Kodėl vaikas mieliau būna ir žaidžia su mama, o ne tėčiu

Ne visada tėčiai noriai dalijasi su mamomis vaiko auginimo rūpesčiais perpus, ne visada vaikai vienodai laiko praleidžia su tėčiu ir su mama. Ką daryti, kad ir tėčio dalyvavimas šeimos gyvenime būtų pilnavertis?

Mama klausia:


„Kaip reikėtų elgtis, kai šeimoje vaikas savo žaidimams ir visoms kitoms veikloms renkasi tik mamą, t.y., mane? Kaip sustiprinti tėvo autoritetą vaiko akyse?“


Atsako tėvystės konsultantė Kristina Pikūnė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.


Klausimas aiškus. Tačiau vieno atsakymo turbūt nėra, o ir negali būti, nes juk situacijos gali būti labai skirtingos. Na, sakykim, vaikui 2-3 metai. Jis neseniai pradėjo lankyti darželį. Iki šiol jis buvo pratęs didžiąją laiko dalį praleisti su mama. Ji jam yra viskas: guodėja, žaidimų draugė, pagalbininkė, maitintoja, mokytoja, atsakanti į visus klausimus, visada esanti šalia. Jis taip įpratęs. Taip buvo, bet tai keičiasi. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis ir vykstant tokiems pokyčiams vaikas kurį laiką tik mamos dėmesiu norės būti sotinamas.


Sveikintinas ir teisingas mamos noras, kad vaikas užmegztų stipresnį ryšį su tėčiu. Tai visapusiškai naudinga tėčiui, mamai ir vaikui. Tėčio pastangos praleisti daugiau laiko su mažuoju leis jam sustiprinti jų ryšį ir draugystę, atrasti smagių bendrų veiklų. Mamai tai suteiks atokvėpio minutes, už kurias ji, greičiausiai, atsidėkodama palepins ir mažylį, ir vyrą. Vaikui draugystė su tėčiu atvers visai kitas veiklas ir naujas galimybes.


Mažylis su tėčiu paprastai turi daugiau laisvės, įgauna didesnį pasitikėjimą. Tėčiai gali pakviesti vaikus įvairiems kontakto žaidimams, kurie labai patinka ir berniukams, ir mergaitėms: imtynės, ristynės, kutenimai, pakariavimai, meistravimai, remontavimai, cirko ir akrobatikos žaidimai. Visa tai mamoms kartais sunkiai priimtina dėl didelio triukšmo lygio. Bet geriau mokykimės negirdėti, nekritikuoti, pasidžiaugti ir padrąsinti tėčius užsiimti su vaikais tuo, kas jiems atrodo įdomu ir tinkama. Taigi, ar pasitikime jais, kai jie kviečia vaikus užsiimti tokiomis veiklomis? Ar apskritai pasitikime savo vyrais, kaip tėčiais, giliai širdyje? Ar pasitikime jais garsiai? Ar sakome tai besijuokdamos kartu su jais ir vaikais, nekritikuodamos ir nedrausdamos, perdėtai nesibaimindamos ir nebūgštaudamos. Jeigu taip, puiku, vadinasi mes stipriname tėčio autoritetą vaikų akyse. Vaikai viską girdi ir mato. Ir tai, kas išsakoma, ir tai, kas neišsakoma.


Gali būti ir kitokia situacija. Kas, jei pati mama nuolat stengiasi užimti savo vaiką, juo rūpintis, atsiliepti, pasiūlyti veiklas pirma? Jeigu jai atrodo, kad tik ji geriausia? Kas, jei mama linkusi viską sukontroliuoti, patikrinti, užsitikrinti? Kas, jei ji nepalieka erdvės tėčiui įsikišti ir padėti mažylį prižiūrėti? Peržvelkite ir Jūs, miela mama, savo kiekvieną dieną. Savo įpročius. O jei šiandien diena praeitų kitaip? Jei vakarienei būtų tai, ką pasirinktų tėtis? O jei vaiką numaudyti šįvakar paprašytumėt tėčio? Ir užmigdyti. Yra mamų, kurioms tai neįsivaizduojama. Ne todėl, kad tėčiai to nemoka, o todėl, kad jos viską daro pačios. Pakvieskit, pasiūlykit. O jūs tuo metu paskambinkit mamai, iškepkit sausainių, nuveikite ką nors sau.


Kaip tai sustiprins tėčio autoritetą vaiko akyse? Veikdamas paprastus kasdienius dalykus kartu su tėčiu, o ne su mama, vaikas mokysis bendradarbiauti, vaikas mokysis dalykus matyti ir daryti tėčio akimis ir tėčio būdu. Ar kada pastebėjote, kaip skirtingai mes darome paprasčiausius dalykus: spaudžiame dantų pastą iš tūbelės, nusimauname kojines, padengiame stalą. O ką kalbėti apie tai, kaip skirtingai mes džiaugiamės, liūdime ir pykstame. Vaikui reikia matyti, kaip tai daro ir mama, ir tėtis. O svarbiausia, kad vaikui reikia matyti ir girdėti, kaip mama pasitiki tėčiu. Kaip ji džiaugiasi būdama su juo. Kaip ji pasako tėčiui, kad juo pasitiki. Kip vaikas mokysis gerbti tėtį? Matydamas, kaip tai daro jo mama.


Taigi, grįžtant prie pagrindinio klausimo, kaip sustiprinti tėčio autoritetą vaiko akyse, ir į jį atsakant, siūlau pradėti nuo klausimo sau: „Ar man vyras yra autoritetas"? Kiek aš pati pasitikiu savo vyru kaip vaiko tėčiu? Atsakius atvirai į šį klausimą gali paaiškėti, kad nepasitikite. Arba pasitikite nepakankamai. O tada ir perteikti vaikui pasitikėjimą tėčiu sunku, nes pati galbūt jo neturite. Pasitikėkime tėčiais! Tada ir vaikai jais tikės!


Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis