtina. Be abejonės, rūpestinga žydų mama pasakytų, kad jos turteliui reikia ir pailsėti. Tačiau žydų vaikas niekada nesėdės prie televizoriaus ar kompiuterio tik žiūrėdamas menkaverčius filmukus ar žaisdamas primityvius kompiuterių žaidimus. Yra tokių žydų šeimų, vaikams per televizorių leidžiančių žiūrėti tik „National geografy", „History" ar „Discovery" kanalus, kurie taip pat teikia žinių.


Mokyklinio amžiaus žydų vaikai lanko įvairius būrelius, kurie nebūtinai turi būti susiję su jų būsima profesija. Kaip kitaip sužinosi, kas tau patinka ar kam esi gabus, jei nieko nebūsi bandęs? Todėl tikrai nieko bloga, jei vienais metais vaikas mokosi šokti, o kitais metais išbando jėgas piešdamas. Kur kas blogiau, jei mažas žmogutis niekuo nesidomi. Vaikas privalo turėti užsibrėžtą tikslą, kurį tėvai visada palaikys, neleis savo atžalai pasiduoti jo siekiant. Žydiškas auklėjimas padeda pagrindus norui tobulėti ir maksimaliai išnaudoti Dievo duotus talentus.Svarbu žinoti – būreliai yra skirti ne tik tam, kad ko nors išmoktum. Jie ugdo ir kitas kiekvienam žmogui svarbias savybes, tarkim, atsakingumą, pareigingumą, moko planuoti laiką. O jei vaikas stačia galva pasineria į mėgstamą veiklą ir pradeda apleisti mokslus, motyvuodamas, neva vis tiek jis bus sportininkas ar muzikantas? Tėvai tam gali nepritarti, tačiau visuomet palaiko savo vaiką. Čia būtų galima pacituoti aktorių Johną Boyegą. Kai būsimas aktorius tėvams pasakė, kad vaidins filme „Žvaigždžių karai", tėtis, palaikydamas sūnų, pasakė: „Tai nuostabu! Aš taip ir žinojau!" Ir tik paskui paklausė sūnaus, kas yra tie „Žvaigždžių karai".


Tiesa, visuomet svarbu turėti alternatyvą – būdą save išlaikyti ir išgyventi. Kas bus tuomet, jei svajonės tapti garsiu sportininku ar žinomu muzikantu neišsipildys? Ir nebūtinai dėl to, kad pritrūktų tam noro, valios ar gabumų, tiesiog gali netikėtai užklupti trauma ar kita nesėkmė, vienu brūkšniu nubraukianti visas įdėtas pastangas. Tuomet ir prireiks profesijos, kuri išmaitins.


Apie tai, ko niekas neatims


Žydų religija judaizmas, kuris yra neatsiejama žydų istorijos dalis, pabrėžia, kaip svarbu mokyti vaiką. Tėvai savo atžaloms privalo pirmiausia perteikti Toros išmintį, o tada pasidalyti savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi apie pasaulį. Žydai visada buvo varomi iš savo tėvynės arba kitų valstybių, kuriose vėliau apsigyveno, buvo persekiojami, todėl vienintelis dalykas, kurį visada turėjo ir ko iš jų niekas negalėjo atimti, buvo jų išsilavinimas. Ne veltui atsirado posakis: „Iš tavęs niekas negali atimti to, ką tu turi savo galvoje." Siekiant palyginti, lietuvių liaudies patarlė byloja: „Mokslo ant pečių nenešiosi." Gerai mokytis žydams yra pamatinė vertybė. Žydės mamos, atžalai grįžus iš mokyklos, klausia ne „kaip sekėsi", bet „ką nauja ir įdomaus išmokai." Žydų tėvai jėga neverčia vaikų mokytis – vaikai tą daro patys, nes nuo pat mažumės jiems yra skiepijamas požiūris, kad žinios – tai raktas į sėkmę.


Žydai visada buvo varomi iš savo tėvynės arba kitų valstybių, kuriose vėliau apsigyveno, buvo persekiojami, todėl vienintelis dalykas, kurį visada turėjo ir ko iš jų niekas negalėjo atimti, buvo jų išsilavinimas.
Žydai visada buvo varomi iš savo tėvynės arba kitų valstybių, kuriose vėliau apsigyveno, buvo persekiojami, todėl vienintelis dalykas, kurį visada turėjo ir ko iš jų niekas negalėjo atimti, buvo jų išsilavinimas.
Adobe Stock


Apie tai, kaip ginčijantis randama tiesa


Žydų šeimose svarbų vaidmenį vaidina ir humoro jausmas, ir knygų skaitymas, ir istorijų pasakojimas. Net moksliniais tyrimais įrodyta, kad kaip tik šie dalykai gali prisidėti prie vaiko sėkmės. Šiandien daugelis komediantų yra žydai. O knyga – neatsiejama žydų šeimos gyvenimo dalis. Tėvai ne tik patys ja skaito, skaito jas bei įvairias istorijas pasakoja savo atžaloms, bet ir skatina skaityti vaikus, padėdami jiems atrasti įdomias ir naudingas knygas. Žydų šeimose vaikams nuolat keliami įvairūs klausimai, atidžiai išklausomi atsakymai. Ir su lengvais argumentais čia neišsisuka nė vienas. Atsargiai vaikams nurodomi jų argumentų trūkumai ir prieštaravimai, skatinantys nesutikti su kito nuomone. Taip tėvai skatina diskusijas, kai randama tiesa, taip ugdomas ir kritinis mąstymas.


Nuolatiniai persekiojimai išugdė dar vieną žydų bruožą, padėjusį išgyventi – tai nepasitikėjimą autoritetais ir valdžia. Žydų vaikai auga pasitikintys savimi, sėkmingi ir nepriklausomi nuo visuomenės nuomonės. Būti populiariems konformistams šios tautos atstovams niekada nebuvo svarbu.


Šiuolaikiniai vaikai nemėgsta knygų


Žydas jums atsakys: „Tai netiesa!" Jei norite, kad jūsų atžala pradėtų skaityti, palikite namie atverstą knygą ir pasakykite vaikui: „Tu dar nepasiruošęs jos skaityti. Tau dar anksti." Būkite ramūs – knyga atsidurs vaiko rankose. Tik paskui nepamirškite perskaitytą knygą kartu aptarti.


8 auklėjimo taisyklės


- Didžiausia vertybė – šeima. Šeimos narių tarpusavio santykiai grindžiami pagarba.

- Didžiausias turtas – žinios ir išsilavinimas, todėl būtina jų siekti.

- Tėvystė orientuota į vaiką, o ne į tėvų neišsipildžiusių svajonių įgyvendinimą.

- Svarbu padėti vaikui suprasti jo stipriąsias savybes ir jas realizuoti.

- Svarbu ugdyti vaikų kritinį mąstymą.

- Tėvų parama būtina vaikams siekiant tikslo.

- Vaikai skatinami užmegzti ryšius ir dalytis su kitais žmonėmis.

- Vaikai turi būti orientuoti į sėkmę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis