Atviras skaitytojos laiškas: esu bloga mama tobulųjų pasaulyje

 (71)
TavoVaikas.lt portalo redakcija gavo skaitytojos laišką, kuris skiriasi nuo daugumos gaunamų. Du vaikučius auginanti mama prisipažįsta, kad nesijaučia laiminga.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Esu 31 metų dviejų mažyčių mergaičių (3,8 m ir 8 mėn) mama. Šiuo metu išgyvenu labai nelengvą periodą, tačiau susidūriau su nuostata, kuri vis dar vyrauja mūsų visuomenėje, kad esi prasta mama, gal net tokiai moteriai nederėtų išvis turėti vaikų, jei nesidžiaugi šiuo nuostabiu gyvenimo periodu... Skaudu, nes tikrai neturėčiau jaustis prasta mama, kadangi visiškai atsiduodu savo dukrytėms, rūpinuosi jomis, lavinu, nuolat kalbu su jomis, seku pasakas,gaminu valgyti, slaugau sergančias, mokau įvairiausių dalykų, naktimis glaudžiu ir myluoju kažką susapnavus, dar rūpinuosi namais, vyru... Ir taip, po viso to ką išvardinau dažniausiai neskrajoju padebesiais, nedžiūgauju kaip nuostabu būti mama, dažniausiai esu pavargusi, pikta, liūdna, kartais net isteriška ar puolusi į paniką, kad negaliu jaustis laiminga, nes juk tokia turėčiau jaustis, ar ne???

Pradėsiu nuo pradžių, mano nėštumai nebuvo lengvi ir kupini džiaugsmo, abiem atvejais vėmiau be galo ir be krašto, ne kartą ar du per dieną, nesuskaičiuočiau turbūt kiek kartų, lašinės buvo patys geriausi draugai, tik jų dėka bent šiek tiek būdavo lengviau. Tačiau niekis, tas periodas praėjo, pasimiršo, tapau mama, o tada prasidėjo kitas etapas. Bemiegės naktys, maitinimai, sauskelnės, diegliukai, slogytės, kosuliukai ar dar
kas...

Visa galva pasinėriau į motinystę, mano namuose nėra nei mamų, nei tetų, sesių ar dar kažko, kas galėtų padėti, viską darau viena pati, nes vyras nuo ryto iki vakaro dirba. Be viso šito, netekau savo mylimo tėčio, kuris iš gyvenimo išėjo per anksti, bet nieko pakeisti, deja, kartais negali...

Norėčiau gedėti, nes buvome be galo artimi, tačiau neturiu net tam laiko, privalau būti gera mama savo dukrytėms... Ir esu, tikrai esu, nes net springdama ašaromis jomis rūpinuosi nei trupučio ne mažiau, toliau gaminu, maitinu, lavinu, seku pasakas, netgi šoku ir dainuoju, nors to ir nenoriu, bet negaliu juk savo mažoms dukrytėms pasakyti: "Mielosios, man labai sunku, man širdelę skauda". Juk jos nesupras ir tik nuliūs, kad jų mamytė neskiria pakankamai dėmesio.

Dažnai norisi kaukti, klykti nesavu balsu, nes man sunku, patikėkit tikrai nuoširdžiai sakau - man sunku būti mama. Žinoma, aš niekada nekeisčiau savo gyvenimo į jokį kitą, nes dievinu savo šeimą, savo nuostabias dukrytes, bet noriu atvirai prisipažinti, kad kartais be galo noriu kažkur pabėgti, pasislėpti ir gauti bent kelias valandas tylos ir ramybės...

Paklausus, kaip sekasi, išgirsti, kad puikiai, kad motinystė "veža", ir tada pasijunti menkysta, nevykėle, imi graužti save, kodėl ir tu negali atrodyti taip, kodėl nespinduliuoji laime?

Išeini į lauką ar parduotuvę, susitinki kitą mamytę, kuri tiesiog spindi - makiažas, manikiūras, šukuosena ir džiaugsmu spinduliuojanti išvaizda. Pati jai net iš tolo neprilygčiau, nes net galvą nepamenu kada ploviau...

Paklausus, kaip sekasi, išgirsti, kad puikiai, kad motinystė "veža", ir tada pasijunti menkysta, nevykėle, imi graužti save, kodėl ir tu negali atrodyti taip, kodėl nespinduliuoji laime?

Taip, vyras dažnai pagiria, kad esu nuostabi mama, kad mano dėka mūsų dukrytės auga ir lavėja, bet tokia nesijaučiu, nes juk kitoms sekasi dar geriau.

Įsijungusi TV laidą apie vaikus pamatau, kad motinystė yra nuostabi, kad mamytė, augindama tokio pat amžiaus vaikučius, sugeba dar ir į būrelius suvežioti vaikučius ir grįžusi dar su vyresniuoju vaikučiu užsiima rankdarbiais, smagiai pakalbindama mažesnįjį vaikiuką, ir vėl jaučiuosi prasta mama, nes to nesugebu...

Susitikusi žmogų, kuris neturi vaikų, išgirstu: "Tai kada susibėgsime?". Atsakau, kad sunku pasakyti, nes dabar nelengvas periodas tau ir tavo šeimai, kad viskas, ko nori, tėra tyla ir ramybė, išgirsti, kad tai labai keista, nes aplinkui apstu pavyzdžių, kurie turi vaikų ir spėja su draugais susitikti, pabendrauti...

Ir suvoki, kad niekas tavęs nesupranta, esi viena prasta mama tobulųjų pasaulyje... Privalai vaidinti, kad tau viskas gerai, kad viskas nuostabu, o jei nenori vaidinti, apsimetinėti, turi atsiskirti nuo visų, nes taip bus lengviau, o tada vėl lieki nesuprasta, keista, galbūt kažkas pasakys, kad jei tau taip sunku, tai visai nereikėjo turėti vaikų...

Bet aš vaikų noriu, juos myliu ir žinau, kad šis sunkus periodas praeis, kad bus lengviau, ir mano dukrytės bus puikus įrodymas, kad aš buvau ir esu gera mama.

Toks mano laiškas ir prisipažinimas Jums... Pasakykite, ar tikrai visoms taip lengva, ir ar tikrai esu tokia prasta mama?

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skaitytojų istorijos

Monika: augindama vaiką pervargsti ir nieko nespėji? - Pati kalta (181)

TavoVaikas.lt portale publikuotas interviu apie nepagražintą motinystę su Rugile sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir komentarų. Publikuojame gautą Monikos laišką – ji turi visai priešingą nuomonę.

IRMA: sunku tris auginti vaikus? – Gal laikas keisti požiūrį (14)

Jeigu ir jūs turite minčių, kuriomis norėtumėte pasidalinti su portalo TavoVaikas.lt skaitytojais, visada jų laukiame el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Na, o šįkart publikuojame Irmos laišką, kurį ji parašė perskaičiusi straipsnį "Ką reiškia turėti tris vaikus".

Atviras skaitytojos laiškas: ši nuotrauka įkvėpė pasidalinti savo žindymo istorija

Ačiū skaitytojai už pasidalintą savo istoriją. Jeigu ir jūs norite pasipasakoti, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt.

Rugilė: papasakosiu, kaip be pagražinimų atrodo tikroji motinystė (170)

Rugilė nevynioja žodžių į vatą – iš pradžių, gimus vaikeliui, ji save laikė negera mama ir netgi, kaip pati sako, nejautė meilės savo sūnui. Tai ją labai gąsdino. Bet... Atradus priežastis situacija ėmė keistis.

Skaitytojos išpažintis: atrodė, kad vaikelis miega, deja, jis buvo be gyvybės ženklų (30)

Jeigu kas nors prieš trejus metus būtų paklausęs, kaip susitaikytum su kūdikio mirtimi, turbūt atsakyčiau labai paprastai: „Taip tiesiog negali nutikti. Tik ne man“. Bet, deja, šią tragediją patyriau būdama 24 – erių metų.

Vienos moters išpažintis: kai norisi atsukti laiką atgal, bet jau per vėlu (15)

Su giedro žvilgsnio ir mąslios šypsenos moterimi susitikome parke, kur, po dangumi slenkančiais pritvinkusiais debesimis, ji pasakojo savo istoriją. Trapią, klaidžią ir žmogišką. Žinojome, kad jos gyvenimas atguls raidėmis kitoms to paties likimo moterims - su meile ir rūpesčiu joms ir jų vaikams, tad pabaigoje paklausiau - kokiu vardu man ją vadinti? Tina...

Mamos išpažintis: „Lietuvoje gimdyti įmanoma tik už pinigus" (148)

Austėja (vardas pakeistas), auginanti du vaikučius (1 ir 5 m.) įsitikinusi: „Prieš gimdant su gydytoju tartis būtina."

Atviras Majos laiškas apie patirtą persileidimą (10)

Šiomis dienomis daug kalbama apie motinystę. Mano manymu, tai viena plačiausių ir spalvingiausių temų. Pati pirmoji jos spalva – rožinė, kai nėštumo teste pasirodo dvi juostelės.

Atviras skaitytojos laiškas: esu bloga mama tobulųjų pasaulyje (71)

TavoVaikas.lt portalo redakcija gavo skaitytojos laišką, kuris skiriasi nuo daugumos gaunamų. Du vaikučius auginanti mama prisipažįsta, kad nesijaučia laiminga.

Gimdymo nesuplanuosi: netikėta komplikacija sujaukė visus planus (24)

Laukiame ir jūsų gimdymo istorijų, rašykite el.paštu tavovaikas@delfi.lt. Šiandien suteikiame žodį mums parašiusiai Oskaro mamai.

Monikos gimdymas: pavojingą komplikaciją atpažino po pokalbio mamyčių forume (5)

Jeigu norite papasakoti savo gimdymo istoriją, rašykite mums el.p. tavovaikas@delfi.lt. Šiandien publikuojame mums parašiusios Monikos nelengvo nėštumo ir per ankstyvo gimdymo istoriją.

Marijos išpažintis: kaip aš vos nenužudžiau savo vaiko (34)

Su mama sėdėjau oro uoste ir laukiau lėktuvo, kuriuo turėjau skristi pas mano, šeštą mėnesį laukiamo, kūdikėlio tėvą.

Ankstukės Sofijos stebuklas

Per anksti gimusios Sofijos mamos laiškas apie netikėtai prasidėjusį gimdymą ir pirmąjį praleistą mėnesį ligoninėje.

Per plauką nuo mirties: ankstukės Donatos istorija (7)

Ankstukė Donata, kuri šiandien yra guvi ir protinga mokinukė, į pasaulį pasibeldė trimis mėnesiais anksčiau laiko. Jos mama Laura dalijasi prisiminimais, kaip jautėsi ir ką patyrė susilaukusi per anksti gimusios mažylės.

Absoliučia klausa apdovanota Vaida gimė vos 26 nėštumo savaitę (1)

Kas išaugs iš mano mažylio? Šį klausimą neretai užduoda sau per anksti gimusio vaikelio mama, rymodama prie jo inkubatoriaus ligoninėje. Vaidos istorija jus įkvėps nenusiminti ir tikėti savimi bei vaiku.