Mažų vaikų pojūčių ugdymas: pataria pedagogė

Šiuo metu ankstyvojo ugdymo idėjos vis labiau populiarėja. Apie jas pasakoja vaikų darželių tinklo „Šilagėlė“ pedagogė Ilona Orlova.

Pažangūs 1-3 metų mažylių tėvai supranta, kad anksčiau pradėjus visapusišką vaiko lavinimą, jis vystosi sėkmingiau ir greičiau. Sudarę tinkamą ugdomąją aplinką mažyliui, mes suteikiame jam šansą realizuoti savo prigimtinį potencialą.

Tačiau ne visi žino, kas yra ankstyvasis ugdymas ir painioja jį su ankstyvuoju mokymu, kai nuo mažens tėvai siekia supažindinti vaiką su raidėmis, skaičiais, išmokyti skaityti ir rašyti, pradėti mokyti užsienio kalbos. Ankstyvasis ugdymas – tai įvairių krypčių sisteminių užsiėmimų su 1-3 metų vaikais organizavimas. Svarbiausia, ką reikia pabrėžti – medžiagos turinys ir užsiėmimų struktūra turi atitikti ankstyvojo amžiaus vaikų psichologinius ypatumus.

Užsiimant su pačiais mažiausiais vaikais, pagrindinį dėmesį reikia skirti sensoriniam vystymuisi ir kalbos raidai, aplinkos pažinimui, judesiui ir smulkiajai motorikai. Tačiau ne visi žino, kaip organizuoti tokio amžiaus užsiėmimus mažyliams, todėl atideda juos vėlesniam laikui. Pasiūlius veiklą, neatitinkančią vaiko amžiui, jis neturi galimybių susidoroti su ja, dėl to vaikui pasidaro neįdomu, o suaugusieji padaro išvadą, kad vaikui šis užsiėmimas nepatinka arba jis jam dar nepasiruošęs. Adekvačiai parinkus užduotis, sudaroma daugiau galimybių vaiko vystymuisi. Egzistuoja šiuolaikinės progresyvios metodikos, leidžiančios efektyviai organizuoti užsiėmimus su vaikais. Specialiai mažyliams sukurtos metodikos leidžia ugdyti vaikus greitai ir efektyviai. Pagrindinė suaugusiojo užduotis – sudominti mažylį.

Adobe Stock

Viena esminių ankstyvojo amžiaus vaikų lavinimo krypčių yra vaiko sensorinis (pojūčių) lavinimas. Vaiko pažinimas prasideda nuo aplinkos daiktų ir pasaulio reiškinių suvokimo. Visos kitos formos – įsiminimas, mąstymas, vaizduotė - yra sensorinių įspūdžių rezultatas.

Tačiau ne visi žino, kas yra ankstyvasis ugdymas ir painioja jį su ankstyvuoju mokymu.Pedagogė Ilona ORLOVA
Mažus vaikus labai domina daiktų pasaulis. Suaugusiųjų užduotis – sudaryti sąlygas pilnavertei sensorinei aplinkai. Kokios sąlygos yra būtinos pilnaverčiam vaikų sensoriniam vystymuisi? Visų pirma, reikia suteikti kuo daugiau įvairių sensorinių įspūdžių. Tam reikia siūlyti vaikui įvairius lavinamuosius žaidimus ir žaisliukus, leisti vaikui eksperimentuoti su jais.

Reikia mokyti mažylį tikslingų veiksmų su daiktais – apžiūrėti, išgirsti, paliesti, paragauti. Tokiu būdu vaikai ne tik pajaučia daiktus ir jų savybes, bet ir įsimena, diferencijuoja naujas žinias apie daiktus ir reiškinius, išmoksta naudotis gautomis žiniomis įvairiose situacijose. Organizuodami sensorinius žaidimus, mes padedame vaikui pamatyti pasaulio grožį ir įvairiapusiškumą.

Apie sensorinį vystymąsi

Sensorinis vaiko vystymasis – tai yra jo pojūčių ugdymas. Pojūtis – aplinkinio pasaulio atspindėjimas sąmonėje, gebėjimas priimti, skirti ir įsisavinti aplinkinio pasaulio reiškinius. Pojūtis – pirminis žmogaus pažinimo šaltinis, kurio dėka susipažįstama su tokiomis daiktų savybėmis, kaip skonis ir kvapas, garsai, spalva, kietumas ir minkštumas, dydis, svoris ir temperatūra.

Sensorinių pojūčių rūšys:

  • Regos pojūčiai – vaikas mato kontrastą tarp šviesos ir tamsos, skiria spalvas ir atspalvius, daiktų formą ir dydį, jų kiekį ir vietą erdvėje.

  • Klausos pojūčiai – vaikas girdi įvairius garsus – muziką, gamtos garsus, miesto šurmulį, žmonių kalbą, mokinasi juos skirti.

  • Skonio pojūčiai – vaikai ragauja ir bando atskirti įvairių produktų ir maisto skonį.

  • Uoslės pojūčiai – vaikai įkvepia ir mokosi skirti įvairius aplinkos kvapus.

  • Lietimo pojūčiai – vaikai liesdami pajaučia įvairių medžiagų faktūrą, skirtingų formų ir dydžių daiktų paviršių, glosto gyvūnus, apkabina artimus jiems žmones.

Adobe Stock

Pateikiu efektyviausių žaidimų pavyzdžius. Šie žaidimai ne tik labai patinka vaikams, bet ir juos yra labai paprasta paruošti.

  • Sensorinės dėžės – galima įdėti į dėžę akmenukų, įvairių lapų, dėlionės detalių, sagų, raidžių ir skaičių (medinius, plastmasinius), pupelių ir įvairių kruopų. Vaikams bus įdomiau, jei kiekviena dėžė bus teminė (pvz. statybos, gyvūnai, povandeninis pasaulis ir t.t – tam į dėžę reikia įdėti atitinkamus atributus, pvz., gyvūnus, mašinas).

  • Pojūčių kilimėliai – galima naudoti gamtinę medžiagą, įvairius audinius, kamštukus ir t.t. Tai yra ne tik žaidimas, bet ir masažas kojoms.

  • Sensoriniai maišeliai – į užspaudžiamus maišelius įpilti vaikų aliejuko arba plaukų želė ir šiek tiek vandens, nudažyti, įdėti blizgučių, minkštų mažų burbuliukų ir pan. Tai bus ir smagus užsiėmimas, ir masažas rankoms.

  • Piešimas pirštais – leiskite vaikams piešti pirštais, tai jiems yra nepakartojami pojūčiai! Galite naudoti specialiai piešimui pirštais skirtus dažus arba skystą guašą. Jei bijote, kad vaikas išsiteplios, pilkite dažus ant popieriaus lapo ir ant viršaus uždėkite maistinę plėvelę.

Adobe Stock

Linkiu smagių akimirkų ir nepakartojamų atradimų Jums ir Jūsų vaikams!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis