Pasiteisinimų, kodėl jos nemaitina krūtimi, yra labai daug. Štai dažniausi:
1. Vaikas neima krūties;
2. Speneliai per kieti;
3. Per mažai pieno;
4. Vaikui per sunku ištraukti pieną, tai ir nekankinu;
5. Reikia pačiai žiūrėti, ką valgai, o aš neturiu valios.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Ar tikrai vaikams suteikiami vardai parodo jų tėvų protą?
Kokia bjauria liga galima užsikrėsti nuo kačių?
Tuo labiau nesuprantama, kai mama pasididžiuodama sako, kad nuo trečio mėnesio vaikas ir lašinį, ir bulvę pasigardžiuodama valgo. Kam taip skubėti?
Mano Rūtelė gimė po cezario pjūvio operacijos, taigi, kol aš miegojau po jos, vaikutį maitino buteliuku. Tačiau dėkui Jonavos ligoninės sesutėms, kurios buvo tik už žindymą. Jos skaitė paskaitą naujai iškeptai mamai apie žindymo naudą, kad nė neabejojau, jog reikia žindyti.
Neabejojau, kad mamos pienas, kaip dievų maistas kūdikiams. Tačiau kai išvardino, ir ko man nereikėtų valgyti, pirma mintis šovė - o ką aš tada galiu valgyti?!
Pirmasis žindymas nepavyko.
Vaikas žindė mano krūtį, bet niekas nebėgo. Rūtelė buvo kantri ir žindo apie 20 min., tačiau pasidavė. Davėm mišinuko. Vėliau mažytę vis guldžiau ir guldžiau prie krūties, o ji vis žindo ir žindo tuščią krūtį (kiekvieną krūtį po pusvalandį), kol pavargdavo, tada duodavom mišinuko.
Ir pagaliau po dviejų dienų vaikas jau galėjo pasisotinti be mišinuko. Pačiai tai irgi buvo kančia, nes krūtinė buvo "suvalgyta", visa pilna, kad net skaudėjo. Skausmas nežmoniškas. Ašaros liedavosi ne iš džiaugsmo, kad kūdikis žindo, o iš nepakeliamo skausmo.
Maisto derinimas: nevalgymas aštriai, produktų, kurie pučia pilvuką, mano organizmą taip pat šiek tiek alino, bet tai yra verta.
Dukrytė šiuo metu auga kuo puikiausiai.
Kai tik kyla įtarimas, kad pieno mažėja, tuoj mažytei duodu krūtinę, nes kuo daugiau vaikas žindo, tuo daugiau pieno gaminasi. Taip pasakyta gyd. K. Vitkausko knygoje "Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė" 257 psl.: moters krūtyse pagaminamo pieno kiekis turėtų pasidaryti tuo didesnis, kuo daugiau jo užsakoma, tai yra, kuo dažniau ir ilgiau žindoma".
Kita problema - nuo maždaug trečio mėnesio patiriamas aplinkinių spaudimas primaitinti vaiką, nes mano pienas esą mėlynas, suprask, nevisavertis. Netikėkite tuo!
Aš ties ketvirtu mėnesiu pasidaviau - daviau dukrytei šaukštelį obuolių tyrelės, paskui slyvų. Vaikutį išbėrė,pradėjo pūsti pilvuką. Grįžom vėl prie mamos pienuko - ir iki šešių mėnesių, manau, bus tikrai gerai.
Raimonda
Rugpjūčio 1-7 dienomis minima Tarptautinė žindymo savaitė. Šių metų šūkis: „Žindymo parama: arčiau mamų“. Jeigu ir jūs susidūrėte su žindymo sunkumais, kuriuos įveikėte, laukiame Jūsų pasakojimų el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Dalinkimės patirtimi ir įkvėpkime viena kitą! Istorijų konkurso sąlygas rasite čia.
