Mama klausia:
„Auginu tris vaikus. Jauniausiam yra 2 metukai, vidurinei dukteriai – 5, o didžiajai – 8. Su pastarąja ir kyla daugiausia rūpesčių. Štai kad ir su mokslais. Visiškai nenori mokytis. Mokykloje užduočių sprendimą nusižiūri nuo kitų vaikų, o namie tiesiog stengiasi iš manęs išpešti atsakymus, užuot pati pagalvojusi. Kaip ją paskatinti mokytis?“
Atsako tėvystės konsultantė Milda Čeikienė/Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.
Atrodė toks paprastas klausimas, kai nusprendžiau parašyti jam atsakymą. Visgi dabar, kai pradėjau galvoti apie situaciją, taip nebeatrodo: trys vaikai, vyriausioji, pirmokė, nenori mokytis, nusižiūrinėja nuo kitų vaikų, mamą kankina dėl atsakymų. Viskas taip paprasta, bet kartu ir taip nepaprasta. Galėčiau apiberti mamą patarimais, kaip skirti daugiau laiko vyresnėlei, bet ar ji juos „pavežtų"? Ar spėtų? Juk jauniausiam – 2, vidurinėlei – tik 5?
Nori nenori, bet siekiant motyvuoti vyresnėlę mokytis pirmiausia teks pabandyti suprasti, kas dedasi jos širdelėje, t.y., kaip ji jaučiasi. O jaučiasi ji... nukarūnuota. Individualioje psichologijoje turime tokį pasakymą. Taip apibūdiname jausmą, kuris apima vaiką, kai jam gimsta brolis arba sesė. Tai susiję su pavydu dėl mamos dėmesio stokos. Tai nuolatinė kova dėl vietos po saule. Ir tai visiškai normalu. Svarbu yra išmokti ne mylėti vaikus po lygiai, o skirti kiekvienam iš jų dėmesio ir laiko daugiau ar mažiau pagal poreikį. Juk nemaitinate kiekvieno vaiko vienodomis porcijomis maisto? Tad Jums, mama, organizuoti taip savo laiką, kad galėtumėte patenkinti visų vaikų poreikius, yra tiesiog aukštasis pilotažas.
Perskaičius Jūsų klausimą, mano spėjimas buvo toks - vyresnėlė tam, kad gautų jūsų dėmesio, renkasi netinkamą būdą. Tiesiog, kai trūksta vaikams dėmesio, jie renkasi geriau elgtis netinkamai ir gauti bart, rėkt, nei nieko negauti. Juk kai vaikai elgiasi tinkamai dažniausiai jie sulaukia... nepastebėjimo ar daugių daugiausia kilstelto antakio, reiškiančio: „Taip ir turėtų būti".
Bet kodėl tada mergaitė mokykloje nusižiūri atsakymus nuo kitų vaikų? Gal visgi jai užduotys yra per sunkios? Gal nespėja su visa klase ir jai reikia eiti mažesniais žingsneliais? Pasitarkite būtinai su mokytoja.Net jei mokytoja įvardins, kad jai nėra sunku suprasti, susikaupti, kad jai nereikia individualaus grafiko ir tempo, viena mano rekomendacijų – skirti vyresnėlei nedalomo dėmesio tada, kai ji elgiasi tinkamai. Ne ruošiant namų darbus, o kur nors išėjus pasivaikščioti, kad ir aplink namus ar apsipirkti. O gal į filmą, koncertą? Tik mama ir dukra. Be jokių kitų vaikų. Nusipirkti ledų, o gal kokią kitą mergaitišką malonybę sau leisti? Spėju, kad mergaitei gali trūkti mamos dėmesio ir todėl ji "tempia gumą" atlikdama namų darbus. Tokiu būdu ji gauna bent tokį, kad ir nelabai malonų, bet vis tiek mamos rūpestį. Pasikartosiu – vaikai renkasi geriau neigiamą tėvų dėmesį - barnius, riksmus, grasinimus, netgi mušimą kraštutiniu atveju, nei ignoravimą, tylą, praėjimą pro šalį.
Iš šio uždaro rato vaikai patys vieni niekaip neištrūks, nes jie elgiasi pasąmoningai. O štai jūs, mama ir tėtis, esate suaugę žmonės, todėl galite nutraukti besikartojantį scenarijų pradėdami skirti dėmesio tuomet, kai vaikas pasielgia tinkamai. Jūsų neprašomas. Tam, kad pasidžiaugtume, nereikia kažkokių vaiko ypatingų pastangų - šeštadienio pusryčių į lovą ar sutvarkytų visų kambarių – džiaukitės kasdienybe. Gal pasidėjo į vietą batus, kuprinę grįžusi? Pastebėkite ir atkreipkite į tai dėmesį. Gal išsivalė dantis pati, nereikėjo priminti? Gal atnešė sesei žaislą, gal... Manau, jau supratote. Tai tos kasdienės nepastebimos smulkmenos. Padarykite jas matomas. Pasidžiaukite kartu su vaiku, kad jai vis daugiau pavyksta.
O kur čia motyvacija mokytis ir namų darbai? Visų pirma, tokio amžiaus (7- 10 metų) vaikams pirmiausia ugdoma valia. Ir namų darbų vaikai nenori daryti. Tai normalu. Svarbiausia mamai yra ramybė ir kantrybė, laikantis susitartų ribų dėl namų darbų. Sudarykite sąlygas mergaitei paruošti namų darbus, o pati padėkite jai išlaikyti dėmesį - gal tereikia jums ramiai šalia megzti, gaminti valgyti. Jei negalite ir neturite tiek laiko, suraskite žmogų, su kuriuo ji galėtų mokytis savo tempu. Ir gerai, jei jūsų namuose galiotų taisyklė, jog pirma darbas, paskui malonumas. Mokykloje skiriamas užduotis aš vaikams įvardinu kaip jų darbą, o būrelius ir papildomą veiklą priskiriu prie malonumų. Tad tampa visiškai normalu, jei neatlikusi namų darbų mergaitė negalėtų eiti į būrelį, nors ir kaip to norėtų. Tai irgi gali būti motyvacija. Bet visų tokių malonumų (gal ir kompiuterio, filmo nežiūrėjimas) negavimas privalo būti aptartas ir suderintas su mergaite iš anksto.Kita vertus, kiek užtrunka 8-mečio namų darbų darymas? Pradinukas negali išsėdėti ilgiau nei 20-30 min susikaupęs. Ar telpate į šį pusvalandį? Ar darote pertraukas? Puiku. Tuomet kantrybės, drąsos ir nuoseklumo. Perskaitykite šiuos mano patarimus, bet būtinai pasitikėkite savo nuojauta ir, pamatysite, sprendimas atsiras.
Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.
