Dzūkijos sostinėje gyvenanti Solveiga kuria išskirtinius siuvinius, kurie labai pradžiugina vaikus

Kūrybingas mamas pristatanti mūsų portalo rubrika KURIANTI MAMA laukia jūsų. Jeigu norite, kad apie jūsų veiklą sužinotų daugiau žmonių, užsukite pas mus ir užpildykite anketą (ją rasite čia).

Šiandien kviečiame susipažinti su kūrybingąja Solveiga iš Alytaus ir jos šeima.

„Drauge su vyru Vygantu auginame ketverių metų Miglę ir neseniai pirmąjį gimtadienį šventusią Mėtą. Be galo džiaugiuosi, kad taip susiklostė gyvenimas, ir mane, gimusią ir augusią Kaune, likimas atvedė į Alytų. Nors gimtajame mieste liko tėvai, draugai ir be galo daug nuostabių prisiminimų, bet ne veltui sakoma, kad namai yra ten, kur širdis. Mano šeima yra pati didžiausia laimė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Esu baigusi elektros valdymo inžinerijos bakalauro ir verslo vadybos magistrantūros studijas. Prieš išeidama motinystes atostogų dirbau marketingo skyriaus vadove vienoje Lietuvos produktų importu ir eksportu užsiimančioje įmonėje. Visada buvau kūrybinga ir išradinga, tad grįžusi namo po darbo vakare visada rasdavau bent valandėlę rankdarbiams. Pabodę balti klasikiniai marškinėliai būdavo papuošti siuviniais ar įdomiomis detalėmis.

Belaukiant Miglutės gimimo, rankdarbiais pradėdavau ir užbaigdavau dieną. Nuo vaikystės mėgstu verti karoliukus, siuvinėti, siūti, taip pat patinka ir dekupažo technika. Galbūt karjeros atsisakymas kažkam atrodo kaip baisus praradimas, tačiau esu labai laiminga, turiu tvirtą šeimą, sveikus vaikus ir užsiėmimą, kur galiu save realizuoti.

Asmeninio archyvo nuotr.

Gimus pirmajai dukrytei iš pradžių rankdarbiams nerasdavau laiko. Tačiau Miglei augant galėdavau dažniau prie jų prisėsti. Dabar ji yra mano didžiausia pagalbininkė. Viską darome kartu.

Po Mėtos gimimo nenustūmiau rankdarbių į šoną. Kai turiu galimybę (pietų miego metu ar kai mergaitės žaidžia), neapleidžiu savo siuvinių. Tačiau dieną tai padaryti yra labai sunku, nes nemažai darbų yra namuose, todėl laiką rankdarbiams skiriu, kai mergaitės užmiega nakčiai.

Visada mylėjau gamtą. Vaikystėje nekantraudavau važiuoti su tėveliais grybauti. Miškas man buvo ypatinga vieta. Pasakos bei filmukai apie mišką buvo patys mėgstamiausi, o mylimiausias personažas buvo lapė. Kadangi gyvename už miesto, lapės yra nereti svečiai pas mus. Kiek būna džiaugsmo dukrytėms, kai keliuku prabėga zuikis ar lapė. Taip lapės po truputį užkariavo mano mintis. Pradėjau siūti šalikėlius – lapes, veliau kuprinėles - lapes. Berniukams ėmiau siūti šalikelius - vilkus.

Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

Einant gatve kitos mamytės pastebėdavo neįprastus šalikelius, išgirsdavau komplimentų. “Oi, kaip mama labai gražiai “parėdžius” mergaites”, – girdėdavau. „Parėdas“ – dažnai Dzūkijoje vartojamas žodis, reiškiantis dailų apdarą. Taip gimė idėja savo kūrybinę veiklą pavadinti "Parėduku" (feisbuke puslapis – ČIA).

Asmeninio archyvo nuotr.

Pirmiausia savo kūriniais papuošiau Miglutę, negalėjome nuskriaust ir mažosios sesutės. Draugai labai gyrė siuvinius ir skatino plėsti veiklą. Labai palaikė ir vyras, ir tėvai. Taip po truputį, po truputį ir judu į priekį.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kartais labai sunku po judrios dienos vakare sumigus mergaitėms siūti. Tačiau kai tik nueinu į siuvimo kambarį, dingsta nuovargis ir kyla daug minčių.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kalbant apie ateities planus, turiu be galo daug idėjų ir labai noriu tobulėti. Kol kas siuvu tik lapes ir vilkus, o miške juk gyvena dar daug gyvūnų.

Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kol kas blogų atsiliepimų nesulaukiau, tačiau tikrai nebijau kritikos. Manau, kad ji leidžia tobulėti. Labiausiai mane džiugina, kai mano kurtais darbeliais džiaugiasi vaikučiai. Kuriu ir siuvu su didele meile.

Nepaprastai džiaugiausi draugės skambučiu, kai ji papasakojo, kad mano dovanotas lapės šalikėlis labai pradžiugino jos sergančią dukrytę. Gulėdama ligoninėje ji su šalikėliu miegojo, kalbėjosi, žaidė. Važiuodama namo taip pat jos nepaleido iš rankų.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kartais per dieną padarau daugiau nei planavau, bet neretai pasitaiko, kad kelias dienas iš eiles negaliu net prisėsti prie darbų. Ypač sunku, kai mergaitės serga, tada kūrybos kambarys atidaromas tik joms pasveikus.

Asmeninio archyvo nuotr.

Visoms mamytėms linkiu džiaugtis motinyste. Tai yra ypatinga. Vaikai yra neapsakomas džiaugsmas, neįkainojamas turtas ir didžiausias stebuklas. Vaikai mamas skatina tobulėti ir tapti kūrybingomis ne tik rankdarbių srityje, bet ir kasdienėje buityje. Auginkite vaikučius, būkite laimingos ir kūrybingos“.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis