Vaikas su ašaromis eina į darželį: psichologės patarimai šeimai

Beveik dviejų metų dukrytę auginanti šeima, pradėjusi leisti mažylę į darželį, susidūrė su adaptacijos, ligų ir pertraukų problemomis. Ką susirūpinusiai mamai patars specialistė?

Jurgita klausia:


„Dukrytei 1 metai ir 10 mėnesių, pratiname lankyti darželį nuo sausio mėnesio. Sekasi, kaip ir visiems vaikams - su ligomis ir pertraukomis dėl jų.


Viskas jau lyg ir buvo gerai, ji neverkdavo net atsisveikinant, miegodavo pietų miego. Praėjusią savaitę nuvedėme ryte, ji pradėjo sirgti, blogai jaustis, pietų miego neužmigo, visą laiką pragulėjo, auklėtoja neinformavo, kad pasiimčiau ją, nes vaikas blogai jaučiasi... Su auklėtoja apie tai jau kalbėjomės.


Po pertraukos sekasi ne taip gerai. Kaip man dabar padėti vaikui, ji verkia ir atsisveikinat, ir būnant darželyje... Grįžusi į namus nenori niekur nuo manęs trauktis.


Nenori būti net su tėčiu, ieško visuomet manęs. Tėtis ryte veda į darželį, tai kai ji pamato atsikėlusi tėtį, nepalieka manęs vienos nė minutei.


Stengiuosi visą laiką ir dėmesį po darželio skirti jai, žaidimams kartu, tačiau labai sunku dėl vaiko išgyvenimų. Nežinau, kaip ir ką daryti, kad darželis vėl jai būtų mielas“.


Komentuoja klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė / VšĮ Psichologinės sveikatos centras.


Miela Jurgita,


Ačiū už laišką ir atvirą pasidalijimą tuo, kuo šiandien gyvenate. Įsivaizduoju, kaip nelengva matyti liūdintį vaiką, ir kaip pačiam sunku, kai nori, kad būtų kitaip, bet nė neįsivaizduoji, nuo ko pradėti.

Skaitydama jūsų laišką mačiau Jus labai atsidavusią ir į vaiko poreikius orientuotą mamą. Tokia mama – didžiulė laimė mažyliui, nes ji lydi, girdi, atspindi vaiko jausmus ir tokiu būdu padeda jam geriau save pažinti.

Skaitant Jūsų laišką manęs neapleido ir dar viena mintis: jūsų mergaitė dėl ligų, o gal ir dėl kokių kitų aplinkybių neturėjo galimybės lankyti darželį nepertraukiamai. Vadinasi, ir jos santykis su darželiu vis dar pakankamai fragmentiškas.


Tam, kad vaikas pradėtų jaukiai jaustis darželyje, greta visų kitų dalykų (darželio aplinkos veiksnių) labai svarbus ir laikas, per kurį vaikas (būtent jis pats) galėtų įsitikinti, kad darželyje yra saugu, kad mama ar tėtis visada ateina, kad čia vaikai yra draugiški, o visus žaislus galima drąsiai tyrinėti.

Kaip banaliai tai beskambėtų, bet tam, kaip ir minėjau, reikia laiko ir kurį laiką lankyti darželį nepertraukiamai. Kai būna kitaip, t.y., kai vaikas vėl pradeda lankyti darželį po ilgo nebuvimo jame, jis atsiduria nebe tame pačiame adaptacijos etape, iki kurio buvo spėjęs ateiti iki tol, o vėl prisitaikymo prie darželio pradiniame etape. Kuo vaikas mažesnis, tuo ryškiau tai pastebime.


Jūsų dukrytės jausmai ir elgesys man yra labai panašūs į vaikų, kuriems darželis vis dar nėra sava vieta, reakcijas. Ar dėl minimo įvykio, kuomet darželyje jūsų serganti dukrytė prastai jautėsi, bet turėjo, kaip tikėtina, dalyvauti ugdymo veikloje, galėjo nutikti taip, kad darželis, jau buvęs jai saugia vieta, dabar tokia vėl nebėra? Galbūt.

Nemalonios patirtys darželyje gali vilkinti sėkmingą adaptaciją, bet kadangi laiške minite virtinę ligų ir darželio lankymą su pertraukomis, esu linkusi manyti, kad jei to įvykio ir nebūtų buvę, tikėtina, kad į darželį šiandien žingsniuoti vis tiek nebūtų paprasta.


Kaip jau bebūtų, dabar jums svarbiausia yra padėti dukrytei išgyventi šį įtampos kupiną periodą, o kartu su tuo drąsinti ir save pačią atrasti jėgų ir tikėti, kad greitu laiku gali būti viskas ir kitaip. Tą pasiekti galbūt pavyks greičiau, jeigu prisiminsite keletą svarbių dalykų.


Tik rami mama gali padėti vaikui pasijusti ramiau


Jurgita, Jūsų vaikas šiandien nerimauja. Jūs – taip pat, o tai, būkite tikra, per jūsų apkabinimus, žvilgsnį ir žodžius ištransliuojama Jūsų dukrytei papildomu įtampos krūviu.


Priprasti prie darželio vaikui yra iššūkis, dar didesniu iššūkiu tai tampa tuomet, kai nerimas, kurį natūraliai jaučia vaikas tokiomis aplinkybėmis, sumuojamas su mamos nerimu, kurį ištransliuoja jos žvilgsnis.


Jurgita, kodėl vedate dukrą į darželį? Tikiu, yra priežastys, dėl ko visa tai darote. Įsivardinkite jas. Tebūnie jos ta atsvara, į ką remsitės, kai sudvejosite savo pasirinkimu vesti mažylę darželin.


Kai jaučiate kylantį nerimą, klauskite savęs, kas konkrečiai jums neduoda ramybės? Ar būtų ramiau, jei apie tai pasikalbėtumėte su auklėtoja? O gal čia reikia kalbėtis ne su auklėtoja, o dar kartelį su savimi? Su vyru?


Svarbiausia yra kalbėtis apie tai, kas neramina, ir tada pati pajusite, kiek daug visame tame yra automatinių minčių ir jūsų pačios nepagrįsto nerimo. Kai jį išsklaidysite ir pasijusite ramiau, bus paprasčiau atlaikyti tas dukrytės reakcijas, kurios dabar atrodo tokios nepakeliamai sunkios.


Vaikas, besipratinantis prie darželio ir šią akimirką patirdamas nemalonius jausmus, funkcionuos sėkmingai, jeigu jo jausmai, kokie skaudūs mamai bebūtų, bus ne blokuojami, o atspindėti. Tėvai dažnai klausia, o ką daryti su tais vaiko jausmais?


Atsakymas labai paprastas – leisti jiems būti. Priimti juos ir vaiką su visais jo jaučiamais jausmais. Suprasti, o ne ignoruoti, aiškinti, nureikšminti. Vaikui tikrai sunku išsiskirti su mama ir pasilikti darželyje vienam.


Klysta tėvai, kurių širdys liūdi, o vaikui renkamasi aiškinti, kaip čia jam darželyje bus linksma ir įdomu. Visi žinome, kad iš pradžių retai kuriam būna ten linksma ir įdomu. Dažniausiai būna liūdna be mamos ir baugu be tėčio. Apie tai turime kalbėtis su vaiku ir tik apie tai besikalbant, o ne vaiką dirbtinai bandant pralinksminti ateis palengvėjimas abiems.


Ir dar vienas svarbus dalykas: būkite tikra, kad ašaros vaiko netraumuoja. Vaiką gali traumuoti tėvų netinkamas požiūris į jo verkimą, pvz., neleidimas verkti, gėdinimas ir pan.


Tai, kad darželis yra saugi vieta vaikui, pirmiausiai turi patikėti mama. Atspindėdami vaiko jausmą („Aš matau, kad tau liūdna) visada galime jį kartu ir drąsinti („Visgi tikiu, kad šiandien bus viskas gerai"). Tam, kad šis mūsų drąsinimas skambėtų užtikrintai, labai svarbu, kad mes patys tais žodžiais tikėtume.


Nepaisant to, kad Jūsų mergaitė dar negali pasakyti visko, ką norėtų, ji puikiai supranta, ką jai sakote Jūs ir nepaprastai gerai jaučia tą emocinę žinutę, kurią Jūs jai siunčiate savo kalbėjimu.


Nesusikurkite iliuzijos, kad rytoj jau viskas bus kitaip. Kai gyvename kurį laiką su stipriu vaiko nenoru eiti į darželį, jo verkimu, neramiu miegu naktį, ryte ėjimu iš paskos ir įsikalbinimu į koją svarbu neguosti savęs mintimi, kad rytojus jau tikrai bus šviesesnis. Nebūtinai taip bus. Rytoj atsisveikinimas gali būti dar sunkesnis ir jums teks būti dar didesniu ramybės uostu, kuriame nerimui ir baimei siaučiant viršų visgi ima mintis: „Aš tikiu, kad viskas ten, darželyje, bus gerai".


Vaiko prisitaikymas prie darželio yra banguojantis. Jeigu turėsite lūkestį, kad jau rytoj bus geriau, šiam lūkesčiui neišsipildžius jūsų pačios kantrybės taurė gali išsekti daug greičiau, o prasmę pamatyti visame tame, kas dabar vyksta, taps dar sunkiau.


Svarbu kalbėtis apie darželį ne tik tada, kai į darželį einate. Kai su mergaite esate namie, kai žaidžiate ir mėgaujatės laiku kartu, atvirai įvardinkite savo džiaugsmą ir tai, kaip buvote jos pasiilgusi. Leiskite jai suprasti, kad rytoj ji ir vėl eis į darželį, ir vėl iš jo grįš, o tada jūs vėl drauge žaisite ir visą vakarą būsite drauge. Savaitgalį eikite pasivaikščioti prie darželio, kalbėkite apie jį ir vaikus, kurie jį lanko.


Taip pat drauge skaitykite knygeles, kuriose knygų veikėjai su mama atsisveikina ir vėl su ja susitinka (pvz., M. Moss, A. Currey „Užmiršau pasakyti, kad myliu tave", C. Sams, J. Stoick „Pasiklydęs girioje" ir kt.). Mažiems vaikams kartais atrodo, kad jei jie yra su mama, tai darželio tą akimirką nėra, o jei jie darželyje – mamos nebėra. Leiskite dukrytei įsitikinti, kad jos pasaulėlyje jau užtenka vietos ir mamai, ir darželiui: abu yra tuo pačiu metu jos gyvenime.

Apie tai, kad vaikui, pradedančiam lankyti darželį, yra svarbūs atsisveikinimo ritualai, mylimas žaislas, su kuriuo jis gali būti darželyje, nuspėjamumas, kada vaiką iš darželio pasiimsite, tikiu, jau girdėjote.


Dar kartą apie tai paskaityti galite čia:

Į darželį vedamas vaikas verkia ir priešinasi visomis jėgomis: ką daryti?

arba kitas straipsnis:

siskirdamas su mama vaikas labai liūdi ir verkia

Linkiu ramybės ir pajautimo, kad visa tai, kas vyksta dabar, yra laikina!


Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis