Kyla natūralus klausimas, ar reikia pirmokui padėti adaptuotis ir ruoštis pamokoms?Visų pirma, tai gana individualu: jei vaikas smalsus, nėra nerimastingas, nematyti frustracijos apraiškų, susidoroti su iššūkiais gali pats, pavyzdžiui, atsiminti, ką reikia atlikti namuose, ką atsinešti. Taip vaikui natūraliai formuosis atsakomybės įgūdis.

Tikėtis, kad iš karto viskas pavyks, yra naivu. Tai gerai žinomas pirmokų adaptacinis periodas, per kurį jie išmoksta taisykles, susipažįsta su dienotvarke, dienos veiklomis, o laikui bėgant gali atsiminti ir visas pateiktąsias užduotis bei pareigas. Tuo pačiu laiku vyksta ir vaiko emocinės būsenos kaita: būtina stebėti, domėtis, kaip jaučiasi mokinys, kaip jis išgyvena įvairias situacijas, konfliktus, neaiškumus. Bandyti pasiūlyti būdų, kaip iškilusias problemas galima spręsti.

Tai, kaip vaikas jaučiasi mokykloje, lemia jo tolesnę motyvaciją mokytis bei akademinius laimėjimus. Gera praktika – skatinti išsikalbėti, ką jaučia pats vaikas, ir ne tik tėvams, bet ir mokytojai(ui), klasės draugams.

Svarbiausia parodyti, kad suaugusiesiems svarbu, kaip vaikas gyvena mokykloje, kaip jis jaučiasi. Pavyzdžiui, galima klausti tokių klausimų: „kaip šiandien jauteisi?", „kas įvyko šiandien?", „kas šiandien įstrigo, įsiminė?". Reikėtų vengti klausimų, kurių atsakymai būtų „taip/ne", „gerai/blogai". Pratinkime vaikus prie atvirųjų klausimų – leiskime pažinti pasaulį, tada savaime didės ir motyvacija bei savarankiškumas.

Per mokslo metus kylančias problemas mokytojas galėtų aptarti kartu su tėvais, taip pat ir su kitais vaikais. Reikia mokinius pratinti kalbėti, džiaugtis, aiškintis įvairius dalykus. Vaikas gali būti paskatintas atsinešti laisvalaikio veiklos rezultatų, parodyti, ką nuveikė, kokiame turnyre ar koncerte dalyvavo. Tai pagyvina klasės gyvenimą ir padeda burti draugišką, empatišką, vieni kitus palaikančią klasės bendruomenę. Pirmokams svarbu, kad jie būtų išgirsti, nes yra jau pakankamai subrendę dalintis savo patirtimi, gyvenimiškomis situacijomis.

Už namų darbų ruošą pirmokui daug svarbiau sugerti kuo daugiau patirčių iš jį supančios aplinkos, gamtos. Gera praktika yra išeiti į parką, tyrinėti medžius, aiškintis, kokie gyvūnai gyvena netoli namų ar visoje Lietuvoje. Gerai yra dalintis tuo, ką pats pirmokas atranda: papasakoti tai klasės draugams ir kartu išgirsti, ką kiti pasakys apie papasakotas istorijas. Taip vaikai reflektuoja vieni kitų patirtis.

Kitas svarbus popamokinės veiklos akcentas – skaitymas. Pratinkite vaikus prie knygų, garsiai skaitykite jiems knygas – tiek mokytojai, tiek ir tėvai. Tai ypač padeda turtinti vaiko žodyną, lavinti jo vaizduotę, didina jo akademinius laimėjimus.

Jei vaikas labai priešinasi knygoms, galite ieškoti kompromisų, pavyzdžiui, pažiūrėti pagal knygą pastatytą filmą, paskaityti knygą ir tada juos lyginti, aptarti.